Iš Zelenskio biuro – nurodymas nebendrauti su Zalužnu
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuras nurodė regionų vadovams nebebendrauti su vyriausiuoju šalies ginkluotųjų pajėgų vadu Valerijumi Zalužnu. Tokią informaciją, remdamasi žurnalistu Jurijumi Nikolovu, pateikė „Strana.ua“.[1]
Pasak žurnalisto, nurodymas buvo duotas tam, kad regionų elitas nekeltų ažiotažo dėl V. Zalužno.
J. Nikolovas tai vertina kaip V. Zelenskio komandos siekį sunaikinti potencialų konkurentą. Tai, jog įtampa tarp V. Zelenskio ir V. Zalužno auga, vis dažniau pastebi ir Vakarų žiniasklaida. Neseniai „Economist“, remdamasis aukštu Ukrainos valdininku, rašė, kad po nesėkmingo vasaros kontrpuolimo konfliktą tarp prezidento ir vyriausiojo kariuomenės vado buvo galima nuspėti. Leidinio teigimu, situaciją blogina tai, kad nemažai V. Zelenskio aplinkos žmonių sutinka su V. Zalužno pozicija.
Prieš tai laikraštis „Washington Post“ pabrėžė, kad generolas, kurio populiarumas tarp tėvynainių auga, jeigu nuspręs eiti į politiką, gali pradaryti rimtų nemalonumų V. Zelenskiui. Vienu iš netiesioginių jų konflikto įrodymu žurnalistai įvardino skirtingą požiūrį į padėtį fronte – generolas teigė, kad konfliktas pasiekė aklavietę, prezidentas atrėžė, kad kariai tiesiog pavargo.
Ne pirmas išpuolis prieš Ukrainos kariuomenės vadą
Apie tai, kad valdančiajai „Sluga naroda“ frakcijai vis dažniau kliūva vyriausias kariuomenės vadas, rašė ir ukrainiečių žurnalistai. Jie priminė apie frakcijos narės Marijanos Bezuglojos išsišokimą. [2] Tiesa, ją pasmerkė dalis bendrapartiečių. Žurnalistai ta proga priminė, kad pačioje partijoje veikia kelios įtakos grupės, tačiau dėmesį reikia kreipti tik į tų asmenų, kurie orientuojasi į prezidentą bei jo biuro vadovą Andrejų Jermaką, reakcijas.
Ir būtent jie, bent kol kas, nieko nesiėmė. Be to, dar prieš pasirodant M. Bezuglojos įrašui apie tai, jog V. Zalužną būtina atleisti, frakcijos vadovas Davidas Arachamija pareiškė, kad kariuomenės vadovybė neturi tolesnio veiksmų plano.
Kitaip sakant, vis daugiau požymių rodo, kad kariuomenės vadui išsakomos pretenzijos dėl plano neturėjimo nėra vienos deputatės išsišokimas, o bendras prezidento komandos veikimas prieš kariškį.
Ataka prieš V. Zalužną: koks kampanijos tikslas?
Dažniausiai įvardinamos dvi versijos.[3]
Pirmoji – diskredituoti V. Zalužną ir karinę vadovybę, taip atsakomybę už nesėkmę fronte suverčiant jiems. Čia reikia nepamiršti, kad kariuomene, skirtingai negu prezidentu, pasitiki ne tik didžioji dalis piliečių, bet ir valstybinės institucijos. Tai yra, ta ukrainiečių dalis, kuri susimąsto apie pergalių fronte trūkumą, dėl to linkusi kaltinti ne V. Zalužną, o V. Zelenskį.
Laikantis šios versijos, M. Bezuglojos pareiškimą galima vertinti kaip Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado diskreditacijos kampanijos pradžią. Tai leistų teigti, kad kariuomenėje sisteminės problemos nesprendžiamos todėl, kad tam trukdo V. Zalužno vadovaujama generolų „kasta“.
Visuomenės reakcija parodė, kad daugelis tokiai traktuotei nepritaria. Sunkios situacijos fronte ir užsitęsusio karo fone žmonių pasitikėjimas kariuomene yra jų tikėjimo pergale ir geresnėmis perspektyvomis pagrindas. Prieš kariuomenės vadą nukreipta kampanija griauna šį tikėjimą, todėl visuomenė jos nepriima. Juolab kad jai vadovauti ėmėsi M. Bezuglaja.
Antra versija – prezidentas nori nušalinti kariuomenės vadą ir rengia tam dirvą. Tačiau tuomet keista, kad tai nusprendė padaryti M. Bezuglojos rankomis, kadangi jos išsakoma kritika tik stiprina vado pozicijas. Be to, V. Zelenskis V. Zalužną gali tiesiog atleisti, o tokių veiksmų pateisinimo kampaniją pradėti vėliau.
Ir viskas atrodo kiek kitaip, jeigu V. Zalužno atleidimui dar reikia pasirengti. Tokiu atveju prezidentui klausimą gali tekti derinti ir su užsienio partneriais, todėl iki to laiko tikslinga kariuomenės vadą apjuodinti.
„M. Bezuglaja V. Zalužną užsipuolė ne šiaip sau. Jos užduotis – priversti kariuomenės vadą viešai teisintis, su kuo vėliau bus galima atskirai „pažaisti“, – leidiniui „Strana“ teigė vienas iš Rados gynybos komiteto narių.
Tačiau kuo kampanija prieš V. Zalužną stiprėja, tuo jis pats, nepateikęs nė vieno politinio pareiškimo, tampa vilties simbolių tiems, kurie, greitai nesulauktos pergalės fone jau nori permainų.
Tai didina riziką, kad dabartiniai skandalai gali tapti rimta vidaus politikos krize. Kaip toliau vystysis situacija, lems trys pagrindiniai veiksniai:
Pirmiausia – paties V. Zalužno pozicija, kuris iki šiol vengia bet kokių politinių komentarų. Ar jis tikrai nusprendė tapti politiku? Ar pasirodys jo vieša kritika prezidento komandos adresu? Ar jis atsiribos nuo visų politikų net ir tokiu atveju, jeigu V. Zelenskis jį atleistų?
Antra – situacija fronte. Kuo sunkesnė ji bus Ukrainos kariuomenei, tuo didesnė vidinių konfliktų šalies politinėje-karinėje vadovybėje rizika. Ir atvirkščiai.
Trečia – Vakarų partnerių pasirinkta pozicija.
