Donaldas Trumpas nori atnaujinti derybas su Rusija ir Kinija dėl branduolinės ginkluotės kontrolės
JAV prezoidentas tikisi, kad visos trys šalys galiausiai galėtų susitarti perpus sumažinti savo gynybos biudžetus. Ketvirtadienį kalbėdamas su spauda D. Trumpas išreiškė susirūpinimą dėl didelių pinigų sumų, išleidžiamų branduoliniams ginklams. Jis sakė, kad JAV jau turi pakankamai branduolinių ginklų ir kad daugiau jų kurti nereikia[1].
„Galėtume sunaikinti pasaulį daugybę kartų, bet vis tiek gaminame daugiau“, sakė jis. „Tuo tarpu Rusija ir Kinija daro tą patį. Mes visi išleidžiame daug pinigų, kuriuos galėtume panaudoti geresniems dalykams.“
D. Trumpas pažymėjo, kad nors JAV ir Rusija nuo Šaltojo karo laikų išlaikė dideles branduolinių ginklų atsargas, Kinija sparčiai didina savo pajėgumus ir per ateinančius penkerius ar šešerius metus gali pasiekti panašų lygį. Jis perspėjo, kad jei šie ginklai kada nors būtų panaudoti, pasekmės būtų pražūtingos.
Jis sakė, kad planuoja pradėti diskusijas su Rusija ir Kinija dėl ginklų kontrolės. Tačiau tai prasidėtų kai bus išspręsti pagrindiniai pasauliniai konfliktai, įskaitant konfliktus Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje.
„Vienas pirmųjų mano susitikimų bus su Kinijos prezidentu Xi ir Rusijos prezidentu Putinu“, sakė jis. „Noriu pasakyti: „Sumažinkime savo karinius biudžetus perpus“. Manau, kad tai įmanoma.“
Ne pirmas D. Trumpo bandymas derėtis su Kinija ir Rusija
Per savo pirmąją kadenciją D. Trumpas bandė įtraukti Kiniją į derybas dėl ginkluotės mažinimo, derėdamasis su Rusija dėl Naujosios START sutarties atnaujinimo, tačiau šios pastangos nebuvo sėkmingos. Vėliau Rusija sustabdė savo dalyvavimą sutartyje Bideno administracijos laikais.
D. Trumpas taip pat sakė, kad norėtų, jog Rusija sugrįžtų į G7, pirmaujančių pramonės valstybių grupę. Rusijos narystė buvo sustabdyta 2014 m. po Krymo aneksijos. „Manau, kad pašalinti juos buvo klaida“, sakė D. Trumpas, turėdamas omenyje Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną[2].
D. Trumpas jau anksčia]u, per savo pirmąją kadenciją, siekė, kad Rusija grįžtų į G7, tačiau ši idėja nesulaukė kitų Vakarų šalių palaikymo. Trečiadienį D. Trumpas atskleidė, kad jis tikisi atskirai susitikti su V. Putinu deryboms dėl karo Ukrainoje.
Tai būtų pirmas patvirtintas jų kontaktas nuo tada, kai D. Trumpas grįžo į Baltuosius rūmus. Neseniai įvykusį pokalbį su V. Putinu jis apibūdino kaip „labai produktyvų“ ir davė ženklą, kad abiejų šalių santykiai keičiasi.
Kinijos atstovas tikina, kad šalies politika nurodo ginkluotę naudoti tik gynybai
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakun penktadienį reagavo į pranešimus, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie planus susitikti su Kinijos ir Rusijos vadovais aptarti branduolinės ginkluotės mažinimo ir išlaidų gynybai mažinimo klausimus.
Guo pareiškė, kad JAV ir Rusija turi daugiau kaip 90 % pasaulio branduolinių ginklų, todėl branduolinis nusiginklavimas yra atsakomybė, kurios prioritetas turėtų būti pasaulinis strateginis stabilumas ir užtikrinimas, kad nė vienos šalies saugumui nekiltų pavojus. Jis pabrėžė, kad JAV ir Rusija, kaip dvi didžiausios branduolinės galybės, turėtų imtis priemonių[3].
Jis mano, kad joms reiktų imtis iniciatyvos gerokai sumažinti savo branduolinį arsenalą ir sudaryti sąlygas kitoms branduolinį ginklą turinčioms valstybėms prisijungti prie nusiginklavimo pastangų. Pasak jo, tai jau seniai yra bendra tarptautinė pozicija.
Guo taip pat pakartojo Kinijos branduolinę politiką, teigdamas, kad šalis laikosi griežtos „nenaudoti pirmam“ politikos ir turi tik minimalų nacionaliniam saugumui užtikrinti reikalingą branduolinį potencialą. Jis pridūrė, kad Kinija nedalyvauja ginklavimosi varžybose su jokia šalimi ir tebėra įsipareigojusi laikytis savigynos strategijos.
Kinija pasirengusi bendradarbiauti, bet akcentuoja Amerikos įtaką ir išlaidas gynybai
Kinija, pasak Guo, yra pasirengusi bendradarbiauti su visomis šalimis, kad būtų remiama daugiašalė ginkl]ų kontrolės sistema, sutelkta aplink Jungtines Tautas, ir taip prisidėti prie taikos ir saugumo pasaulyje.
Kalbėdamas apie išlaidas gynybai, Guo pabrėžė, kad JAV tenka 40 % pasaulio karinių išlaidų ir jos viršija kitas aštuonias daugiausiai išlaidų turinčias šalis. Jis pažymėjo, kad 2025 m. JAV nacionalinės gynybos įgaliojimų įstatyme karinės išlaidos toliau didinamos iki maždaug 895 mlrd. dolerių.
„Jei JAV propaguoja principą „pirmiausia Amerika“, tuomet jos turėtų rodyti pavyzdį ir mažinti karines išlaidas“, pastebėjo Guo.
Jis taip pat teigė, kad Kinijos gynybos biudžetas yra atviras ir skaidrus, o išlaidos išlieka pagrįstos ir nuosaikios. Palyginti su tokiomis didelėmis karinėmis galybėmis kaip JAV, Kinijos išlaidos gynybai yra santykinai mažos, palyginti su BVP, valdžios sektoriaus išlaidomis ir vienam gyventojui tenkančiomis karinėmis išlaidomis.
Guo pabrėžė, kad Kinija eina taikaus vystymosi keliu ir laikosi gynybinio pobūdžio nacionalinės gynybos politikos. Jis apibūdino Kiniją kaip stabilizuojančią pasaulio saugumą jėgą ir prisidedančią prie tarptautinės taikos. Kinijos išlaidos gynybai yra būtinos nacionaliniam suverenitetui, saugumui ir vystymuisi užtikrinti, kartu palaikant pasaulinį stabilumą, teigė jis.
