Daugiau galimybių viešosioms gydymo įstaigoms
Valstybės finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarka artimiausiais metais keisis. Seimas pritarė Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms, pagal kurias sudarant sutartis su Valstybine ligonių kasa prioritetas bus teikiamas viešosioms gydymo įstaigoms, o privačios galės pretenduoti į valstybės finansavimą tik tais atvejais, kai viešasis sektorius negalės užtikrinti reikiamų paslaugų.
Priimtomis pataisomis keičiamas iki šiol galiojęs Valstybinės ligonių kasos sutarčių su gydymo įstaigomis sudarymo modelis. Naujasis principas numato, kad pirmiausia sutartys bus sudaromos su valstybinėmis ir savivaldybių gydymo įstaigomis. Tik įvertinus, jog viešasis sektorius negali užtikrinti visų reikalingų paslaugų, į jų teikimą bus įtraukiamos privačios gydymo įstaigos. Vis dėlto šie pokyčiai nepalies pirminės sveikatos priežiūros – šeimos gydytojų paslaugų teikimo tvarka išliks tokia pati[1].
Sveikatos apsaugos ministerija tikisi, kad naujasis modelis padės spręsti ilgus metus besitęsiančias problemas – trumpins pacientų laukimo eiles, gerins sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir mažins netolygumus tarp skirtingų šalies regionų. Kartu siekiama užtikrinti stabilesnį viešųjų gydymo įstaigų finansavimą, kuris leistų joms planuoti veiklą ilgesniam laikotarpiui ir išlaikyti būtiniausias paslaugas gyventojams.
Pasak laikinai sveikatos apsaugos ministrės pareigas einančios Marijos Jakubauskienės, didžioji dalis šalies gyventojų kasdien naudojasi būtent viešojo sektoriaus gydymo įstaigų paslaugomis, todėl jų stiprinimas yra svarbus siekiant užtikrinti vienodas galimybes gauti gydymą nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar finansinių galimybių.
Tikimasi mažesnių eilių ir stipresnių regionų
Ministerijos vertinimu, didesnis dėmesys viešajam sektoriui turėtų prisidėti ne tik prie trumpesnių pacientų eilių, bet ir prie regioninių gydymo įstaigų išsaugojimo. Dalis jų jau ne vienerius metus susiduria su specialistų trūkumu ir ribotomis finansinėmis galimybėmis, todėl naujasis finansavimo modelis, tikimasi, padės užtikrinti stabilesnę jų veiklą.
Taip pat tikimasi sudaryti palankesnes sąlygas medikams rinktis darbą regionuose. Ministerija pabrėžia, kad stiprus viešųjų ligoninių tinklas svarbus ne tik kasdienėms sveikatos priežiūros paslaugoms, bet ir valstybės pasirengimui ekstremalioms situacijoms ar kitoms krizėms, kai būtina užtikrinti nepertraukiamą gydymo paslaugų teikimą visoje šalyje.
Įstatymo pakeitimai pradės galioti nuo 2027 m. sausio 1 dienos. Iki to laiko numatytas pereinamasis laikotarpis, o iki 2029 m. rugsėjo 1 d. Sveikatos apsaugos ministerija turės įvertinti, kokį poveikį naujoji tvarka padarė viešajam sveikatos sektoriui ir pacientams.
Platesnės sveikatos sistemos pertvarkos dalis
Už Sveikatos draudimo įstatymo pataisas balsavo 77 Seimo nariai, trys buvo prieš, dar šeši parlamentarai susilaikė. Pataisas inicijavo Seimo pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė.
Šie pakeitimai – ne vienintelis pastaruoju metu priimtas sprendimas, kuriuo siekiama stiprinti viešąją sveikatos sistemą. Anksčiau Seimas jau pritarė didesnėms valstybės įmokoms už valstybės draudžiamus gyventojus bei priėmė sprendimą, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos šalies gydymo įstaigose būtų teikiamos be papildomų pacientų priemokų.
Sveikatos apsaugos ministerija pažymi, kad priimtos pataisos taip pat atitinka 2025 metų pabaigoje su Lietuvos verslo konfederacija pasiektą susitarimą dėl viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo bei ilgalaikio sveikatos sistemos vystymo. Tikimasi, kad įgyvendinus visus suplanuotus pokyčius pavyks sukurti tvaresnę, efektyviau veikiančią ir gyventojams lengviau prieinamą sveikatos priežiūros sistemą.
