Šiuo metu visame pasaulyje (o labiausiai – Europoje) aktualiausia tema – artėjantys rinkimai. Ramybės Vakarų politikams neduoda ir tai, kad pastaruoju metu pergales išplėšia dešiniųjų atstovai, pasisakantys už tradicines vertybes. Taip pat neramios dienos ir Ukrainoje – negana to, kad Europos žvilgsnis nuo jos krypsta į Artimuosius Rytus, tai ramybės neduoda dar ir vidiniai konfliktai.
Rinkimai. Tikrai galima teigti, kad pasaulis pradeda suktis liberalams nepalankia linkme, mat vieną po kitos pergales pastarojo meto rinkimuose išplėšia konservatyviosios partijos. Taip nutiko ne tik Vakarų Europoje, bet ir liberaliojoje Naujojoje Zelandijoje, kurios valdymą į savo rankas oficialiai perėmė konservatyvi Nacionalinė partija.
Rinkiminės nuotaikos neapleido ir Šiaurės Korėjos, kurioje per savivaldos rinkimus buvo fiksuotas sunkiai įtikimas rinkėjų aktyvumas – neva jis siekė net 99,63 proc. Galbūt tokius rezultatus lėmė tai, jog rinkimuose šį kartą dalyvavo daugiau nei vienas kandidatas? O gal kaip įprasta šiame regione, gyventojai prie balsadėžių buvo nuginti priverstinai? Na, o svarbiausias aspektas yra tai, jog rinkimai čia nėra laisvi, tad vienvaldis asmuo gali daryti ir teigti ką tik nori… Netgi įvardinti norimą rinkėjų aktyvumo skaičių.
Tuo tarpu Lietuvoje antradienį dar vieną artėjančių šalies vadovo rinkimų kortą atvertė europarlamentaras P. Auštrevičius, paskelbęs išlygas. Politikas pareiškė, kad jeigu prezidento posto siekti nesutiks bendrapartietė Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, tą esą padarys jis. Apie savo keliamą kandidatą į prezidento postą jau pareiškė ir partija „Laisvė ir teisingumas“ – juo tapo jos laikinasis pirmininkas Artūras Paulauskas.
Greta aiškėjančių kandidatų netruko pasireikšti ir advokatas I. Vėgėlė, kurio kandidatūra jau kurį laiką buvo „vieša paslaptis“, tik šį kartą profesorius tą dar užtvirtino. Tiesa, pastaruoju metu I. Vėgėlė net laikomas kaip vienu realiausiu kandidatu į Lietuvos vadovo postą.
„MG Baltic“ skandalas. Po praėjusią savaitę sukrėtusių naujienų apie „MG Baltic“ stambioje kyšininkavimo byloje dalyvavusių įtakingų asmenų baigtį belangėje, opozicijoje esantiems politikams natūraliai kilo klausimas, ar Liberalų sąjūdžio, kuriam taip pat buvo skirta bauda figūruojant šioje byloje, pirmininkė, Seimo vadovė V. Čmilytė-Nielsen toliau gali eiti šias pareigas. Tačiau premjerei I. Šimonytei net nekilo dėl to klausimų, mat dabartinė parlamento pirmininkė esą šioje byloje asmeniškai nefigūruoja.
Čekiukų skandalas. Nors skandalo įkarštis jau praeity, netikėtai dabar Jonavos meras M. Sinkevičius sulaukė įtarimų dėl galimai neteisėtai pasisavintų lėšų, kurios buvo skirtos tarybos nario veiklai. Po nuvilnijusios įtarimų bangos, galimai kaltu besijaučiantis politikas nusprendė laikinai stabdyti savo narystę LSDP ir teikti prašymą atsistatydinti iš LSA prezidento pareigų.
Kyšininkavimo skandalas. Antradienį Lietuvą sudrebino dar vienas skandalas, kuriame sukosi šešiaženklės sumos – šį kartą galimas kyšininkavimas ir prekyba poveikiu galimai buvo identifikuoti Vilniaus atliekų tvarkymo centre. Dvylikai asmenų buvo pareikšti įtarimai dėl 600 tūkst. eurų vertės turto, išdalinto kyšių pavidalu kitoms įmonėms.
Santykiai su Kinija. Bene labiausiai eskaluojamu pastarųjų metų užsienio politikos klausimų penketuke atsidūrė ir Lietuvos santykiai su Kinija, po to, kai užsienio reikalų ministru tapo G. Landsbergis. Po ketverių metų chaoso užsienio politikoje, dabar Prezidentūra užsimojo šiuos santykius atitaisyti, o konfliktas tarp Vilniaus ir Pekino įsteigiant Taivano atstovybę viešai įvardintas kaip nenaudingas. Tiesa, skelbiama, kad pati Kinija neprieštarauja, jeigu šalys su Taivanu palaiko prekybinius-ekonominius santykius, neeskaluodamos politinių klausimų.
Netektys. Pirmadienį tautiečius sukrėtė žinomos poetės, buvusios parlamentarės 79-erių sulaukusios Dalios Teišerskytės mirtis po kovos su klastinga liga. Savaitei einant į pabaigą, Lietuva taip pat neteko Nepriklausomybės Akto signataro Sauliaus Pečeliūno[1].
COVID-19. Pandemiškai pasyvią Lenkiją „Pfizer“ nusprendė nubausti už tai, kad besibaigiant koronaviruso pandemijai dalis vakcinų taip ir liko nepanaudotos, o tiksliau – išpiltos. Už tai vakcinų gamintojas Lenkiją padavė į teismą dėl negautų mokėjimų už nepanaudotų net 60 tūkst. dozių vakcinų nuo koronaviruso. Kaži, koks likimas laukia Lietuvos, nurimus koronaviruso karštinei?
Įtampa Korėjoje. Pirmadienį Šiaurės Korėja paskelbė pasitraukianti iš susitarimo dėl karinės įtampos mažinimo su Pietų Korėja. Toks sprendimas sukėlė įtampų regione, o už neramumus abi pusės kaltina viena kitą.
Izraelio ir Palestinos konfliktas. JAV prezidentas J. Bidenas atvirai išreiškė savo paramą Izraeliui po to, kai Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius J. Kirby pareiškė, jog Izraelis neketina ištrinti Gazos Ruožo iš žemėlapio, o grupuotės „Hamas“ veiksmus prilygino genocidui.
Veiksmai iš Izraelio pusės labai nepatinka Turkijai, o ypatingai – jos vadovui R. T. Erdoganui. Šis kirto B. Netanyahu, kad jis yra asmeniškai atsakingas už mirtis Gazos Ruože ir nepagailėjo „Gazos skerdiko“ etiketės.
Karas Ukrainoje. Vis dar su Rusija kariaujančiai Ukrainai darosi sunku, kai Vakarai masiškai nuo jos nusigręžia, o parama nebeplaukia taip, kaip seniau. Todėl į ukrainiečių pusę stojo Čekijos prezidentas, viešai sugėdindamas paramos nebeskiriančias šalis. Jo nuomone, tai, kad Ukrainai skiriama per mažai karinės paramos, yra priežastis, dėl kurios šalies aktyvumas karo lauke slopsta.
O štai pats V. Putinas surengtoje spaudos konferencijoje garsiai pareiškė, neva Rusija nėra atmetusi derybų su Ukraina. Derybos tarp kariaujančių šalių esą neįvykdavo dėl Ukrainos pasitraukimo iš jų.
Neseniai pasirodžius naujienoms iš Ukrainos, kad šios prezidentas V. Zelenskis ir šalies kariuomenė neva gyvena atskirus gyvenimus, šią savaitę vėl įsiplieskė abipusis konfliktas. Skelbiama, kad V. Zelenskio biuras esą nurodė regionų vadovams nebebendrauti su kariuomenės vadu V. Zalužnu. Kalbama, kad neva Ukrainos vadovas labai nemėgsta… konkurencijos.
Rusija ir LGBT. Nors ir patys Vakarai galimai jau atsikando pernelyg laisvos ir nepažabojamos politikos, šį kartą Rusija nusprendė iš šalies gyvenimo ištrinti „tarptautinį LGBT judėjimą“. Ketvirtadienį Aukščiausiasis Teismas priėmė griežtą sprendimą uždrausti šio judėjimo veiklą visoje Rusijoje.
