Įtampa auga ir Korėjos pusiasalyje
Šiaurės Korėja skelbia pasitraukianti iš susitarimo su Pietų Korėja, kuris dar 2018 m. buvo sudarytas dėl karinės įtampos mažinimo. Tokį žingsnį paskatino pastarieji, pačios Šiaurės Korėjos sprendimai ir kaimynės Pietuose atsakas į juos[1].
Lapkričio 22 d. Šiaurės Korėja paskelbė, jog sėkmingai į kosmosą paleido šnipinėjimo palydovą. Tai pažeidė ankstesnį taikos susitarimą dėl įtampos regione mažinimo. Dėl to, Pietų Korėja sureagavo žaibiškai ir iš dalies sustabdė šio susitarimo galiojimą. Seulas taip pat paskelbė, kad atnaujins stebėjimo skrydžius palei sieną[2].
Pietų Korėjos gynybos vadas Shin Won-Sikas nurodė, kad tai yra „būtina priemonė“, skirta atremti branduolinį ginklą turinčios Šiaurės Korėjos grasinimus.
Savo ruožtu Šiaurės Korėjos gynybos ministerija Seulo sprendimus pavadino „neapgalvotais“ ir pareiškė, kad visiškai stabdo minėtą susitarimą, taip pat nurodė, kad bus nedelsiant sustiprintas sienų saugumas.
„Šiaurės Korėjos palydovo paleidimas yra žingsnis, kurio imtasi įgyvendinant savigynos teisę atidžiai stebėti ir visapusiškai kovoti su priešų kariniais veiksmais aplink Korėjos pusiasalį, kurie kasdien kelia vis didesnį susirūpinimą“, – teigia Šiaurės Korėja.
Šalies pareigūnų pareiškime taip pat teigiama, kad dėl Pietų Korėjos sąmoningų ir provokuojančių veiksmų, abiejų šalių karinis susitarimas jau seniai virto tiesiog „popieriaus lapu“, o Seulo sprendimas sustabdyti kai kurių susitarimo straipsnių galiojimą rodo priešiškumą Šiaurės Korėjai.
„Kilus konfliktui tarp Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos, už tai bus atsakinga Pietų Korėja. Šiaurės Korėjos ginkluotosios pajėgos išlaikys agresyvią karinę laikyseną ir atidžiai stebės priešo isteriją“, – sakoma Šiaurės Korėjos pareiškime.
Šiaurės Korėja aktyviai renka žvalgybinę informaciją apie priešus
Pietų Korėja praėjusią savaitę netikėtai pranešė, kad Šiaurės Korėjos žvalgybinis palydovas įskriejo į orbitą. Seulo Nacionalinė žvalgybos tarnyba (NIS) įstatymų leidėjams teigė, kad paleidimas buvo sėkmingas, tačiau įspėjo, jog dar per anksti pasakyti, ar palydovas veikia, kaip tvirtina Pchenjanas. Tuomet užsiminta ir apie Rusiją.
„Po aukščiausiojo lygio susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Šiaurės Korėja perdavė Maskvai planą ir duomenis, susijusius su pirmuoju ir antruoju palydovo paleidimais. Rusija išanalizavo šiuos duomenis ir perdavė Šiaurės Korėjai pastabų“, – įstatymų leidėjams sakė agentūra.
Šiaurės Korėjos surengtas palydovo „Malligyong-1“ paleidimas buvo trečias Pchenjano bandymas užsitikrinti šnipinėjimo galimybes. Praėjus kelioms valandoms po paleidimo Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida paskelbė, kad šalies vadovas Kim Jong Unas esą jau peržiūri vaizdus, kuriuose užfiksuotos JAV karinės bazės Guame. Tiesa, Pietų Korėjos NIS pažymi, kad tai mažai tikėtina, „nebent Pchenjanas paviešintų šias Guamo bazių nuotraukas, apie kurias kalbėjo“.
Kritikos dėl šnipinėjimo įrenginio paleidimo sulaukusios Šiaurės Korėjos gynybos ministerija ketvirtadienį pakartojo, kad palydovo paleidimas atitinka šalies „teisę gintis“, ir atmetė „isterišką“ Pietų Korėjos reakciją, pažymėjusi, kad Seulas „turi brangiai sumokėti už savo neatsakingas ir rimtas politines ir karines provokacijas, kurios įstūmė dabartinę situaciją į nekontroliuojamą etapą“.
Ekspertai sako, kad sėkmingas žvalgybinio palydovo iškėlimas į orbitą sustiprins Šiaurės Korėjos žvalgybos duomenų rinkimo pajėgumus, ypač virš Pietų Korėjos, ir suteiks svarbios informacijos bet kokio karinio konflikto metu.
Būtent to siekia pats Kim Jong Unas, kuris sėkmingą žvalgybinių palydovų kūrimą yra paskelbęs savo karinės modernizacijos programos prioritetu; jis ne kartą teigė, kad ši įranga pagerins Šiaurės Korėjos gebėjimą stebėti kaimyninę šalį ir kitus priešus, kovoti su grėsmėmis ne tik iš Pietų Korėjos, bet ir JAV.
Vis dėlto, tokius šnipinėjimo palydovų paleidimus draudžia Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos sankcijos, kuriomis siekiama pažaboti branduolinį ginklą turinčios Šiaurės Korėjos balistinių raketų programą. Pietų Korėja, Japonija, JAV ir Jungtinės Tautos jau oficialiai pasmerkė šį palydovo paleidimą[3].
Įtampos mažinimo susitarimas gyvavo neilgai
2018-19 m. pradėtu Korėjos taikos procesu buvo siekiama išspręsti užsitęsusį Korėjos konfliktą ir denuklearizuoti regioną po to, kai išaugo tarptautinis susirūpinimas dėl Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų. Būtent tuo pat metu Pietų Korėjos prezidentu buvo išrinktas Moon Jae-inas, žadėjęs grįžti prie politikos, palankios geriems santykiams su Šiaurės Korėja.
Savo pažado jis nepamiršo ir per kelerius artimiausius metus buvo surengta nemažai aukščiausiojo lygio susitikimų tarp Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno, Pietų Korėjos prezidento ir tuomečio Jungtinių Amerikos Valstijų vadovo Donaldo Trumpo.
Tuomet D. Trumpas net tapo pirmuoju pareigas einančiu JAV prezidentu, susitikusiu su Šiaurės Korėjos vadovu ir įvažiavusiu į Šiaurės Korėjos teritoriją. Savo ruožtu Kim Jong Unas tapo pirmuoju Šiaurės Korėjos vadovu, įvažiavusiu į Pietų Korėjos teritoriją, o Pietų Korėjos prezidentas įžengė į Šiaurės Korėjos teritoriją.
Vėliau buvo pasirašyta Panmundžomo deklaracija, kuria Šiaurės ir Pietų Korėjos įsipareigojo per metus siekti galutinės taikos ir visiškos denuklearizacijos. Susitarime taip pat raginama nutraukti karinę veiklą Korėjos pasienio regione. Lyderiai taip pat susitarė dirbti kartu, kad sujungtų ir modernizuotų savo geležinkelius.
Netrukus Šiaurės Korėja net pakoregavo savo laiko juostą, kad ji sutaptų su Pietų Korėjos laiko juosta. Pietų Korėja pradėjo šalinti propagandinius garsiakalbius iš pasienio teritorijos. Vėliau vyko tolesni Šiaurės ir Pietų Korėjų pareigūnų susitikimai, abiejų šalių pareigūnai susitarė tęsti karines ir Raudonojo Kryžiaus derybas. Jie taip pat susitarė vėl atidaryti bendrai valdomą ryšių biurą Kesonge, Šiaurės Korėja net pradėjo ardyti raketų paleidimo aikštelę Tončange, o Pietų Korėja paskelbė, kad nerengs kasmetinių karinių pratybų su JAV ir nutrauks savo pratybas Geltonojoje jūroje, kad taip neprovokuotų kaimynės[4].
Įtampa Korėjos pusiasalyje reikšmingai sumažėjo, tačiau aukščiausiojo lygio susitikimuose nepavyko pasiekti esminės ir galutinės taikos. 2019 m. prasidėjo JAV ir Šiaurės Korėjos grupių derybos Švedijoje, tačiau po vienos dienos jos nutrūko. Vėliau santykiai tarp Šiaurės ir Pietų Korėjų bei JAV pablogėjo, nors dialogas ir tęsėsi.
