P. Auštrevičius kels savo kandidatūrą jei jos neteiks V. Čmilytė-Nielsen
Liberalų sąjūdžio gretose vis garsiau pasigirstant abejonėms dėl to, ar reikėtų dalyvauti kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose, Europos Parlamento (EP) narys Petras Auštrevičius kreipėsi į bendrapartiečius ir nurodė, kad liberalų pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen nesutikus siekti šalies vadovo posto, jis teiks savo kandidatūrą.
„Dalyvauti politinėje kovoje ir konkuruoti rinkimuose yra pirminis politinės partijos uždavinys. Esu tikras, kad artėjantys Lietuvos prezidento rinkimai reikalauja ir Liberalų sąjūdžio atstovavimo ir tiesioginio dalyvavimo. Turime ir gerą kandidatą – Viktoriją, kurios viešas matomumas, asmeninės savybės ir kompetencija yra svarbios kampanijai. Vargu ar kaip partija turime kitą pasirinkimą“, – viešai pasidalintame laiške bendrapartiečiams teigė P. Auštrevičius.
„Jeigu dėl vienų ar kitų priežasčių Viktorija pasirinks kitokį sprendimą, esu pasirengęs teikti savo kandidatūrą“, – nurodė jis ir padėkojo Elektrėnų skyriaus liberalams, iškėlusiems jo kandidatūrą.
Praėjusiais rinkimais P. Auštrevičiui nepavyko surinkti parašų
P. Auštrevičius ketino dalyvauti ir 2019 m. prezidento rinkimuose. Tačiau tuo metu Liberalų sąjūdžio keltam kandidatui į šalies vadovus nepavyko surinkti 20 tūkstančių rinkėjų parašų, kaip kad numato įstatymas.
Antradienio vakarą posėdžiausianti Liberalų sąjūdžio valdyba spręs, ar dalyvauti prezidento ir (EP) rinkimuose. Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen yra įvardijama kaip realiausia partijos kandidatė į šalies vadovo postą.
Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužės 12 d. Savo kandidatūras jau yra iškėlę: gydytojas Eduardas Vaitkus, visuomenininkas Antanas Kandrotas, Seimo narys Aurelijus Veryga, Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, konservatorė Ingrida Šimonytė, atsargos generolas Valdas Tutkus, visuomenininkė Erika Švenčionienė, teisininkas Dainius Žalimas ir Gedrimas Jeglinskas.
