Įteisintos kompensacijos už teisėtai panaudotos karinės jėgos padarytą žalą
Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau fiksuojami incidentai dėl į šalį įskrendančių objektų, o kariuomenė vis dažniau kviečiama reaguoti į įvairias grėsmes. Tačiau kas atsitiktų, jei tokių operacijų metu nukentėtų gyventojų turtas? Nuo kitų metų tam bus numatyta aiški kompensavimo tvarka.
Seimas pritarė Krašto apsaugos ministerijos parengtoms įstatymų pataisoms, kuriomis įteisinama žalos atlyginimo sistema asmenims, kurių turtas nukentėtų dėl teisėtai panaudotos karinės jėgos. Už pakeitimus balsavo 96 parlamentarai, o naujasis reguliavimas įsigalios 2026 m. rugpjūčio 1 dieną[1].
Atlygins tik turtinę žalą
Iki šiol teisės aktai nenumatė, kaip būtų atlyginama žala tretiesiems asmenims, jei kariuomenė, vykdydama savo užduotis, apgadintų ar sunaikintų jų turtą. Toks poreikis išryškėjo kariuomenei vis dažniau dalyvaujant operacijose, susijusiose su neteisėtos migracijos stabdymu, kontrabandos užkardymu ar oro erdvės apsauga nuo grėsmę keliančių objektų.
Pagal naująją tvarką kompensacijos bus mokamos tik už tiesioginius turtinius nuostolius. Moralinei žalai jos nebus taikomos, nes karinės jėgos panaudojimas vyksta išskirtinėmis aplinkybėmis, kai institucijos privalo veikti greitai ir priimti sprendimus siekdamos neutralizuoti galimą pavojų.
Nukentėjusieji prašymus dėl žalos atlyginimo turės pateikti ne vėliau kaip per trejus metus nuo įvykio. Sprendimus dėl kompensacijų priims Krašto apsaugos ministerija, o išmokos bus finansuojamos iš ministerijai skirtų lėšų, papildomų valstybės asignavimų arba valstybės rezervo.
Valstybė galės susigrąžinti išmokėtas lėšas
Įstatymo pataisos taip pat įtvirtina regreso teisę. Tai reiškia, kad valstybė, atlyginusi žalą nukentėjusiam asmeniui, galės išieškoti išmokėtas lėšas iš tų asmenų ar subjektų, dėl kurių veiksmų kilo būtinybė panaudoti karinę jėgą.
Jei žalos mastas būtų itin didelis, kompensacijų mokėjimas galėtų būti išdėstytas net iki dešimties metų. Toks sprendimas, anot pataisų rengėjų, leistų išlaikyti valstybės finansinį stabilumą ir tais atvejais, kai žalos atlyginimui reikėtų itin didelių sumų.
Pakeitimais taip pat reglamentuojama NATO sąjungininkų atsakomybė. Lietuva nereikalaus kompensacijų iš sąjungininkų, jei žala būtų padaryta teisėtai vykdant karines užduotis šalies teritorijoje. Vis dėlto neteisėtų veiksmų atvejais kompetentingos institucijos kiekvieną situaciją vertins individualiai ir spręs, ar regreso teisės taikymas atitinka nacionalinio saugumo interesus.
Plečiami karių įgaliojimai
Kartu su kompensavimo tvarka plečiamos ir karių teisės reaguoti į naujo pobūdžio grėsmes. Ateityje ginklai bei specialiosios priemonės galės būti naudojami ne tik prieš bepiločius orlaivius, bet ir prieš kitus autonomiškai ar nuotoliniu būdu valdomus objektus, jei jie kels pavojų krašto apsaugos sistemos veiklai, pavyzdžiui, vykdys žvalgybą ar trikdys svarbios infrastruktūros darbą.
Šių pakeitimų aktualumą primena ir neseniai įvykęs incidentas Vilniaus apskrityje. Birželio viduryje dėl įtariamo į šalį įskridusio drono buvo paskelbtas galimas oro pavojus, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai buvo meteorologinis balionas.
