Čekijos prezidentas Petras Pavelas pasigedo karinės technikos
Kijevui teikiama per mažai ginkluotės, įskaitant ir karinę techniką, todėl jis nebegali mažėja jo veiksmų aktyvumas. Tai duodamas interviu leidiniui „Corriere della Sera“ pareiškė čekų lyderis Petras Pavelas (Petr Pavel).[1]
„Mes neįvykdėme savo ukrainiečiams duotų pažadų aprūpinti juos artilerijos sviediniais, o pasirengimas pilotuoti naikintuvus F 16 vyksta ne taip greitai, kaip reikėtų“, – pareiškė jis.
Pasak P. Pavelo, gavus prancūzų – britų gamybos raketas „Storm Shadow“, ukrainiečių kariuomenė laukė ir vokiškųjų „Taurus“, tačiau Berlynas galutinio sprendimo dėl jų perdavimo taip ir nepriėmė.
„Tai sukuria tiekimo disbalansą ir tas neapibrėžtumas neleidžia ukrainiečiams planuoti karinių veiksmų“, – patikslino buvęs NATO karinio komiteto vadovas.
P. Pavelas kariuomenėje nuo 1983. 1991–93 tarnavo karo žvalgyboje. 1993 dalyvavo vykdant Jungtinių Tautų taikos palaikymo pajėgų (UNPROFOR) misiją Kroatijoje, vadovavo Prancūzijos įgulos evakuacijai iš Karino bazės. 1993–94 karo atašė Belgijoje. 1997–99 specialiųjų pajėgų brigados vadas. 1999–2002 NATO jungtinių pajėgų vadovybės Brunssume (Nyderlandai) operacijų direktoriaus padėjėjas. 2002–03 Čekijos specialiųjų pajėgų vadas, 2003–05 – jungtinių pajėgų vado pavaduotojas. Per Irako karą 2003 01–04 Jungtinių Amerikos Valstijų ginkluotųjų pajėgų centrinės vadovybės ryšių karininkas Tampoje ir Katare. 2006–07 Čekijos gynybos ministerijos Operacijų departamento direktoriaus pavaduotojas. 2006–07 Čekijos karinio atstovo Europos Sąjungoje (Briuselyje) pavaduotojas. 2010–11 Čekijos atstovas NATO Vyriausiojoje jungtinių pajėgų Europoje vadavietėje Monse. 2011–12 Čekijos generalinio štabo viršininko pavaduotojas, 2012–15 – viršininkas. 2015–18 NATO Karinio komiteto vadovas (išrinktas 2014 09 Vilniuje).
1985–89 buvo Čekoslovakijos komunistų partijos narys (vėliau tai vadino jaunystės klaida ir teigė vėlesne veikla kaltę išpirkęs). Išėjęs į atsargą (2018) aktyviai dalyvavo šalies visuomeniniame gyvenime (kovai su COVID‑19 pandemija 2020 inicijavo judėjimą Kartu stipresni (Spolu silnější), kuris per keliolika dienų surinko milijoną kronų ligoninėse dirbantiems savanoriams). 2023 02 išrinktas Čekijos prezidentu (II ture surinko 58,32 % rinkėjų balsų ir įveikė buvusį ministrą pirmininką milijardierių Andrejų Babišą). Pasisako už glaudžius ryšius su Europos Sąjunga ir tvirtą paramą Ukrainai (Rusiją laiko didžiausia grėsme Vakarų valstybėms), ekonomikoje – už pajamų redistribuciją ir euro įvedimą. Palaiko tos pačios lyties asmenų santuokas ir įvaikinimo teisę.[2]
Priminė žodžius apie derybų pradžią
„Corriere della Sera“ korespondentas priminė P. Pavelui ne taip seniai jo išsakytus žodžius apie tai, jog bet koks, iki šių metų galo pasiektas rezultatas, taps derybų pagrindu bei atkreipė dėmesį į ai, jog dabartinė Kijevo padėtis neprimena geros dialogo pradžios.
„Aš kalbėjau apie tai, kad šiemet Ukraina turės tik vieną galimybę surengti didelį kontrpuolimą. Kontrpuolimas kainuoja brangiai, o pasirengimas jam atima nemažai laiko ir reikalauja didelio darbo, todėl per vienus metus neįmanoma surengti dviejų ar trijų didelių puolimų“, – paaiškino generolo laipsnį turintis politikas.
Pasak P. Pavelo, jo svarstymai rėmėsi tokiais veiksniais, kaip artėjantys JAV, Rusijos ir, galimai, Ukrainos prezidento rinkimai bei tuo, kad ukrainiečių infrastruktūra vis dar yra griaunama. Prezidento nuomone, Ukrainos padėtį dar labiau apsunkins iki šiol jai padėjusių šalių abejonės.
„Tai lems, kad susidarys kontrpuolimo pratęsimui nepalanki situacija“, – nurodė P. Pavelas.
Kiek anksčiau, apibendrindamas Prahoje vykusį Vyšegrado šalių (Čekija, Slovakija, Vengrija, Lenkija) vadovų susitikimą, P. Pavelas pagrindiniu pavojumi Europai tiesiai įvardino Rusiją. Pasak jo, būtina realiai pasirengti šiam galimam pavojui. Tuomet čekų lyderis pabrėžė, kad visos Europos armijos jau pradėjo rengtis tikėtinam aukšto intensyvumo konfliktui.
Į tai netruko sureaguoti Kremlius. Oficialusis jo atstovas Dmitrijus Peskovas patikino, kad jokio pavojaus Europai Rusija nekelia. Jo teigimu, yra priešingai ir pavojų rusams kelia europiečiai. Rusijos prezidento atstovo spaudai vertinimu, čekų lyderio pareiškimai nuskambėjo isteriškai.
Naujas Vakarų planas – prispausti Kijevą?
Lapkričio 24 d. vokiečių leidinys „Bild“ paskelbė straipsnį „Naujas slaptas O. Šolco ir Dž. Baideno planas“. Medžiagoje šaltinis iš valdžios aparato teigė, kad JAV ir Vokietijos vyriausybės planuoja priversti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pradėti derėtis su Rusija. Tai esą bus pasiekta mažinant ginklų tiekimą ir įtikinant ukrainiečių lyderį, kad toliau kariauti nebėra prasmės. [3]
Vėliau Baltieji rūmai patikino, kad intriguojančiame „Bild“ straipsnyje pasirodžiusi informacija neatitinka realybės. Analogiškas komentaras nuskambėjo ir iš Vokietijos vyriausybės pusės. Taip pat buvo priminta, kad tiek vokiečiai, tiek amerikiečiai nuo pat Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios pasisakė tiek už agresijos stabdymą, tiek už teisingos taikos, kuri negali būti primesta Kijevui iš šalies, sudarymą.
