Ministerija pažadėjo veikti, jei JAV stiprins savo karinį buvimą prie šiaurinių sienų
Rusija atsakys į JAV karinio buvimo netoli šiaurinių sienų stiprinimą, interviu „RIA Novosti“ pareiškė Užsienio reikalų ministerijos pirmojo Europos departamento direktorius Artemas Studenikovas.[1]
„Visiškai natūralu, kad tokia priešiškos karinės veiklos plėtra netoli mūsų sienų iš Rusijos pusės negali likti be veiksmingų reagavimo priemonių, įskaitant karinio-techninio pobūdžio veiksmus“, – sakė agentūros pašnekovas.
Prerogatyva priimti konkrečius sprendimus šiuo klausimu priklauso Gynybos ministerijai, paaiškino diplomatas. Pastaruoju metu, pasak jo, Šiaurės Europoje ir Baltijos jūros regione Vašingtonas stiprina karinį bendradarbiavimą su savo satelitais, prie kurių prisijungė Suomija ir Švedija. Tuo pat metu Maskva ne kartą pažymėjo, kad ji nekelia grėsmės šioms šalims.
„Visiems turėtų būti labai aišku, kad nepaisant NATO pastangų paversti Baltijos jūrą savo „vidiniu ežeru“, Rusijos Federacija užtikrins patikimą savo teisėtų interesų Baltijos regione apsaugą“, – pabrėžė A. Studenikovas.
Pasak jo, Maskva bandė užmegzti dialogą su Šiaurės šalimis, tačiau jos norėjo, kad jų teritorija būtų naudojama NATO ir, visų pirma, Jungtinių Valstijų, kariniam vystymuisi.
Komentuodamas pastarojo meto incidentus Baltijos jūroje, susijusius su povandeninių kabelių apgadinimu, diplomatas pažymėjo, kad tokie atvejai įvairiose jūros zonose, ypač kai kalbama apie teritorijas, kuriose vyksta intensyvi laivyba, nėra kažkas ypatingo.
JAV stiprina karinį aktyvumą Šiaurės Europoje
Gruodžio 5 dieną Vašingtonas pasirašė susitarimą su Švedija dėl bendradarbiavimo gynybos srityje stiprinimo, pagal kurį Jungtinės Valstijos turės prieigą prie karinių objektų 17 Švedijos gyvenviečių. Po dviejų savaičių Jungtinės Valstijos pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje stiprinimo su Suomija, pagal kurį šalis suteiks Vašingtonui prieigą prie 15 karinių bazių.
Oficiali Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad šios sutartys reiškia Šiaurės Europos kontrolės perdavimą Jungtinėms Valstijoms, nors tai prieštarauja dviejų Skandinavijos šalių gyventojų interesams. Ambasadorius Kopenhagoje Vladimiras Barbinas „RIA Novosti“ sakė, kad Rusija kariniame planavime atsižvelgs į galimą JAV ginkluotųjų pajėgų buvimą Danijoje.
NATO vienija 32 valstybes bendram atsakui į globalias grėsmes
Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO), tarptautinį karinį aljansą, sudaro 32 Europos ir Šiaurės Amerikos valstybės. NATO įkurta pagal Šiaurės Atlanto sutartį, pasirašytą 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone. Sutarties 5 straipsnis numato, kad vienos iš valstybių narių ginkluotas užpuolimas būtų laikomas jų visų užpuolimu, ir todėl kiekviena iš jų turėtų padėti užpultai valstybei, prireikus pasitelkdamos ginkluotąsias pajėgas. Sutarties 6 straipsnis apriboja 5 straipsnio taikymo sritį: teritorijos Europoje ar Šiaurės Amerikoje, Prancūzijos Alžyras, visa Turkijos teritorija, salos į šiaurę nuo Vėžio atogrąžos. Išpuolis prieš Havajus, Puerto Riką, Prancūzijos Gvianą, Seutą ar Melilją nesukeltų atsako pagal 5 straipsnį.[2]
Iš 32 NATO narių 30 yra Europoje, 2 – Šiaurės Amerikoje. 1994–1997 m. buvo sukurti platesni regioninio bendradarbiavimo forumai tarp NATO ir jos kaimynių: Partnerystė taikos labui, Viduržemio dialogo iniciatyva ir Euroatlantinės partnerystės taryba.
Visos narės turi ginkluotąsias pajėgas, išskyrus Islandiją, kuri neturi reguliariosios kariuomenės (tačiau joje yra pakrančių apsauga ir nedidelis civilių specialistų padalinys NATO operacijoms). Trys NATO narės yra branduolinės valstybės: Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir JAV. NATO įsteigė 12 valstybių. Trys valstybės prisijungė 1952–1955 m., dar viena – 1982 m. Po Šaltojo karo prie NATO prisijungė dar 16 valstybių.
NATO šiuo metu pripažįsta Bosniją ir Hercegoviną, Sakartvelą ir Ukrainą narystės siekiančiomis valstybėmis.
