Lietuva atsijungė nuo BRELL žiedo ir paskelbė energetinę nepriklausomybę, žadėdama, kad nebus kainų brangimo
Per savaitgalį įvyko istorinis žingsnis – Lietuva atsijungė nuo BRELL žiedo, dar sovietmečiu sukurtos elektros sistemos, kurią valdė Maskva, ir sinchronizavo tinklus su kontinentine Europa. Dauguma politikų šį žingsnį pasitiko itin džiugiai ir kalbėjo apie visišką energetinę nepriklausomybę bei didesnį saugumą. Tačiau kiek atsijungimas nuo BRELL kainuos paprastiems elektros energijos vartotojams?
Anksčiau buvo kalbėta, kad šis pokytis, bandant dar labiau atitolti nuo bet kokių ryšių su Rusija, neturės įtakos elektros kainoms. Tačiau vis labiau artėjant atsijungimo laikotarpiui, situacija kito. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) dar gruodį kitų metų pirmajam pusmečiui nustatė didesnes visuomeninės elektros kainas. Buvo pranešta, kad nuo sausio ~70 kWh elektros suvartojančių žmonių sąskaitos brangs maždaug euru dėl prognozuojamos aukštesnės energijos išteklių įsigijimo kainos rinkoje[1].
Visgi, kalbant apie atsijungimą nuo BRELL, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) direktorė Agnė Bagočiūtė anksčiau teigė, jog toks žingsnis nesukels didelių pokyčių gyventojų sąskaitoms už energiją. Tą patį kalbėjo ir laikinasis energetikos ministras Dainius Kreivys.
„Tikrai nereikėtų baimintis gyventojams didelių kainų pokyčių dėl sinchronizacijos. Numeris vienas, ką mes visi turime galvoti – tai, be abejo, apie savo energetinį saugumą ir tai yra Lietuvos prioritetas. Bendrai, be abejo, atsiras ir balansavimo kaštai, bet kad jie bus dideli – tikrai to neprognozuojame“, – sakė A. Bagočiūtė[2].
Net ir skaičiuojant paskutines valandas iki atsijungimo, dabartinis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tikino, jog elektros energija neturėtų brangti[3]. Bet paskutines kelias dienas visgi galime stebėti priešingą padėtį.
Vos per dieną elektros kaina „Nord Pool“ biržoje šoktelėjo dvigubai, tikimasi, kad ji dar labiau augs
„Nord Pool“ biržoje šeštadienį kainų tendencija atrodė įprasta ir netgi mažesnė nei dieną prieš tai. Pavyzdžiui, vasario 7 dienos vidutinė kaina siekė 0,120 Eur/kWh, o vasario 8 dienos vidutinė kaina buvo 0,062 Eur/kWh.
Tačiau tokiu sumažėjimu ilgai džiaugtis negalėjome, nes jau sekančią dieną, vasario 9 dieną, vidutinė kaina šoktelėjo dvigubai – iki 0,125 Eur/kWh. O šį pirmadienį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje bus dar didesnė – net 0,148 Eur/kWh.
Jei žiūrėsime į valandinius duomenis, skaičiai atrodo dar blogiau. Pavyzdžiui, „Nord Pool“ biržoje vakar didžiausio piko metu elektros energija kainavo 0,325 Eur/kWh be PVM. O šiandien, 6 val. ryto elektra kainavo 0,219 Eur/kWh, 8 val. ryto kaina pakilo iki 0,235 Eur/kWh, o 9 val. ryto vis dar laikėsi ties 0,200 Eur/kWh. Nors vėlesnėmis valandomis biržos kaina svyruos tarp 0,109-0,170 Eur/kWh, 17 val. ji ir vėl viršys 0,2 Eur/kWh slenkstį, nes kainuos 0,203 Eur/kWh.
Jei lyginsime vidutę pirmadienio elektros energijos kainą (0,148 Eur/kWh) su praėjusiu mėnesiu, pamatysime, kad ji smarkiai skiriasi ir yra kur kas didesnė. Pavyzdžiui, sausio 1 dienos vidutinė kaina buvo vos 0,006 Eur/kWh, 2 dienos vidutinė kaina siekė 0,085 Eur/kWh, o 3 dienos vidutinė kaina buvo 0,084 Eur/kWh.
Žinoma, sausio mėnesį buvo ir kur kas brangesnių dienų „Nord Pool“ biržoje. Pavyzdžiui, sausio 8 dieną vidutinė elektros kaina siekė 0,112 Eur/kWh, 9 dieną elektra kainavo 0,107 Eur/kWh, o 10 dieną – 0,100 Eur/kWh. Didžiausias pikas įvyko sausio 20 dieną, kai vidutinė tos dienos elektros energijos kaina pasiekė 0,178 Eur.
Tačiau žvelgiant apskritai, vidutinė elektros energijos kaina sausio mėnesį siekė 0,089 Eur/kWh (arba 0,108 Eur/kWh su PVM). O tai smarkiai skiriasi nuo dabartinės elektros energijos kainos, kurią matome po atsijungimo nuo BRELL.
Ekspertai ramina: elektros kainos šoktelėjimas biržoje susijęs su keliais veiksniais ir yra laikinas
Nepaisant staiga išaugusios elektros energijos kainos, ekspertai vis tiek ramina žmones, jog tai – esą tik laikinas nepatogumas, kuris atsirado dėl įvairių veiksnių, o ne išskirtinai dėl atsijungimo nuo BRELL žiedo.
„Aukštesnis kainų pikas sekmadienio vakarą gali būti siejamas su tuo metu planuojamu saulės ir vėjo generacijos sumažėjimu bei vakaro metu įprastu vartojimo piku. Be to, dėl izoliuoto darbo bandymo šį šeštadienį ir sekmadienį apribota jungčių Švedija ir Suomija galia, tačiau nuo pirmadienio jungčių pralaidumai bus padidinti“, – teigė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“[4].
Dar šeštadienį „Litgrid“ sakė, kad tikėtina, jog pirmadienį kainos išsilygins dėl išaugusio jungčių su šiaure pralaidumo. Tačiau kol kas panašu, kad elektros energijos kaina biržoje vis dar išsilaiko aukštumoje ir matomos augimo tendencijos.
77.lt primena, jog valandinės elektros energijos kainos biržoje yra svarbios tiems vartotojams, kurie nėra užfiksavę elektros kainos tam tikram laikotarpiui. Išmaniuosius valandinius planus pasirinkę arba prie visuomeninio elektros energijos tiekimo likę asmenys turėtų riboti vartojimą pačiomis brangiausiomis valandomis. Kitu atveju, mėnesinė sąskaita gali nemaloniai nustebinti smarkiai išaugusia suma.
Elektros kaina per du dešimtmečius augo ne procentais, o kartais
Verta nepamiršti ir to, jog elektros energijos kaina kilo į vis didesnes aukštumas jau ne vienerius metus. Didžiausią, dar niekad nematytą šuolį matėme atėjus rinkos liberalizavimui, nors prieš tai irgi ilgai girdėjome pažadus, kad elektra nebrangs, o žmonės patirs tik trumpalaikius kainų šoktelėjimus.
Pavyzdžiui, prieš daugiau nei du dešimtmečius, 2003 metais, dar vis turėjome veikiančią Ignalinos atominę elektrinę ir vis dar džiaugėmės vienu visuomeniniu elektros energijos tiekimu. Tuo metu vis dar turėjome litą, todėl kainos buvo skelbiamos lietuviškais centais[5]:
„Kainų komisijos patvirtinta viršutinė Rytų skirstomųjų tinklų kainos riba didiesiems vartotojams (gaunantiems elektrą iš aukštesnės nei 110 kilovoltų (kV) įtampos tinklų) yra 12,69 cento už kWh, Vakarų skirstomųjų tinklų – 12,7 cento, vidutiniams (gaunantiems elektrą iš 6-110 kV įtampos tinklų), – atitinkamai 17,32 ir 17,31 cento, ir gyventojams bei kitiems smulkiems vartotojams (gaunantiems elektrą iš 0,4 kV tinklų) – atitinkamai 26,53 ir 25,68 cento už kWh.“
Jei 0,26 ir 0,25 lietuviškų centų konvertuotume į euro centus, paaiškėtų, kad tuo metu nustatyta elektros kainos riba gyventojams siekė tik 0,078 ir 0,075 euro cento už kWh. Svarbu paminėti, jog ši riba dažniausiai nebūdavo pasiekiama, todėl vartotojai elektrą gaudavo dar pigiau – mažiau nei 0,075 euro cento už kWh.
Palyginimui, šiandien elektros kainos gyventojams ir smulkiems vartotojams, pasirinkusiems nepriklausomą tiekėją, yra labai nepastovios. Tačiau, pasinaudojus viešai prieinama internetine skaičiuokle, galima matyti, kad šiuo metu elektros energija, jei asmuo suvartoja vidutiniškai 150 kWh per mėnesį, siūloma už maždaug 0,200–0,256 euro cento už kWh.
Tad elektros kaina per du dešimtmečius išaugo maždaug 3-4 kartus. Ir šis pabrangimas būtų dar didesnis, jei lygintume tą momentą, kai prasidėjo nepriklausomų tiekėjų įvedimas.
Belieka tikėtis, jog šiomis dienomis pastebima ūgtelėjusi elektros kainų tendencija ilgai neišsilaikys ir visgi jau greitai grįšime prie nors šiek tiek pigesnės elektros energijos, kaip kad tikina ekspertai. Tačiau akivaizdu, jog netgi tai, ką dabar laikome pigesne elektra, yra keliais kartais brangesnis variantas nei tas, kurį turėjome prieš uždarant savo elektrinę ir įgyvendinant elektros tiekimo liberalizaciją.
