Pompėjos katės tapo knygos žvaigždėmis: griuvėsiuose gyvena apie 50 kačių

Tarp senovės Romos miesto griuvėsių gyvenančios Pompėjos katės tapo naujos fotografijų knygos herojėmis. Kasmet tūkstančių lankytojų fotografuojamos ir socialiniuose tinkluose išgarsėjusios katės dabar pristatomos leidinyje „Cats of Pompeii“ („Pompėjos katės“), kurį išleido leidykla „Giunti Editore“ kartu su Pompėjos archeologijos parku. Parke, „Euronews“ duomenimis, gyvena apie 50 kačių.

Pompėjos katės įamžintos archeologės Silvios Vaccos nuotraukose

Knyga gausiai iliustruota ir pasakoja apie kasdienį kačių kolonijos, gyvenančios UNESCO pasaulio paveldo vietovėje, gyvenimą. Leidinys gimė iš nuotraukų, kurias parkui padovanojo archeologė ir fotografė Silvia Vacca. Jose katės užfiksuotos klaidžiojančios tarp senovės romėnų namų (domus), sodų ir gatvių – tai originalus žvilgsnis į gyvūnus, kurie seniai tapo neatsiejama Pompėjos kraštovaizdžio dalimi.

Nuotraukos daugiausia darytos tyliausiomis parko akimirkomis, kai senovės miesto gatvės vėl nutyla. Pasak „Euronews“, taip atsiskleidžia kitokia Pompėja, kurioje kultūros paveldo apsauga eina išvien su metų metus jos erdvėse gyvenančių gyvūnų globa. Knyga parduodama Pompėjos archeologijos parko prekybos vietose ir per leidyklos „Giunti“ platinimo kanalus.

Pompėjos archeologijos parke gyvena 40–50 kačių

Parko kačių kolonijoje yra nuo keturiasdešimties iki penkiasdešimties gyvūnų. Jų gyvenimas nuolat stebimas pagal valdymo ir apsaugos sistemą, kuri leidžia derinti gyvūnų gerovę su archeologinio paveldo išsaugojimu ir lankytojų saugumu. Parkas taip pat įrengė vaizdo stebėjimo sistemą, kad niekas čia nepaliktų gyvūnų.

Bendradarbiaujant su labdaros organizacija „Archeogatti Onlus“, kuriai vadovauja Antonella Carotenuto, parkas organizuoja kačių sterilizavimo kampanijas, sveikatos patikras, priemones prieš gyvūnų palikimą, rūpinasi kolonijos maitinimu, o kai kurioms „archeologėms“ katėms ieško naujų namų.

Pompėjos katės	Faktai
Kačių skaičius parke	apie 40–50
Knygos pavadinimas	„Cats of Pompeii“
Leidėjas	„Giunti Editore“ ir Pompėjos archeologijos parkas
Nuotraukų autorė	archeologė ir fotografė Silvia Vacca
Globos partneris	„Archeogatti Onlus“
Kur įsigyti	parko prekybos vietose ir per „Giunti“ platinimo kanalus

Šaltiniai: „Euronews“, Pompėjos archeologijos parkas.

Katės Pompėjoje gyveno ir prieš Vezuvijaus išsiveržimą

Kačių buvimas Pompėjoje – simbolinis šios vietos gyvenimo bruožas. „Euronews“ pažymi, kad tebevykstantys archeologiniai tyrimai atskleidžia žmonių ir kačių santykius senovės pasaulyje. Pompėjos archeologijos parkas savo svetainėje taip pat pristato tyrimus, kuriais archeologija ir archeozoologija atkuria gyvūnų vaidmenį kasdieniame miesto gyvenime ir paskutinėmis 79 m. po Kr. Vezuvijaus išsiveržimo valandomis.

Senovės romėnų santykį su katėmis liudija ir meno kūriniai. Pavyzdžiui, Neapolio nacionaliniame archeologijos muziejuje saugoma mozaika iš Pompėjos Fauno namų, kurioje pavaizduota katė, griebianti paukštį, o žemiau – antys, žuvys ir kriauklės.

Archeozoologija atskleidžia gyvūnų vaidmenį senovės Pompėjoje

Gyvūnai Pompėjoje tyrinėjami ir moksliškai. 2026 m. birželį parkas pranešė, kad Skaisčiųjų mylimųjų (Casti Amanti) komplekso patalpoje, kurioje buvo kepama duona, rastas arklinio šeimos gyvūno skeletas. Pasak parko, archeozoologija leidžia atkurti, kaip senovės pasaulyje buvo naudojamos gyvūnų rūšys, ir suprasti, kokį vaidmenį jos atliko gamyboje bei kasdieniame gyvenime. Skaisčiųjų mylimųjų kvartalas laikomas viena svarbiausių Pompėjos kasinėjimų vietų, nes jame išliko visas kepyklos kompleksas su krosnimi, sandėliais, perdirbimo patalpomis ir savininko namais. Kompleksas garsėja „skaisčiojo bučinio“ freska, rasta rezidencijos valgomajame, o gretimose arklidėse anksčiau jau buvo rasta kitų arklinių gyvūnų, kurie sukdavo girnas ir veždavo kviečius duonai kepti. Pasak parko, toks gerai išlikęs kontekstas leidžia sistemingai tirti senovės gyvenimą ir atkurti ryšius tarp miesto erdvių, gamybos, žmonių ir gyvūnų.

Tyrėjai tikisi, kad šio gyvūno tyrimai padės suprasti ne tik jo vaidmenį gamyboje, bet ir Vezuvijaus išsiveržimo eigą bei tai, kaip gyvūnai reagavo į katastrofą, užklupusią miestą 79 m. Kitas parko tyrimas, analizavęs organines liekanas, parodė, kad senovės pompėjiečiai įvairiai augino gyvulius: kiaulių mityba buvo itin įvairi, o ožkos ir avys auginamos skirtingais būdais. Pasak parko, nedaug archeologinių vietų iki šiol pateikia tokį organinių liekanų kiekį ir įvairovę kaip Pompėja.

Pompėja per dieną įleidžia ne daugiau kaip 20 tūkst. lankytojų

Keliaujantiems į Pompėją verta žinoti, kad, parko duomenimis, nuo kovo 16 d. įėjimui taikomi laiko intervalai, o per dieną įleidžiama ne daugiau kaip 20 tūkst. lankytojų. Bilietus galima įsigyti internetu per oficialų pardavėją „Vivaticket“, prie įėjimų ar savitarnos kasose Piazza Esedra, Porta Marina ir Piazza Anfiteatro. Į kasinėjimų teritoriją galima įsinešti tik nedidelius krepšius – ne didesnius nei 30×30×15 cm.

Lankantiems parką šiais metais verta užsukti ir į naują nuolatinę ekspoziciją Didžiojoje palestroje (Palestra Grande), atidarytą 2026 m. kovo 12 d. Joje pirmą kartą pasakojama apie gipso liejinių kilmę, istoriją ir gamybos techniką, eksponuojami 22 aukų gipso liejiniai ir puikiai išlikę organiniai radiniai. Parkas pabrėžia, kad ekspozicija siekia ir pagerbti išsiveržimo aukas, ir tiksliai papasakoti, kas nutiko 79 m. Ekspozicijoje cituojami italų rašytojo Primo Levi eilėraščio „Mergaitė iš Pompėjos“ žodžiai apie liejinį, kuris liko „begaline agonija, siaubinga liudininke“. Taip pat cituojamas XIX a. neapolietis rašytojas Luigi Settembrini, liejinius aprašęs žodžiais: „Tai ne menas, ne imitacija; tai jų kaulai, jų kūno ir drabužių likučiai, sumaišyti su gipsu.“ Parko svetainėje taip pat skelbiama, kad nuo spalio 15 d. po 16 val. į kai kuriuos namus (domus) patekti galima ribotai, todėl prieš apsilankymą verta pasitikrinti atvirų pastatų sąrašą.

Lankytojai prašomi elgtis atsakingai ir gerbti paveldą. Tai galioja ir katėms: parkas, bendradarbiaudamas su „Archeogatti Onlus“, pats rūpinasi kolonijos maitinimu ir sveikata, o vaizdo stebėjimo sistema padeda užkirsti kelią gyvūnų palikimui.