- Lenkijos ir farmacijos milžinės nesutarimai persikelia į teismą
- Europos šalys yra apsirūpinusios COVID-19 vakcina
- „Pfizer“ iš Lenkijos nori prisiteisti daugiau nei milijardą eurų
- EK ir „Pfizer“ susitarimas kelia daugybę klausimų
Lenkijos ir farmacijos milžinės nesutarimai persikelia į teismą
JAV farmacijos milžinė „Pfizer“ padavė Lenkijos vyriausybę į teismą dėl negautų mokėjimų už 60 mln. dozių COVID-19 vakcinos.
Lenkija vakcinų užsakymą pateikė 2021 m., tačiau pandemijai atsitraukus, dalis vakcinos dozių taip ir liko nepanaudotos. Už jas Varšuva mokėti nenori.
Vis dėlto, farmacijos kompanija „Pfizer“ teigia, kad tiesiog nori atgauti pinigus už pristatytą produktą, neatsižvelgiant į tai, ar valstybė vakcinas panaudojo ar ne.
Šis Lenkijos ir farmacijos milžinės kivirčas trunka jau 19 mėnesių ir dabar jau yra persikėlęs į teismą. Čia abiejų pusių argumentai nekinta: Lenkija nenori mokėti už perteklines, nepanaudotas vakcinas, o „Pfizer“ ir „BioNTech“ sako, kad tenori, jog Lenkija laikytųsi savo įsipareigojimų ir pasirašytos tiekimo Europos Sąjungai (ES) sutarties dalis[1].
„Pfizer“ 2021 m. gegužę sudarė didelę ES tiekimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo 2022 ir 2023 m. pristatyti 900 mln. dozių.
Europa taip pat turėjo galimybę užsisakyti dar 900 mln. dozių, bet po to, kai pandemija kiek atslūgo, daugelis Europos šalių suskaičiavo, kad turi per daug vakcinos nuo koronaviruso dozių.
Pareigūnai daug mėnesių svarstė, kaip geriausiai išspręsti vakcinų pertekliaus problemą, tačiau farmacijos kompanijos primena ankstesnius įsipareigojimus ir reikalauja mokesčio.
Europos šalys yra apsirūpinusios COVID-19 vakcina
Dar 2022 m. balandžio mėnesį tuometinis Lenkijos sveikatos apsaugos ministras Adamas Niedzielskis paskelbė, kad jo šalis nutraukė COVID-19 vakcinos pirkimą iš „Pfizer“, teigė, kad Lenkija pasinaudojo sutartyje numatyta force majeure sąlyga, nurodydama finansinę įtampą, kurią sukėlė pabėgėlių antplūdis dėl karo Ukrainoje ir po to kilęs ekonominis sutrikimas[2].
Buvęs Lenkijos sveikatos apsaugos ministras tuomet taip pat paaiškino, kad gerėjanti pandemijos situacija reiškia, kad vakcinų poreikis yra mažesnis, todėl nauji skiepų užsakymai tiesiog liktų nepanaudoti, vakcinos dozes vėliau esą tektų tiesiog sunaikinti.
Neilgai trukus devynios kitos ES šalys tuomet pasekė lenkų pavyzdžių: nesustabdė vakcinos tiekimo, bet skundėsi, kad buvo priverstos išleisti pinigus dozėms, kurių joms nereikia ir taip gana ryškaus ekonominio sukrėtimo metu.
Komisija galiausiai susitarė, kad „Pfizer“ perskirstys kai kurių prekių pristatymo terminus iki 2026 m., bet Lenkija šio pasiūlymo nepasirašė.
O bėgant mėnesiams, vakcinacijos rodikliai visiškai sumenko, vakcinų poreikis tiesiog dingo, buvo pradėtas kvestionuoti pirminis susitarimas tarp „Pfizer“ ir Europos Komisijos, tačiau įsipareigojimai nedingsta.
„Pfizer“ iš Lenkijos nori prisiteisti daugiau nei milijardą eurų
„Pfizer“ ir „BioTech“ savo bendru ieškiniu iš Lenkijos valdžios siekia prisiteisti iki 1,2 mlrd. eurų arba kitaip, 19,50 eurų už vakcinos dozę. Pranešama, kad pirmasis teismo posėdis dėl šio klausimo įvyks jau šių metų gruodžio 6 d.
„Pfizer“ atstovas spaudai sakė, kad sprendimas priimtas po užsitęsusio sutarties pažeidimo ir šalių vykdytų diskusijų laikotarpio. Farmacijos kompanijos atstovai pažymėjo, kad negali komentuoti vykstančių procesų, toliau bendradarbiauja su Europos Komisija ir vyriausybėmis, kad rastų sprendimą, kaip patenkinti kintančius pandemijos poreikius.
„Pfizer“ yra vienintelė įmonė, kuri tiekė vakcinas, bet su kuria nepavyko susitarti. „Moderna“ sutiko atšaukti 60 proc. planuoto tiekimo. Susitarimas taip pat buvo pasiektas su bendrove „Johnson and Johnson“.
Lenkijos sveikatos apsaugos ministrė Katažyna Sojka teigia, kad visa ši istorija yra sudėtingas atvejis, tačiau sako, kad vis dar yra galimybė ginčą užbaigti taikiai. Ji taip pat teigia, kad ieškinys tikrai vyksta, bet nėra susijęs tik su Lenkija.
„Tai yra ieškiniai, kurie turi būti pateikti tarptautiniu mastu. Tačiau čia matome šviesą tunelio gale. Šiuo klausimu nesame vieni, nes Europos Sąjungoje yra daugiau šalių, kurios turi panašią problemą. Yra tam tikra galimybė užbaigti šį ieškinį geruoju, yra vilties, jog „Pfizer“ reikalavimai tokia forma nebus įvykdyti“, – sakė ji[3].
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė spaudai Iwona Kania nurodė, kad situacija, kurioje atsidūrė Lenkija, buvo išsamiai pristatyta Europos Komisijai, kuri valstybių narių vardu sudarė COVID-19 vakcinos pirkimo sutartis.
Tačiau Lenkijos žiniasklaidoje pasisakęs teisės profesorius Michalo Romanovskio sako, kad Varšuva teisme turės gana nedviprasmiškai įrodyti, kad Rusijos išpuolis prieš Ukrainą ir to pasekoje kilusi karo pabėgėlių krizė bei ekonominis sunkmetis iš tiesų buvo priežastiniu ryšiu, susijusiu su nesugebėjimu įvykdyti vakcinos sutarties.
Ieškinys taip pat yra dar vienas naujosios Lenkijos vyriausybės rūpestis, mat jį pralaimėjus, reikės rasti lėšų sumokėti farmacijos kompanijai.
EK ir „Pfizer“ susitarimas kelia daugybę klausimų
Tačiau esminė problema šioje istorijoje yra Europos Komisijos ir „Pfizer“ susitarimas, pasirašytas dar 2021 m. Ši istorija yra susijusi su Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen ir „Pfizer“ generalinio direktoriaus Alberto Bourlos susirašinėjimu rengiantis deryboms.
Europos Audito Rūmai yra paskelbę ataskaitą, kaltinančią EK atsisakius atskleisti bet kokią informaciją apie asmeninį U. von der Leyen vaidmenį derybose.
Audito Rūmai taip pat nustatė, kad EK vadovė U. von der Leyen pati vedė preliminarias derybas dėl vakcinų pirkimo sutarties, vėliau pateikdama rezultatus Tarybai. Tai nėra ES teisės aktų norma.
Negana to, kitaip nei kitų derybų atveju, EK atsisakė pateikti diskusijų su „Pfizer“ atstovais protokolus, ekspertų, su kuriais konsultuotasi, pavardes, sutartas sąlygas ar kitus įrodymus.
Vis dėlto, pati EK pirmininkė šia tema klausimų vengia, o tyrimas EK šiuo metu yra įstrigęs biurokratiniame lygmenyje.
