Atsijungdama nuo BRELL Lietuva pažymėjo savo energetinės nepriklausomybės pradžią
Lietuvai oficialiai atsijungus nuo posovietinio BRELL elektros tinklo ir prisijungus prie kontinentinės Europos, prezidentas Gitanas Nausėda šį istorinį įvykį palydėjo žodžiais: „Viso gero, Rusija! Sudie, Leninai!“. Tai reikšmingas žingsnis link energetinės nepriklausomybės, nors trumpam laikui elektros kainos gali pakilti.
Ekspertai ramina, kad rinka stabilizuosis, ypač plėtojant ryšius su Šiaurės šalimis. Lietuvai tik svarbu vengti Vokietijos klaidų ir toliau skatinti atsinaujinančią energetiką.
Gyventojams patariama apsvarstyti fiksuotus tarifus ar investicijas į saulės elektrines, kad šie išvengtų kainų svyravimų.
Permainos TS-LKD: išrinktas naujas lyderis, bet partija niekaip neatsikrato senų šešėlių
Pagaliau įvyko ilgai laukti TS-LKD pirmininko rinkimai, kuriuos užtikrintai laimėjo Laurynas Kasčiūnas, surinkęs per 13 tūkstančių balsų. Jo konkurentė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė šiam liko toli už nugaros. L. Kasčiūno pergalė rodo partijos bendruomenės norą sugrįžti prie konservatyvesnių vertybių po metų, kai vyravo liberalesnė kryptis.
Politologai pastebi, kad naujasis lyderis gali sutelkti tradicinių pažiūrų rinkėjus, bet prarasti dalį liberalių balsų. Pats L. Kasčiūnas pabrėžė sieksiantis vienybės ir neatmetė galimybės į komandą įtraukti ir varžovę R. Morkūnaitę-Mikulėnienę.
Tuo pat metu dėmesį traukia buvusio konservatorių vado Gabrieliaus Landsbergio sutuoktinės Austėjos Landsbergienės privataus verslo klausimai. Prokuratūra nutraukė tyrimą dėl mokyklos Kalnėnuose, nenustačiusi pažeidimų. Visgi viešojoje erdvėje netyla spekuliacijos, kad viešosios lėšos galėjo būti nukreiptos ne tik švietimui, bet ir asmeniniams pirkiniams, kaip prabangi vila Graikijoje. Landsbergienė teigė, kad tai – politinės atakos prieš rinkimus, tačiau šis skandalas tik dar labiau kursto aistras dėl konservatorių ateities.
D. Trampas pradeda kelti tarifus – ES žada nedelsti su atsaku
JAV prezidentas D. Trampas paskelbė, kad įves 25 proc. muitus plienui ir aliuminiui, pradėdamas prekybos karą su kitomis šalimis, įskaitant Kanadą, Meksiką ir Pietų Korėją. Šie tarifai galios be išimčių, o D. Trampas taip pat užsiminė apie galimybę įvesti papildomus muitus kitoms prekėms.
Savo ruožtu Europos Sąjunga jau pareiškė esanti pasiruošusi atsakyti, įskaitant griežtas atsakomasias priemones, kaip buvo padaryta per pirmąją Trampo kadenciją.
D. Trampas taip pat netruko paskelbti ir apie „abipusius tarifus“, pagal kuriuos tarifai bus taikomi JAV prekei, jei kitos šalys nustatys muitus amerikietiškoms prekėms. Toks sprendimas gali paveikti prekybą su besivystančiomis rinkomis, kaip Indija ir Tailandas, ir paskatinti tarptautinius prekybos disbalansus.
D. Trampas siekia reformų: pradedama nuo biurokratinio aparato
D. Trampas siekia sumažinti biurokratiją ir išlaidas, paskirdamas Eloną Muską vadovauti „Vyriausybės efektyvumo departamentui“. Tyrimo dėmesys sutelktas į Pentagoną, kuris jau septynerius metus neišlaiko audito. Taip pat laikinai sustabdyta CFPB veikla, siekiant peržiūrėti jos efektyvumą. Kritikai baiminasi priežiūros trūkumo, o respublikonai tai vertina kaip reikalingą reformą.
Užsienio politikoje D. Trampas paskelbė apie JAV pasitraukimą iš JT Žmogaus teisių tarybos ir nutraukė finansavimą UNRWA, kaltindamas ryšiais su „Hamas“. Administracija taip pat peržiūri narystę UNESCO ir kitose JT programose, argumentuodama per didelėmis išlaidomis.
Nors demokratai kritikuoja šiuos sprendimus, tačiau D. Trampo šalininkai juos laiko būtinais.
O štai JAV Senatas patvirtino Robertą F. Kenedį jaunesnįjį Sveikatos ir socialinių paslaugų sekretoriumi, nepaisant jo prieštaringų pažiūrų apie vakcinas. Balsavimas baigėsi 52–48, o respublikonų senatorius Mitchas McConnellas balsavo „prieš“ dėl susirūpinimo dėl Kenedžio pasisakymų apie skiepus.
Įtemptos derybos dėl Gazos: D. Trampo norai perimti kontrolę patinka ne visiems
D. Trampas taip pat planuoja susitikti su Saudo Arabijos, Egipto ir Jordanijos lyderiais, siekdamas aptarti Gazos Ruožo ateitį. Susitikimai prasidės vasario 11 d. Vašingtone su Jordanijos karaliumi Abdullah. JAV lyderis siūlo perimti Gazos kontrolę ir perkelti palestiniečius, tačiau šis planas sulaukė griežtos arabų šalių kritikos. Prezidentas perspėjo, kad gali nutraukti finansinę pagalbą Jordanijai ir Egiptui, jei jos nepritars jo pasiūlymui.
Tuo pat metu Izraelio kariuomenė plečia operacijas Vakarų Krante, kur per susirėmimus žuvo civilių, įskaitant nėščią moterį ir jos negimusį vaiką. D. Trampas taip pat paragino „Hamas“ paleisti visus įkaitus iki šeštadienio vidurdienio, kitaip grasina remti karo veiksmų atnaujinimą. Situacija Artimuosiuose Rytuose išlieka įtempta, o susitikimų baigtis gali turėti lemiamą įtaką regiono ateičiai.
Galiausiai keturių arabų šalių lyderiai vasario 20 d. nusprendė susitikti Saudo Arabijoje aptarti D. Trampo pasiūlymo dėl Gazos perėmimo ir palestiniečių perkėlimo.
D. Trampas siūlo perkelti palestiniečius į kitą teritoriją be galimybės sugrįžti atgal
O štai vienas skandalingiausių pastarojo meto D. Trampo siūlymų – tai siūlymai dėl Gazos Ruožo kontrolės perėmimo, iškeldinant 1,9 mln. palestiniečių ir teritoriją paverčiant turistine zona – „Artimųjų Rytų Rivjera“.
Jis teigia, kad palestiniečiai būtų apgyvendinti kitur sukurtoje infrastruktūroje, tačiau grįžti į Gazą jiems nebus leidžiama. Šis planas susilaukė kritikos iš tarptautinės bendruomenės, JT pareigūnai perspėjo, kad tai prieštarauja tarptautinei teisei, o Egiptas ir Jordanija griežtai atmetė idėją priimti palestiniečių pabėgėlius.
Egiptas ėmėsi lyderystės ir paskelbė savo planą Gazos Ruožo atstatymui, pabrėždamas, kad palestiniečiai privalo likti savo tėvynėje. Prezidentas Abdelas Fattahas al-Sissis kartu su Jordanijos karaliumi Abdullah II ragina pasaulį telktis humanitarinei pagalbai ir siekti taikos, nepaisant D. Trampo spaudimo ir grasinimų nutraukti finansinę paramą šalims, atsisakančioms bendradarbiauti jo projekte.
D. Trampas ir V. Zelenskis keičia žaidimo taisykles
D. Trampas ir Ukraina svarsto susitarimą dėl retųjų žemių mainų į karinę pagalbą. Ukraina turi didelius titano, litio ir grafito išteklius, kuriuos gali pasiūlyti, tačiau dalis jų yra Rusijos okupuotose teritorijose. Tuo metu V. Zelenskis užsiminė apie galimus teritorijų mainus su Rusija siekiant taikos, nors anksčiau kategoriškai atmetė bet kokius kompromisus.
Be to, D. Trampas susitiko su V. Putinu ir V. Zelenskiu, aptardamas taikos galimybes.
Štai Miuncheno konferencijoje bus svarstoma, kaip toliau vystysis geopolitinė padėtis, nes JAV gali mažinti paramą Ukrainai, o Europos sąjungininkai prisiims didesnę atsakomybę už gynybą.
JAV nebeaktuali Europa – šiai teks pasirūpinti savimi pačiai
Briuselyje vykusiame NATO ir Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas aiškiai išdėstė naujosios administracijos poziciją: JAV nesieks NATO karių dislokavimo Ukrainoje, o Ukrainos narystė aljanse nėra svarstoma. Jis taip pat pabrėžė, kad Europa privalo didinti gynybos finansavimą, siekdama 5 proc. BVP, nes JAV prioritetai dabar sutelkti į savo sienų apsaugą ir Kinijos sulaikymą.
Lenkijos gynybos ministras patvirtino, kad Lenkija neplanuoja siųsti karių į Ukrainą, o Lietuva ragina nepriimti sprendimų be Ukrainos dalyvavimo. Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, jog taika negali būti pasiekta agresoriui darant nuolaidas. Tuo metu Kremlius jau ragina skubiai organizuoti D. Trampo ir V. Putino susitikimą, siekiant aptarti ne tik Ukrainą, bet ir Europos saugumo klausimus.
JAV lyderis penktadienį paskelbė apie planus su Rusija ir Kinija derėtis dėl branduolinių ginklų arsenalų mažinimo ir karinių išlaidų perpus sumažinimo, siekiant užtikrinti pasaulinį saugumą ir efektyviau panaudoti išteklius.
Tuo pat metu Miuncheno saugumo konferencijoje laukiama JAV viceprezidento JD Vance‘o pareiškimo dėl dalinio amerikiečių karių išvedimo iš Europos, kas gali reikšti naują etapą transatlantiniuose santykiuose ir privers Europą perimti didesnę atsakomybę už savo gynybą.
Europa griežtina priemones prieš Rusijos įtaką
Suomija ir kitos Europos šalys priima griežtas priemones, siekdamos apriboti Rusijos įtaką savo rinkoms ir saugumui. Suomija parengė įstatymo projektą, kuris uždraustų asmenims iš šalių, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, įsigyti nekilnojamojo turto. Nors Rusija tiesiogiai neminima, šis įstatymas daugiausia skirtas apriboti rusų piliečių veiklą.
Latvija taip pat svarsto apriboti turizmo paslaugas į Rusiją ir Baltarusiją, siekdama apsaugoti savo piliečius nuo galimos žvalgybos įtakos.
Tuo tarpu Rusija imasi priemonių blokuoti skambučius iš „nedraugiškų šalių“, tokių kaip Ukraina, siekdama apsaugoti savo gyventojus nuo sukčių. Rusijos valdžia taip pat stiprina izoliaciją ir kontrolę vidaus informacijoje.
O štai buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas teigia, kad Rusijos ir JAV prezidentų pokalbis rodo Europos silpnumą tarptautinėje arenoje ir patvirtina Rusijos nenugalimumą.
Europoje – politinių permainų banga: iš pagrindų pradeda judėti dešiniosios jėgos
Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas paskelbė, kad atsistatydins po spaudimo ir teismo sprendimo, kuris panaikino praėjusių metų prezidento rinkimų rezultatus. Iohannisas pareiškė, kad pasitraukimas yra būtinas siekiant apsaugoti šalį nuo krizės, ir jis paliks savo pareigas trečiadienį.
Rinkimų pirmąjį turą laimėjęs Calinas Georgesku susidūrė su įtarimais dėl Rusijos kišimosi, todėl Konstitucinis Teismas nusprendė panaikinti rinkimų rezultatus, o nauji rinkimai numatyti gegužės mėnesį.
Tuo tarpu Europos politinėje scenoje vyksta intensyvūs dešiniųjų jėgų suaktyvėjimai. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ir Prancūzijos politikė Marine Le Pen vadovavo kongresui Madride, kuriame buvo pabrėžta Donaldo Trampo sugrįžimo į valdžią įtaka ir raginimas Europos Sąjungai pakeisti kursą.
O štai savo norą susitikti su Vengrijos premjeru V. Orbanu dar iki rinkimų, norą pareiškė partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) lyderė A. Weidel.
Renginyje dalyvavo ir kitų dešiniųjų partijų lyderiai, kurie kritikavo ES politiką, ypač dėl migracijos ir perteklinio reguliavimo. Tuo pačiu metu Vokietijoje, prieš artėjančius rinkimus, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paskelbė apie šešių mėnesių sienų kontrolės pratęsimą, kaip atsaką į migrantų krizę ir neteisėtos migracijos problemas.
LGBTQ+ eros pabaiga: JAV nutraukia finansavimą, o „Google“ savo noru nebešvęs „pride“ mėnesio
„Google“ nusprendė pašalinti daugelį kultūrinių minėjimų, tokių kaip LGBTQ+ „pride“ mėnuo ir Juodaodžių istorijos mėnuo, iš savo kalendoriaus. Šie pakeitimai buvo įgyvendinti dėl techninių priežasčių, tačiau sulaukė daug kritikos, ypač LGBTQ+ bendruomenės atstovų.
Toks žingsnis taip pat atspindi platesnius politinius pokyčius JAV, kai Trumpas vėl tapo prezidentu ir įvykdė įsaką, kuriuo buvo nutrauktos įvairovės ir įtraukties programos.
Tuo pačiu metu, JAV nutraukė užsienio pagalbos programas, įskaitant paramą Lietuvai ir Ukrainai. NVO Lietuvoje prarado finansavimą, įskaitant projektus dėl lytiškumo ugdymo ir pagalbos ukrainiečiams. JAV vyriausybė taip pat sumažins „USAID“ darbuotojų skaičių, o tai gali turėti didelių pasekmių pasauliniam stabilumui ir humanitarinei pagalbai, ypač Ukrainai.
O štai vasario 14-ąją prie Seimo vykus LGBTQ+ piketui „Už laisvę mylėti“, jame pareiškė nedalyvausiantis Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, socialdemokratas Laurynas Šedvydis.
