NATO gynybos ministrai susitiko Briuselyje
Briuselyje susirinko NATO gynybos ministrai, taip pat vyko Ukrainos gynybos kontaktinės grupės (UDCG) susitikimas, kuriame pirmą kartą dalyvavo naujasis JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas. Jo pasisakymas tapo pagrindiniu susitikimo akcentu, nes jame išryškėjo esminiai D. Trumpo administracijos prioritetai dėl karo Ukrainoje ir Europos saugumo.
JAV pozicija: NATO 5-asis straipsnis taikdariams Ukrainoje negali galioti
Vienas svarbiausių Hegseto pareiškimų susijęs su galimu taikdarių dislokavimu Ukrainoje. JAV aiškiai nurodė, kad jei tokia misija bus įgyvendinta, ji neturėtų būti NATO operacija, o dislokuoti kariai neturėtų būti apsaugoti 5-ojo straipsnio mechanizmu.
„Jei šios pajėgos bus dislokuotos kaip taikdariai Ukrainoje bet kuriuo metu, jos turi būti ne NATO misijos dalis, ir joms neturi galioti 5-asis straipsnis,“ – pareiškė Hegsetas.
Šis sprendimas reiškia, kad bet koks Rusijos smūgis tokioms pajėgoms neįpareigotų NATO pradėti kolektyvinio atsako. Kitaip tariant, Vakarai nori atskirti bet kokius būsimus karinius įsipareigojimus nuo NATO kolektyvinės gynybos sistemos, kad būtų išvengta tiesioginio aljanso įsitraukimo į karą. [1]
Ukrainos NATO narystė nėra realus scenarijus
Hegsetas taip pat patvirtino, kad Ukrainos narystė NATO derybose nėra reali galimybė. Pasak jo, JAV nemato tokio scenarijaus kaip pasiekiamo per derybas su Rusija. Vietoj to, jis akcentavo, kad Ukrainai reikia stiprių saugumo garantijų, tačiau jos negali būti grindžiamos NATO įsipareigojimais.
„Grįžimas prie 2022 m. sienų nėra realus tikslas. Siekti tokio iliuzinio tikslo reiškia tik pratęsti karą ir didinti kančias,“ – teigė Hegsetas.
Tai rodo naują JAV administracijos požiūrį – prioritetas skiriamas diplomatiniams sprendimams, o ne neribotai karinei paramai.
Europai – didesnė atsakomybė už saugumą
JAV taip pat aiškiai signalizuoja, kad Europos šalys privalo prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą ir didinti gynybos finansavimą.
„2% gynybai nepakanka. Prezidentas Trumpas ragina NATO nares didinti išlaidas iki 5%, ir aš tam pritariu,“ – sakė Hegsetas.
Jis pabrėžė, kad JAV prioritetas – nebe Europos gynyba, o grėsmės savo sienoms ir Kinijos sulaikymas Indo-Ramiojo vandenyno regione. Tai aiškus signalas Europai, kad ji negali remtis JAV kaip pagrindine karine jėga.
NATO generalinis sekretorius M. Riutė: Aljansas nesitrauks
Į Hegseto pareiškimus reagavo ir NATO vadovybė, kuri pabrėžė, kad aljansas išliks įsipareigojęs Ukrainos gynybai. NATO vadovai aiškiai pareiškė, kad jų tikslas – užkirsti kelią bet kokiam signalui apie Vakarų silpnumą, nes tai galėtų padrąsinti agresyvius režimus, tokius kaip Rusija, Kinija, Iranas ar Šiaurės Korėja.
„Kai vienos šalies sienos perbraižomos jėga, kyla pavojus visų šalių saugumui,“ – teigė NATO vadas.
JAV pozicija gali sukelti įtampą tarp JAV ir Rytų Europos sąjungininkų, kurie tikėjosi stipresnio Vašingtono įsipareigojimo Ukrainai. Dabar aišku, kad Vašingtonas nori mažinti tiesioginę karinę paramą ir skatinti derybas su Kremliumi.
