D. Trampui „užraukus“ paramą, nevyriausybinės organizacijos artėja link bedugnės krašto?
Jungtinių Valstijų prezidento administracijos sprendimas sustabdyti užsienio pagalbos programas, įskaitant finansavimą nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) Lietuvoje, sukėlė didelį susirūpinimą. Toks sprendimas, kuris galioja 90 dienų, paveikė jau daugelį projektų, finansuotų per JAV ambasadą ir agentūrą USAID, o sąraše – ir skandalingos lytiškumo ugdymo programos.
Lietuva taip pat patyrė šio sprendimo pasekmes, nes nutraukti svarbūs projektai, kuriuose teikiama pagalba socialiai pažeidžiamoms grupėms, taip pat vykdyta parama Ukrainai. Lietuvių NVO jau gavo pranešimus apie sustabdytus projektus, kurių dėka buvo įgyvendinamos įvairios iniciatyvos, pavyzdžiui, projektai, skirti moterų įgalinimui, taip pat pagalba nuo karo kenčiantiems ukrainiečiams[1].
Štai – fronto linijoje – žymioji Įvairovės edukacijos namų direktorė Lina Januškevičiūtė, kuri kartu su JAV ambasada nuo praėjusių metų nurodė rengusi vieną projektą, susijusį su moterų teisėmis. O štai jau sausį esą atėjo pranešimas, kad projektas esą sustabdytas ir neaišku, su kokiomis pasekmėmis bus dėl to susiduriama.
77.lt primena, kad tos pačios L. Januškevičiūtės pavardė „žibėjo“, kai visuomenės aistras pradėjo kaitinti naujai atsiradusi Gyvenimo įgūdžių programa mokyklose. Tuo metu L. Januškevičiūtė važinėjo po šalies mokyklas ir ten rengė „lytiškumo“ pamokėles, o už ES pinigus parengė ir vykdė programą „Lytiškumo akademija“.
O L. Januškevičiūtės knygas apie lytiškumą išvežioti po Lietuvos mokyklas padėjo ir tuometinis Seimo narys Linas Slušnys kartu su savo sutuoktine Daiva Šukyte. Nejaugi ir tam jau ateina galas?
Baigėsi plūstančios pagalbos Ukrainai era
Tuo pačiu metu, JAV parama Ukrainai, įskaitant humanitarinę ir psichologinę pagalbą, taip pat buvo sustabdyta. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau pabrėžė, kad šis žingsnis neigiamai paveiks šalis, kurioms pagalba buvo būtina, tačiau Ukraina esą ir toliau bendradarbiaus su JAV, kad užbaigtų svarbius projektus ir užtikrintų būtiną finansavimą.
Ukrainos ambasadorius Lietuvoje pabrėžė, kad šalis yra tiesiogiai priklausoma nuo bet kokios paramos ir kad JAV peržiūrės savo politiką, atsižvelgdama į savo nacionalinius interesus.
Savo ruožtu Lietuvos ambasadorė JAV Audra Plepytė teigė, kad bando gauti atsakymus iš JAV pareigūnų, kodėl buvo nutraukta parama. Dėl šio laikino sprendimo NVO ir valstybės institucijos turi peržiūrėti savo veiklos modelius, kad užtikrintų tolesnį paramos teikimą, tačiau visiškai neaišku, kaip šis procesas tęsis toliau. Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis teigė, kad Lietuva turėtų spausti ES, kad padengtų šias spragas ir prisidėtų prie kritinės paramos tiek Lietuvai, tiek Ukrainai.
Tuo tarpu NVO, nors ir susidūrusios su finansavimo trūkumais, tikisi rasti naujus šaltinius ir padidinti savo indėlį į pagalbą krizės paveiktoms šalims ir pažeidžiamiems asmenims.
Nuomonių dėl USAID gretų mažinimo yra įvairių – teigiama, neva tai tik pagilins pasaulinę migracijos krizę
JAV prezidento Donaldo Trampo administracija planuoja drastiškai sumažinti USAID – didžiausios šalies humanitarinės pagalbos agentūros – darbuotojų skaičių nuo daugiau nei 10 000 iki mažiau nei 300 žmonių, pranešė „New York Times“.
Šis sprendimas jau paveikė apie 800 agentūros administruojamų projektų, įskaitant ŽIV prevencijos ir gydymo programas, o USAID finansuojamos sveikatos apsaugos bei humanitarinės pagalbos iniciatyvos daugiau nei 120 šalių atsidūrė ties nutrūkimo riba. Profesinės sąjungos kreipėsi į teismą, siekdamos sustabdyti agentūros naikinimą, teigdamos, kad tam būtinas Kongreso pritarimas.
Tačiau priešininkai teigia, kad toks sprendimas esą tik pablogins pasaulinę situaciją. Mat nuo Rusijos invazijos 2022 m. USAID finansavimas Ukrainai išaugo iki 35 mlrd. dolerių, remiant ekonominį stabilumą, humanitarinę pagalbą ir kovos su korupcija pastangas. O štai nurodoma, neva agentūros apsukų sumažinimas sutaupo nedaug – tik 1,2 proc. federalinio biudžeto, tačiau kelia pavojų, kad svarbiausiuose regionuose gali kilti pasaulinis nestabilumas, padidėti migracija ir žlugti ekonomika[2].
Teigiama, kad žlugusi Ukraina sukeltų pabėgėlių krizę ir maisto trūkumą, o tai turėtų įtakos JAV ir jos sąjungininkėms.
Be pagalbos, USAID modernizavo Ukrainos ekonomiką, finansuodama skaitmenines reformas ir didindama jos patrauklumą amerikiečių investicijoms. Nutraukus jos veiklą, susidarys galios vakuumas, kuriuo galės pasinaudoti Rusija ir Kinija. Nors ir netobula, USAID buvo pagrindinė JAV strateginių interesų priemonė. Jos panaikinimas gali tapti brangiai kainuojančia klaida, dėl kurios gali gailėtis net D. Trumpas ir E. Muskas.
Skelbiama, kad E. Musko „Starlink“ iš USAID gavo daugiau nei 1 mln. dolerių, tačiau dabar technologijų magnatas, pritardamas D. Trampui, visokeriopai pritaria pastangoms uždaryti šią agentūrą, pritardamas, kad ji yra korumpuota[3].
USAID finansavo „Starlink“ terminalus Zimbabvėje, Pietų Afrikos Respublikoje ir Ukrainoje, kur ši paslauga tapo labai svarbi kariniams ryšiams.
