Uogų lapų arbata: bruknių, aviečių, mėlynių ir juodųjų serbentų lapai – nauda ir kaip vartoti

Uogų lapų arbata – vienas paprasčiausių būdų pasinaudoti miško ir sodo uogynais ne tik vasarą. Bruknių, aviečių, juodųjų serbentų, mėlynių ar žemuogių lapai džiovinami ir plikomi kaip žolelių arbata, o kai kurie jų parduodami ir vaistinėse. Vis dėlto šios arbatos nėra vienodos: vienoms Europos vaistų agentūra (EMA) yra parengusi monografijas su aiškiomis vartojimo taisyklėmis, kitoms įrodymų beveik nėra, o bruknių lapų arbatos negalima gerti ilgai. Šiame straipsnyje – ką sako šaltiniai apie kiekvienus lapus, kaip juos rinkti, džiovinti ir paruošti arbatą. Apie pačias uogas skaitykite Lietuvos uogų gide.

Arbatai dažniausiai naudojami bruknių, aviečių, juodųjų serbentų, mėlynių ir žemuogių lapai

Lapai skiriasi skoniu ir sudėtimi. Aviečių ir žemuogių lapų arbata švelni ir šiek tiek sutraukianti. Juodųjų serbentų lapai kvapniausi – jų apatinėje pusėje esančios liaukutės su eteriniu aliejumi suteikia arbatai ryškų serbentų aromatą. Bruknių lapai odiški, visžaliai, jų užpilas kartokas ir sutraukiantis, o mėlynių lapų arbata švelni ir dažnai maišoma su kitais lapais ar uogomis.

Svarbiausia žinoti, kad žolelių arbata iš vaistinių augalų – ne visai tas pats, kas kasdienis gėrimas. Kai kurių lapų veikliosios medžiagos turi poveikį organizmui, todėl jų vartojimą ES reglamentuoja kaip tradicinių augalinių vaistinių preparatų. Toliau – ką apie kiekvienus lapus sako EMA Augalinių vaistinių preparatų komitetas (HMPC).

Aviečių lapų arbatą EMA pripažįsta tradiciškai vartojamą nuo spazmų, gerklės uždegimo ir viduriavimo

2014 m. HMPC patvirtino aviečių lapų (Rubus idaeus L., folium) monografiją. Remiantis ilgamete patirtimi, aviečių lapų preparatai gali būti vartojami trimis atvejais: lengviems menstruacijų spazmams lengvinti, lengvam burnos ar gerklės uždegimui ir lengvam viduriavimui. Gerklei skalauti lapų užpilu, o gerti – kaip žolelių arbatą. Monografijoje nurodyta porcija – 1,5–8 g susmulkintų lapų 150 ml verdančio vandens, tris kartus per dieną.

Tai tradicinis vartojimas: klinikinių tyrimų su aviečių lapų preparatais nėra, o laboratorinių duomenų labai mažai. Komitetas laiko poveikį tikėtinu, nes šie preparatai saugiai vartojami bent 30 metų, iš jų bent 15 – Europos Sąjungoje. Aviečių lapų arbata skirta tik suaugusiesiems. Jei spazmai ar gerklės uždegimas nepraeina per savaitę, o viduriavimas – per tris dienas, reikia kreiptis į gydytoją.

Aviečių lapų arbata kartais siūloma nėščiosioms, tačiau EMA monografijoje rašoma aiškiai: saugumas nėštumo ir žindymo metu nenustatytas, todėl, trūkstant duomenų, vartoti nerekomenduojama. Jei laukiatės, prieš gerdami šią arbatą pasitarkite su gydytoju ar akušere.

Juodųjų serbentų lapai tradiciškai vartojami lengviems sąnarių skausmams ir šlapimo takams

2017 m. HMPC patvirtino juodųjų serbentų lapų (Ribes nigrum L., folium) monografiją. Remiantis ilgamete patirtimi, šie lapai gali būti vartojami lengviems sąnarių skausmams ir lengviems šlapimo takų negalavimams – didinti šlapimo kiekį, kad šlapimo takai būtų praplaunami. Arbatai monografija nurodo 2–4 g susmulkintų lapų 200 ml verdančio vandens, tris kartus per dieną.

Įrodymai čia taip pat riboti: komitetas rėmėsi laboratoriniais tyrimais su žiurkėmis ir pelėmis, kuriuose juodųjų serbentų lapai mažino skausmą bei uždegimą ir didino šlapimo kiekį, o tyrimų su pacientais neatlikta. Arbata skirta suaugusiesiems; jei sąnarių skausmas nepraeina per 4 savaites, o šlapimo takų negalavimai – per 2 savaites, reikia kreiptis į gydytoją. Nėštumo ir žindymo metu dėl duomenų stokos jos vartoti nerekomenduojama.

Bruknių lapuose yra arbutino, todėl jų arbata geriama trumpais kursais

Bruknių lapų arbata Lietuvoje populiari ir parduodama vaistinėse, tačiau EMA monografijos bruknių lapams nėra. Bruknių, kaip ir meškauogių, lapuose yra arbutino – junginio, kuris organizme skyla į hidrochinoną. Arbutinas laikomas pagrindine meškauogių lapų veikliąja medžiaga, lemiančia jų antimikrobinį poveikį šlapimo takuose.

Meškauogių lapams EMA nustatė griežtas ribas: jie vartojami tik suaugusių moterų lengvų pasikartojančių apatinių šlapimo takų infekcijų simptomams, ne ilgiau kaip savaitę, ir tik gydytojui atmetus rimtas ligas. Sergančioms inkstų ligomis jų vartoti negalima, o tarp šalutinių poveikių nurodomas pykinimas, vėmimas ir skrandžio skausmas. Tiesiogiai šios taisyklės bruknėms netaikomos, tačiau dėl panašios sudėties bruknių lapų arbatos neverta gerti nuolat ir dideliais kiekiais. Ją gerkite trumpais kursais, laikydamiesi nurodymų ant pakuotės, neduokite vaikams ir nevartokite nėštumo metu. Jei šlapinantis deginimas ar skausmas nepraeina, kreipkitės į gydytoją – šlapimo takų infekcijai gali prireikti vaistų.

Visos uogų lapų arbatos – tik suaugusiesiems ir ne vietoj vaistų

Lentelėje – trumpa EMA išvadų santrauka ir porcijos, nurodytos monografijose:

Lapai	Kaip vertina EMA	Viena porcija	Pasitarti su gydytoju, jei negerėja
Aviečių lapai	tradicinis vartojimas: menstruacijų spazmams, burnos ir gerklės uždegimui, lengvam viduriavimui	1,5–8 g smulkintų lapų 150 ml verdančio vandens, 3 kartus per dieną	po 1 savaitės (spazmai, gerklė), po 3 dienų (viduriavimas)
Juodųjų serbentų lapai	tradicinis vartojimas: lengviems sąnarių skausmams, lengviems šlapimo takų negalavimams (šlapimui varyti)	2–4 g smulkintų lapų 200 ml verdančio vandens, 3 kartus per dieną	po 4 savaičių (sąnariai), po 2 savaičių (šlapimo takai)
Bruknių lapai	EMA monografijos nėra; lapuose yra arbutino, kaip ir meškauogių lapuose	vartoti trumpais kursais, kaip nurodyta ant pakuotės	meškauogių lapams EMA leidžia ne ilgiau kaip 1 savaitę
Mėlynių ir žemuogių lapai	vartojami kaip žolelių arbata pagal tradiciją, poveikis mažai tirtas	kaip įprasta žolelių arbata	esant bet kokiems ilgiau trunkantiems simptomams

Šaltiniai: EMA HMPC monografijos Rubus idaeus L., folium (2014) ir Ribes nigrum L., folium (2017), EMA santrauka apie meškauogių lapus. Visos monografijos skirtos tik suaugusiesiems.

Mėlynių ir žemuogių lapų arbatos geriamos pagal tradiciją, tačiau jų poveikis tyrinėtas mažai, todėl gydomųjų savybių joms priskirti nereikėtų. Jos tinka kaip švelni kasdienė žolelių arbata. Jei sergate lėtinėmis ligomis ar vartojate vaistus, net ir „nekaltas“ žolelių arbatas aptarkite su gydytoju ar vaistininku.

Bruknių lapai renkami nuo spalio, o aviečių ir serbentų – vasarą

Lapų rinkimo laikas priklauso nuo augalo. Žolininkė Jadvyga Balvočiūtė pataria bruknių lapus rinkti tik augalui baigus vegetaciją – anksčiausiai spalį, o esant švelniai žiemai ir vėliau. Pavasarį juos galima rinkti tik labai trumpai, kol augalas dar neprasidėjo augti, nes kitaip džiūdami lapai pajuoduoja. Aviečių, serbentų ir žemuogių lapai renkami vasarą – sveiki, jauni, be dėmių ir kenkėjų pažeidimų.

Lapus rinkite toliau nuo kelių ir nepurkštuose soduose. Džiovinkite pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje, išdėstę plonu sluoksniu ant popieriaus ar tinklelio, ir kartais apverskite. Gerai išdžiūvę lapai lūžta, bet nesubyra į dulkes. Laikykite juos sandariuose stiklainiuose ar popieriniuose maišeliuose sausoje, tamsioje vietoje.

Arbatai užtenka šaukšto lapų stiklinei verdančio vandens

Šaukštą, maždaug 2–4 g, džiovintų susmulkintų lapų užpilkite 150–200 ml verdančio vandens, uždenkite ir palaikykite 10–15 minučių, tada nukoškite. Arbatą galima pagardinti medumi ar citrina, o skonį praturtinti keliomis džiovintomis uogomis. Rudenį ir žiemą lapų arbatą verta derinti su kitais uogų gėrimais – pavyzdžiui, šaltalankių arbata su imbieru ar putino uogomis su medumi. O pačias uogas – bruknes, mėlynes ar avietes – žiemai galima ir liofilizuoti, ir užšaldyti.