Šiaurės Korėjos vietos rinkimuose – sunkiai įtikimas rinkėjų aktyvumas
Dar 2019 m. liepą Šiaurės Korėjoje vykusiuose rinkimuose į vietos valdžią dalyvavo 99,98 proc. rinkėjų, o už pasiūlytus kandidatus balsavo net 100 proc. rinkėjų. Tų pačių metų kovą Šiaurės Korėja pranešė apie 99,99 proc. rinkėjų aktyvumą ir 100 proc. pritarimą rinkimuose, kuriuose buvo renkami deputatai į Aukščiausiąją liaudies asamblėją, kuri ir yra šalies parlamentas.
Dabar per rinkimus šalyje vėl buvo fiksuotas retai kur kitur pasitaikantis piliečių aktyvumas, kuris ekspertų nuomone, yra skirtas parodyti, kad rinkimai vyko demokratiškai[1].
Neseniai vykusiuose Šiaurės Korėjos vietos valdžios rinkimuose balsavo 99,63 proc. gyventojų. Rinkėjai, kurie dėl sveikatos problemų negalėjo atvykti į rinkimų apylinkes, net balsavo mobiliosiose balsadėžėse. Šiuose rinkimuose buvo renkami valstijų, provincijų ir apygardų tarybų nariai[2].
Kas ketverius metus Šiaurės Korėjoje, kurią valdo komunistinis režimas, vykstantys vietos rinkimai yra didelė šventė, per juos vyksta paradai ir iškilmės.
Rinkimai, per kuriuos kandidatai negali vykdyti viešosios nuomonės apklausų, taip pat naudojami gyventojų statistiniams duomenims atnaujinti.
Rinkimuose daugiau nei vienas kandidatas: Šiaurės Korėjoje tai staigmena
Kaip skelbia vietinės Šiaurės Korėjos žiniasklaidos tarnybos, visi rinkimų teisę turintys piliečiai „su dideliu politiniu entuziazmu turėtų aktyviai dalyvauti renkant vietinės liaudies asamblėjos deputatus ir taip oriai atlikti savo, kaip respublikos piliečių, pareigą įtvirtinti tautos suverenitetą“[3].
Režimui pavaldi Šiaurės Korėjos žiniasklaida taip pat skelbė, kad prieš keliaudami prie balsadėžių, rinkėjai turėtų susimąstyti apie „meilę ir rūpestį, kurių jie sulaukė iš partijos ir valstybės per rinkimus“. Tai ne itin subtiliai paslėptas priminimas, jog balsuoti už nepartinį kandidatą, šioje šalyje negalima.
Šiaurės Korėja vietinius regionų bei apygardų rinkimus rengia kas ketverius metus, nuo pat 1999 m. Renkamų parlamentarų mandatų skaičius nustatomas pagal kiekvienos vietovės gyventojų skaičių. Vis dėlto, pačius kandidatus atrenka valdančioji, paties Kim Jong Uno vadovaujama partija.
Iki pat šių metų, kiekvienoje balsavimo apygardoje net nebūdavo sudaroma pasirinkimo iliuzija. Balsuojantiems žmonėms būdavo pasiūlomas tik vienas kandidatas. Šiemet situacija pasikeitė: kai kuriose apygardose balsavimo sąrašuose jau buvo pateikta po du kandidatus, sudarant konkurencijos bei pasirinkimo galimybę.
Žinoma, politikos apžvalgininkai bei ekspertai netiki, kad toks pokytis reiškia, jog rinkimų tvarka Šiaurės Korėjoje keisis, jie staiga taps laisvi bei labiau skaidrūs. Viena iš Pietų Korėjos ministerijų, atsakingų už santykius su Šiaurės Korėja, mano, kad didesnis kandidatų įtraukimas yra neseniai Šiaurės Korėjoje priimto atnaujinto rinkimų įstatymo padarinys.
Ekspertų nuomone, tai nereiškia, kad šalyje yra įvedami laisvi rinkimai; veikiau tai dar vienas bandymas valdyti visuomenės nuomonę ir požiūrį į patį Kim Jong Uną. Kanados Azijos ir Ramiojo vandenyno fondo analitinio centro atstovai sako, kad demokratiškesnės visuomenės vaizdavimas yra skirtas režimo teisėtumui ir autentiškumui pasaulinėje arenoje sustiprinti.
„Tikėtina, kad diskretiškas balsavimas ir toliau bus ribotas, nes balsadėžės ir toliau bus akivaizdžiai stebimos“, – sakoma ataskaitoje ir priduriama, kad Pchenjanas ir toliau griežtai kontroliuos kandidatų atrankos procesą[4].
O Šiaurės Korėjos lyderis, rodydamas pavyzdį savo piliečiams, vietiniuose rinkimuose balsą atidavė ir pats. Užfiksuotas prie balsadėžių, žiniasklaidai jis teigė, kad šie rinkimai žymi „dar vieną etapą nepaprastai stiprinant liaudies vyriausybę pagal naujos savigarbos ir klestėjimo eros reikalavimus“.
Rinkimai Šiaurės Korėjoje nėra laisvi
Šiaurės Korėjoje arba kaip ji vadinama oficialiai – Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje (KLDR), veikia itin centralizuota ir autoritarinė politinė sistema. Šalį valdo Kimų šeima, o nuo 2011 m. jai vadovauja Kim Jong Unas, kuris pakeitė savo tėvą Kim Jong Ilą[5].
Šiaurės Korėjoje rengiami rinkimai, tačiau pagal tarptautinius standartus jie nelaikomi laisvais ir sąžiningais. Rinkimai visų pirma yra politinio spektaklio forma, jais siekiama išlaikyti valdančiojo režimo kontrolę, o ne suteikti piliečiams tikrą pasirinkimą.
Rinkimų procesą griežtai kontroliuoja valdančioji partija.Tai yra vienintelė teisiškai leidžiama politinė partija, o jos vadovybė užtikrina, kad kandidatai, lojalūs partijai ir Kimų šeimai, būtų vieninteliai, kuriems leidžiama dalyvauti rinkimuose.
Rinkėjams kiekvienoje rinkimų apygardoje pateikiamas tik vienas kandidatas, už kurį jie gali balsuoti tik taip arba ne. Tai reiškia, kad rinkimų rezultatas yra iš anksto nulemtas, o nesutikimas netoleruojamas. Be to, Šiaurės Korėja savo balsavimo punktuose įrengė dvi atskiras skirtingų spalvų balsadėžes, kurių viena skirta kandidatų pritarimui, o kita, jo atmetimui. Tai iš esmės trukdo laikytis slapto balsavimo principo.
Pietų Korėjos naujienų reporteris Dae Young-Kimas yra teigęs, kad balsavimas prieš oficialų kandidatą arba atsisakymas balsuoti apskritai laikomas išdavyste, o už tai gresia darbo ir būsto praradimas bei papildoma kontrolė.
Rinkimai Šiaurės Korėjoje aibę metų yra labiau laikomi politinės vienybės ir lojalumo režimui demonstravimo priemonė, o ne realia galimybė piliečiams rinktis valdžią. Nors tarptautinės organizacijos tai kritikuoja, Kim Jong Uno režimui tai, regis, nė motais. Juk Šiaurės Korėja yra viena labiausiai kontroliuojamų visuomenių pasaulyje, o jos lyderis Kim Jong Unas kaltinamas tuo, kad, siekdamas išlaikyti absoliučią valdžią, naudojasi agresyvių ir žiaurių represijų sistema.
