Maskva siekia užblokuoti skambučius iš Ukrainos ir kitų „nedraugiškų“ valstybių
Rusijos valdžia planuoja užkirsti kelią skambučiams, atliekamiems iš „nedraugiškų“ šalių, įskaitant Ukrainą ir kitas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau davė nurodymus imtis pirmųjų žingsnių šiai priemonei įgyvendinti.
Viešai aiškinama, jog toks sprendimas motyvuojamas siekiu apsaugoti šalies gyventojus nuo sukčių, kurie apgaulės būdu išvilioja didžiules pinigų sumas arba verčia žmones vykdyti nusikalstamas veikas[1].
Rusijos Vidaus reikalų ministerija, kartu su Federaline saugumo tarnyba (FSB) ir vyriausybe, yra atsakinga už šios priemonės įgyvendinimą. Šalies premjeras Michailas Mišustinas, FSB vadovas Aleksandras Bortnikovas ir Vidaus reikalų ministras Vladimiras Kolokolcevas gavo tiesioginę užduotį įgyvendinti Putino nurodymus.
Kaip žinia, priešiškai nusiteikusiomis valstybėmis oficialiai įvardijamos daug šalių, įskaitant net ir Lietuvą. Tiesa, kol kas neaišku, iš kurių konkrečių valstybių be Ukrainos bus blokuojami skambučiai ir ar taip nutiks su visais bandymais paskambinti į Rusiją, ar tik su kai kuriais. Tačiau, jei taip bus elgiamasi su visomis Rusijos įvardintomis priešiškomis valstybėmis, skambučių nebebus galima atlikti tiek iš Lietuvos, tiek ir iš Lenkijos bei kitų ES valstybių ar net JAV, Šveicarijos bei kitų vietovių.
Kremlius oficialiai tvirtina, jog stiprina kovą su telefoniniais sukčiais
Oficialiame Rusijos vyriausybės dokumente nurodoma, kad šalies valdžios institucijos, įskaitant FCB ir Vidaus reikalų ministeriją, kurs papildomas priemones, skirtas blokuoti skambučius iš užsienio šalių, jei jie naudojami nusikalstamoms veikoms. Dokumente taip pat akcentuojama, kad šie veiksmai reikalingi rusų piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugai.
Rusijos valdžia apie tokią priemonę diskutavo jau praėjusių metų pabaigoje, kai V. Putinas patvirtino atitinkamą instrukciją. Dabar planuojama, kad sprendimas įsigalios dar šių metų vasarą.
Telefoniniai sukčiai Rusijoje tampa vis opesne grėsme
Rusijos žiniasklaida pabrėžia, kad pastaruoju metu šalies gyventojai vis dažniau tampa telefoninių sukčių aukomis. Vienas iš ryškiausių pastarojo meto atvejų – apgavystė, kurios metu iš garsios baleto šokėjos ir choreografės buvo išviliota daugiau nei 9 mln. rublių.
Sukčius keletą mėnesių skambino moteriai, apsimesdamas Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnu. Jis įtikinėjo auką, kad jai gresia pavojus, ir įkalbėjo pervesti didelę pinigų sumą į tariamai saugią sąskaitą.
Dar vienas šokiruojantis atvejis įvyko Maskvoje, kur nepilnametis buvo priverstas įvykdyti pavojingą nusikaltimą. Aštuntos klasės moksleivis, gavęs skambutį iš tariamo Ukrainoje esančio sukčiaus, įmetė Molotovo kokteilį į administracinį pastatą. Be to, telefoniniai nusikaltėliai privertė jį iš seifo išimti kelis šimtus tūkstančių rublių.
Vladimiras Putinas šias apgavystes įvardijo kaip Ukrainos valstybės politikos dalį, pabrėždamas, kad tai esą yra sisteminis išpuolis prieš Rusiją. Rusijos telekomunikacijų bendrovė „Rostelekom“ taip pat tvirtina, jog dauguma sukčių skambučių yra vykdomi iš Dniepro miesto Ukrainoje, kur, kaip įtariama, veikia organizuoti telefoninių apgavysčių centrai.
Rusijos centrinio banko Informacinio saugumo departamento vadovas Vadimas Uvarovas nurodė, kad pernai pirmojo ketvirčio pabaigoje šalies gyventojai dėl telefoninių apgavysčių prarado maždaug 4 mlrd. rublių. Esą būtent dėl šios priežasties valdžia siekia įgyvendinti griežtas priemones ir užkirsti kelią tolesniems finansiniams nuostoliams.
Laukia nauja geležinė uždanga?
Naujasis įsakymas įpareigoja atsakingas institucijas užtikrinti, kad blokavimo sistema būtų visiškai įdiegta iki 2025 metų liepos 1 dienos. Tačiau kol kas nėra aišku, kaip tiksliai bus įgyvendinami telefoninių skambučių blokavimo mechanizmai ir kaip tai paveiks tarptautinius ryšius bei telekomunikacijų sektorių Rusijoje.
V. Putino sprendimas turėtų dalinai, o galbūt net ir pilnai suvaržyti tarptautinius skambučius iš tam tikrų šalių, tačiau išlieka klausimas, ar ši priemonė iš tikrųjų padės apsaugoti rusus nuo sukčių, ar taps tik dar vienu Kremliaus įrankiu apriboti šalies piliečių ryšius su užsieniu. Galbūt tokiu būdu rusai bus vis labiau atskirti nuo likusio pasaulio, lyg būtų uždėta naujųjų laikų geležinė uždanga.
Pastaraisiais metais Rusija vis aktyviau įgyvendina priemones, kurios primena jau seniau vykdytą izoliaciją – nuo interneto cenzūros ir prieigos prie Vakarų žiniasklaidos ribojimo[2] iki tiesioginių represijų prieš alternatyvius informacijos šaltinius. Blokuojant dar ir skambučius, tai gali sukurti uždarą informacinę ekosistemą, kurioje valstybės kontroliuojami kanalai taps vieninteliu naujienų šaltiniu daugeliui gyventojų.
Tokios politikos pasekmės gali būti dar gilesnės – jei tarptautinė komunikacija taps vis labiau suvaržyta, rusai gali susidurti su didesniais sunkumais siekdami išvykti į užsienį, užmegzti verslo ryšius ar net palaikyti kontaktą su kitame pasaulio krašte gyvenančiais artimaisiais.
