Suprasti akimirksniu
  • Gausų kandidatų į prezidentus būrį papildė dar viena ryški figūra – I. Vėgėlė
  • Dar prieš paskelbiant apie kandidatavimą Ignas Vėgėlė tarp populiariausių pretendentų
  • I. Vėgėlė laikomas vienu lyderių laimėti rinkimus
  • Aiškėja artėjančių prezidento rinkimų dėlionė
  • 77.lt tiesiogiai transliavo Igno Vėgėlės konferenciją. Vaizdo įrašą galite rasti čia
Šaltiniai
I. Vėgėlė
I. Vėgėlė dalyvaus prezidento rinkimuose. Stop kadras

Gausų kandidatų į prezidentus būrį papildė dar viena ryški figūra – I. Vėgėlė

Sausakimšame Vilniaus Vaidilos teatre, į kurį susirinko per 400 žmonių, o dar daugybė negalėjo patekti dėl vietos apribojimo, teisininkas Ignas Vėgėlė patvirtino jau kuris laikas sklandančius gandus: jis suka į politiką ir skelbia dalyvausiantis 2024 m. Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose.

COVID-19 pandemijos metu išgarsėjęs advokatas, buvęs Advokatų tarybos pirmininkas, profesorius, apie ketinimus dalyvauti šalies vadovo rinkimuose yra užsiminęs ir anksčiau, o ilgainiui jis tapo vienu iš prezidentinių reitingų lyderių.

„Girdėdamas ir jausdamas daugybės Lietuvą mylinčių žmonių pasitikėjimą, apsisprendžiu dalyvauti ateinančiais metais vyksiančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose“, – teigė I. Vėgėlė.

Apie savo sprendimą advokatas paskelbė trečiadienį sostinės Vaidilos teatre surengtame susitikime su palaikytojais. Renginio metu rodyti vaizdo įrašai, kuriuose pasisakė ir visuomenėje žinomi žmonės – aktorius Ramūnas Cicėnas, atlikėjai Vilius ir Violeta Tarasovai, Žydrūnas Savickas.

Savo kalboje kandidatas negailėjo kritikos dabartinei valdžiai, kuri, pasak jo, negirdi Lietuvos žmonių.

„Iš drąsios šalies, kuria skelbėmės esą, beliko įžūlus, nesiskaitantis su žmonėmis, negirdintis jų politinis elitas, besipuikuojantis arogancija, žongliruojantis manipuliacijomis – kad žemintų, kad priešintų, kad suskaldytų“, – kalbėjo jis.

„Tapome nuvaldyta šalimi“, – konstatavo advokatas.

Būtent pandemijos metu, teigė I. Vėgėlė, valdžia parodė, kad siekė neribotos valdžios, o ne stengėsi padėti žmonėms.

„Tikroji lyderystė yra telkianti ir vienijanti. Tai kas vyksta Lietuvoje tėra mėgavimasis galia. Tai nėra tarnystė, tai galios užvaldymo sistema“, – sakė I. Vėgėlė.

Dar prieš paskelbiant apie kandidatavimą Ignas Vėgėlė tarp populiariausių pretendentų

Skirtingų bendrovių atliekamose visuomenės nuomonės apklausose jis visuomet rikiuojasi tarp pirmajame penketuke esančių ir palankiausiai vertinamų kandidatų prezidento postui užimti. Pavyzdžiui, šių metų spalio 17-28 dienomis atliktos apklausos duomenimis, realiausius šansus laimėti rinkimus turi dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė ir I. Vėgėlė.

Jei rinkimai vyktų dabar, už G. Nausėdą balsuotų 19,3 proc. apklaustųjų. Antroje reitingų lentelės vietoje yra I. Šimonytė su 10,1 proc. palaikymu, o trečiojoje reitingų lentelės vietoje esantį I. Vėgėlę remia 8,5 proc. apklaustųjų. Parama jam, dar iki oficialaus paskelbimo apie dalyvavimą rinkimuose, išliko nuosekli ne vieną mėnesį.

I. Vėgėlė laikomas vienu reitingų lyderiu. ELTA nuotrauka
I. Vėgėlė laikomas vienu reitingų lyderiu. ELTA nuotrauka

I. Vėgėlė laikomas vienu lyderių laimėti rinkimus

Apie tai, kad teisininkas bei profesorius, išgarsėjęs aštria valdžios kritika koronaviruso pandemijos metu, galbūt sieks išbandyti savo jėgas Lietuvos prezidento rinkimuose, buvo kalbama jau kuris laikas. Dar metų pradžioje šiuos gandus pakomentavo ir pats I. Vėgėlė.

Tuomet jis sakė, kad iš tiesų jaučia žmonių pasitikėjimą, o tai skatina veikti, nenuvilti juo tikinčių piliečių. Vis dėlto, konkrečiais įsipareigojimais savęs suvaržyti teisininkas dar nenorėjo. Vėliau, dalyvaudamas vienoje laidoje jis teigė, kad delsti jį verčia ir tai, kad šis sprendimas paveiks ir jo šeimą bei artimuosius. I. Vėgėlė tuomet pažymėjo, kad jau jaučia prieš jį bei jo aplinką nukreiptą priešišką kampaniją, o bet kokia jo klaida yra padaroma didžiausiu skandalu, jam skubama klijuoti melagio etiketę.

Nepaisant šių iššūkių, jis neslėpė savo optimizmo bei ambicijų, pabrėžė, kad jeigu ir nuspręs eiti šiuo keliu, sukti į politiką ir dalyvauti prezidento rinkimuose, juose jis sieks pergalės, o ne tik galimybės dalyvauti bei pasirodyti rinkėjams.

Kiek anksčiau, patyrusio advokato kandidatūrą į šalies prezidentus iškėlė Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) bei būrys visuomenininkų.

Lietuvos prezidento rinkimai vyks kitų metų pavasarį. 5 Digital Elements nuotrauka
Lietuvos prezidento rinkimai vyks kitų metų pavasarį. 5 Digital Elements nuotrauka

Aiškėja artėjančių prezidento rinkimų dėlionė

Šiuo metu apie keliamas ar remiamas kandidatūras prezidento rinkimuose paskelbė beveik visos didžiausios politinės partijos. Yra žinoma, kad Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) rinkimuose atstovaus premjerė I. Šimonytė.

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatu prezidento rinkimuose bus Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Lietuvos regionų partija rems Kazlų Rūdos merą Mantą Varašką, o Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iškėlė Giedrimo Jeglinsko kandidarūrą.

Mažoji valdančiosios koalicijos narė Laisvės partija neseniai iškėlė buvusio Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą.

Partija „Laisvė ir teisingumas“ kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose kelia laikinojo partijos pirmininko Artūro Paulausko kandidatūrą. Apie savo kandidatą dar paskelbti turėtų socialdemokratai.

Liberalai ateinančiuose prezidento rinkimuose savo kandidato neturės. Tiesa, Europos Parlamento (EP) narys Petras Auštrevičius kreipėsi į bendrapartiečius ir pareiškė, kad galimai pateiks savo kandidatūrą.

P. Auštrevičius ketino dalyvauti ir 2019 m. prezidento rinkimuose, tačiau tuo metu Liberalų sąjūdžio iškeltam kandidatui į šalies vadovus nepavyko surinkti 20 tūkstančių rinkėjų parašų, kaip kad numato įstatymas.

Taip pat jau žinomi ir šie save patys išsikėlę nepriklausomi kandidatai: tai yra gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, aktyvistas Antanas Kandrotas (Celofanas), visuomenininkė Erika Švenčionienė.

Jau dabar aišku, kad ateinantys prezidento rinkimai išsiskirs kandidatų gausa, o tai Lietuvoje gana reta: paskutinį kartą toks susidomėjimas prezidento postu buvo pastebimas 2002 m. Tuomet rinkimuose dalyvavo net 17 kandidatų. Tada juos laimėjo Rolandas Paksas.

Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužės 12 d. Kitais metais be prezidento, vyks ir Seimo bei Europos Parlamento (EP) rinkimai.

">77.lt tiesiogiai transliavo Igno Vėgėlės konferenciją. Vaizdo įrašą galite rasti čia