Džiovintos uogos: kaip džiovinti uogas orkaitėje, džiovyklėje ir pavėsyje

Džiovintos uogos – senas ir paprastas būdas išsaugoti derlių: jos užima mažai vietos, ilgai laikosi be šaldytuvo ir tinka arbatai, košėms, kepiniams ar tiesiog užkandžiauti. Namuose džiovinti galima pavėsyje, orkaitėje ar maisto džiovyklėje, tačiau ne visos uogos džiūsta vienodai lengvai. Šiame straipsnyje – kurias uogas lengviausia džiovinti, kokia temperatūra tinka, kaip paspartinti storaodžių uogų džiūvimą, kiek vitamino C lieka ir kaip džiovintas uogas laikyti. Apie kiekvienos uogos sezoną ir savybes skaitykite Lietuvos uogų gide.

Lengviausiai džiūsta juodieji serbentai, avietės, mėlynės ir erškėtuogės

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininko, KTU profesoriaus Prano Viškelio teigimu, namuose geriausia džiovinti juoduosius serbentus, avietes ir mėlynes – jos džiūsta gerai. Taip pat dažnai džiovinamos erškėtuogės, aronijos ir goji uogos. O štai desertines uogas – trešnes, šilauoges, vynuoges ir spanguoles – namų sąlygomis sudžiovinti sudėtinga dėl storos odelės, kuri trukdo garuoti drėgmei. Razinoms gaminti naudojamos specialios vynuogių veislės.

Uogos	Ar lengva džiovinti namuose	Patarimas
Juodieji serbentai	taip	trumpai panardinti į verdantį vandenį, kad odelė sutrūkinėtų
Avietės, mėlynės	taip, džiūsta gerai	džiovinti vienu sluoksniu, nepervytusias
Erškėtuogės	taip	dirbti su pirštinėmis; plaukeliai ir sėklos dirgina
Aronijos, goji	taip	tinka arbatai ir užkandžiams
Spanguolės	sunkiau – stora odelė	30 sekundžių panardinti į verdantį vandenį
Šilauogės, vynuogės	sunku – stora odelė trukdo garuoti drėgmei	geriau šaldyti arba liofilizuoti

Šaltiniai: prof. P. Viškelis (LAMMC, KTU), žolininkė J. Balvočiūtė, 77.lt uogų gidas.

Žolininkė Jadvyga Balvočiūtė pataria džiovinimui rinkti nepervytusias ir neminkštas uogas – iš jų gaunamas geriausias rezultatas. Uogas perrinkite, pašalinkite lapelius ir pažeistas uogas, o jei plaunate – prieš džiovinant gerai nusausinkite.

Uogas geriausia džiovinti pavėsyje arba orkaitėje iki 60 °C

Kad džiovintos uogos išsaugotų kuo daugiau naudingųjų medžiagų, jas reikia džiovinti ne per aukštoje temperatūroje ir ne tiesioginiuose saulės spinduliuose, kurie naikina biologiškai aktyvias medžiagas. Prof. P. Viškelis siūlo tris būdus:

• Pavėsyje. Uogas išdėliokite ant padėklo vienu sluoksniu ir padėkite lauke pavėsyje ar vėdinamoje patalpoje. Šiltu, sausu oru jos išdžiūsta maždaug per 2 dienas. Žolininkė J. Balvočiūtė pataria dieną uogas laikyti lauke, vis pavartant, o nakčiai įnešti į vidų.
• Orkaitėje. Temperatūrą nustatykite ne aukštesnę kaip 60 °C, dureles palikite praviras, kad išeitų drėgmė. Kai lauke pavytintos uogos sumažėja perpus, jas galima baigti džiovinti orkaitėje 40 °C temperatūroje.
• Džiovyklėje. Maisto džiovyklėje uogos džiūsta tolygiausiai; rinkitės žemą temperatūrą ir uogas retkarčiais pavartykite.

Pernelyg aukštoje temperatūroje uogos gali perdžiūti, sukietėti ir prarasti daug vitaminų. Prof. P. Viškelio nuomone, džiovintose uogose turi išlikti šiek tiek drėgmės – jos neturi būti kietos kaip akmenukai.

Spanguoles ir serbentus verta 30 sekundžių panardinti į verdantį vandenį

Storaodės uogos džiūsta lėtai, nes odelė neleidžia išgaruoti vandeniui. Jei serbentai ar spanguolės džiūsta per lėtai, prof. P. Viškelis pataria jas 30 sekundžių panardinti į verdantį vandenį – odelė sutrūkinėja ir džiūvimas pagreitėja. Po to uogas gerai nusausinkite ir džiovinkite žemoje temperatūroje. Erškėtuoges prieš džiovinimą galima perpjauti ir išskobti sėklas su plaukeliais – tai patogiau daryti su pirštinėmis, nes plaukeliai dirgina odą. Išsamiau – erškėtuogių dalyje.

Džiovintose uogose lieka apie pusė vitamino C, bet jis susikoncentruoja

Dažnai manoma, kad džiovinant uogos praranda visą naudą. Prof. P. Viškelis su tuo nesutinka: lyginant su šviežiomis uogomis, vitaminų lieka apie 50 %, tačiau kadangi išgarinamas vanduo, visos naudingosios medžiagos susikoncentruoja. Todėl saujoje džiovintų uogų vitamino C yra kelis kartus daugiau nei tokioje pat saujoje šviežių, o viena sauja džiovintų uogų, anot profesoriaus, atstoja dešimt saujų šviežių.

Tas pats galioja ir cukrams bei kalorijoms – jie taip pat susikoncentruoja, todėl džiovintų uogų verta valgyti saikingai. Džiovinant šalčiu vakuume vitaminų išsaugoma dar daugiau: 2018 m. tyrime liofilizuotos šilauogės, vyšnios, braškės ir spanguolės išlaikė daugiau vitamino C ir antocianinų nei džiovintos karštu oru. Apie tai plačiau – straipsnyje apie liofilizuotus vaisius.

Pirktinės džiovintos spanguolės dažnai saldinamos – skaitykite sudėtį

Parduotuvėse dažniausiai parduodamos džiovintos stambiavaisės spanguolės. Kadangi šviežios spanguolės labai rūgščios ir kartokos, prieš džiovinant jos paprastai saldinamos – cukraus kartais pridedama net keliolika kartų daugiau, nei uogose yra natūraliai, o džiovinant dalis vitamino C suyra. Todėl pirkdami džiovintas uogas skaitykite sudėtį: geriausi produktai turi vienintelį ingredientą. Namuose džiovintos spanguolės bus rūgščios, bet be pridėtinio cukraus – jos puikiai tinka arbatai, košėms ar padažams.

Iš džiovintų uogų galima susidaryti arbatos mišinius

Džiovintos uogos – puikus pagrindas žolelių arbatai. Erškėtuogių, aronijų ir juodųjų serbentų mišinys suteikia arbatai rūgštelės ir ryškios spalvos, o aviečių ir mėlynių uogos – švelnumo ir saldumo. Prie uogų galima pridėti džiovintų obuolių skiltelių, cinamono ar imbiero. Džiovintoms uogoms išsiplikyti reikia daugiau laiko nei lapams – jas užpilkite verdančiu vandeniu ir palaikykite uždengtas 10–15 minučių, o erškėtuoges ar aronijas galima ir trumpai pavirti. Lapų arbatai tinka aviečių, serbentų ir bruknių lapai, kuriuos galima maišyti su uogomis.

Džiovintas uogas laikykite sandariai, sausoje ir tamsioje vietoje

Gerai išdžiovintas uogas supilkite į sandarius stiklainius ar dėžutes ir laikykite sausoje, tamsioje, vėsioje vietoje. Jei uogos liko kiek minkštos ar drėgnos, jas verta padžiovinti dar arba laikyti šaldytuve, kad nepelytų. Džiovintos uogos tinka:

• arbatai – erškėtuogės, aronijos, mėlynės, serbentai; apie lapų arbatas skaitykite straipsnyje apie uogų lapų arbatą;
• košėms, granolai ir jogurtui – avietės, mėlynės, serbentai;
• kepiniams – sumaltos ar smulkintos uogos puošia pyragus, duoną, sausainius;
• kompotams ir kisieliams – žiemą džiovintos uogos verdamos kaip šviežios;
• sūrių lėkštei ir salotoms – džiovintos spanguolės ar vyšnios.

Jei uogų daug, jas galima ne tik džiovinti, bet ir užšaldyti – šilauogėms ir braškėms tai net patogiau.