Savaitės įvykių apžvalga: kol Amerika vėl tampa didžia, Lietuva savo didvyrius laiko kartoninėse dėžėse

Suprasti akimirksniu

• Lietuva susiduria su iššūkiais: tris metus neperlaidotais partizanais, nauja saugumo kontrole ir sparčiai nykstančia tauta
• Jau kelis metus iš eilės kartoninėse dėžėse guli mūsų didvyrių palaikai. Dainiaus Labučio/ELTA nuotrauka
• Finansų viceministras V. Gavrilovas pasitraukė iš pareigų valdantiesiems suabejojus jo lojalumu Lietuvai
• Milžiniškos sumos V. Benkunsko vardo garsinimui ir abejotinos idėjos dėl Neries upės
• Netikėtai naujuoju Baltarusijos lyderiu vėl buvo perrinktas A. Lukašenka
• Tiriamas sabotažas Baltijos jūroje dėl pažeisto optinio kabelio
• D. Trampas siūlo palestiniečius perkelti į kaimynines šalis
• JAV ir Kolumbijos diplomatinis konfliktas: griežti D. Trampo veiksmai privertė Bogotą nusileisti
• Amerikoje baigiasi LGBTQ+ ideologijos era
• Nauja D. Trampo politika: geopolitinė įtampa su Panama, kova su antisemitizmu ir nauji migrantų sulaikymo planai
• Europa baiminasi, kad JAV gviešiasi teisių į Grenlandiją
• Politinė krizė Slovakijoje ir artėjantys Lenkijos vadovo rinkimai
• Ką apie tai manai tu?

Lietuva susiduria su iššūkiais: tris metus neperlaidotais partizanais, nauja saugumo kontrole ir sparčiai nykstančia tauta

Trejus metus laikinuose karstuose saugomi Leipalingyje rasti partizanų palaikai – skaudus priminimas apie valstybės negebėjimą pasirūpinti savo istorijos herojais. Tik dabar, kai kartoniniai „karstai“ jau pažeisti drėgmės, Vyriausybė sumanė skirti lėšų jų perlaidojimui, tačiau kol kas darbai dar neprasidėjo.

Tuo pat metu Lietuva stiprina saugumo politiką – Krašto apsaugos ministerija siekia uždrausti su įslaptinta informacija dirbantiems asmenims vykti į Rusiją, Baltarusiją ir Kiniją, plėsdama jau anksčiau priimtus ribojimus.

Demografiniai rodikliai dar labiau temdo ateitį – gimstamumas pasiekė rekordiškai žemą lygį, o mirčių skaičius beveik dvigubai viršijo gimimus. Nors imigracija šiek tiek kompensuoja šiuos praradimus, daugiausia atvykėlių yra karo pabėgėliai ir darbo migrantai, o lietuviai vis dažniau renkasi emigraciją. Jei situacija nesikeis, tautos nykimo procesas taps negrįžtamas.

Finansų viceministras V. Gavrilovas pasitraukė iš pareigų valdantiesiems suabejojus jo lojalumu Lietuvai

Finansų viceministras Valentinas Gavrilovas paskelbė apie savo pasitraukimą iš pareigų, nes nuolatinės diskusijos ir abejonės dėl jo lojalumo Lietuvai trukdė jo efektyvų darbą ministerijoje. Šis sprendimas sekė po žiniasklaidos atskleistų įtarimų dėl jo praeities veiksmų – turėtos „Vkontakte“ paskyros, kurioje dalijosi dainomis, propaguojančiomis Rusiją ir Sovietų Sąjungą. Savo ruožtu V. Gavrilovas aiškino, kad paskyrą ištrynė ir jo požiūris į Rusiją pasikeitė po karo Ukrainoje pradžios.

Nors premjeras ir finansų ministras neabejojo jo lojalumu, Prezidentūra ir kiti politikai išreiškė susirūpinimą dėl V. Gavrilovo atsparumo propagandai, o kai kurie net pasiūlė kreiptis į Valstybės saugumo departamentą dėl galimai jam padaryto poveikio. Taip pat kilus kritikų bangai dėl jo požiūrio į gegužės 9-osios minėjimą, V. Gavrilovas pažadėjo ateityje švęsti šią datą kartu su visa Europa – gegužės 8-ąją.

Milžiniškos sumos V. Benkunsko vardo garsinimui ir abejotinos idėjos dėl Neries upės

O štai Vilniaus meras Valdas Benkunskas toliau ne tik kelia diskusijas dėl savo viešųjų ryšių projektų, bet ir pristato naujas idėjas miesto plėtrai. Pavyzdžiui, jis planuoja skirti beveik 1 mln. eurų sostinės garsinimo kampanijai, kuri apims įvairius komunikacijos kanalus, įskaitant naujienų agentūras, reklamas radijo stotyse ir socialiniuose tinkluose, bei renginių organizavimą.

V. Benkunskas taip pat nori, kad savivaldybės pastate skambėtų legali muzika, o jo atvaizdas būtų transliuojamas ekranuose. Kritikos sulaukia ir kitos iniciatyvos, pavyzdžiui, planai sukurti mokymus savivaldybės darbuotojams ir atlikti apklausas dėl jo populiarumo.

Tuo tarpu meras pristato naują idėją apie Neries upės pritaikymą laivybai ir galimybę evakuoti žmones laivais krizės metu. Tačiau ši mintis susilaukia didelio ekspertų ir aplinkosaugininkų pasipriešinimo dėl ekologinių problemų ir Neries seklių vandenų. Be to, kritikuojama, kad laivai negalėtų plaukti žiemą, o vasarą upė gali būti pernelyg sekli. Priešingai nei sostinės meras, specialistai teigia, kad tokia idėja ne tik neefektyvi, bet ir gali sukelti ekologinę katastrofą. V. Benkunskas po šios kritikos patikino, kad šiuo metu tai tik diskusijų lygio idėja.

Netikėtai naujuoju Baltarusijos lyderiu vėl buvo perrinktas A. Lukašenka

Aliaksandras Lukašenka vėl paskelbtas Baltarusijos prezidentu, laimėjęs rinkimus su beveik 87 % balsų. Oficialūs duomenys rodo 85,7 % rinkėjų aktyvumą, o 5,1 % balsavo „prieš visus“. Keturi kiti kandidatai surinko iki 2,7 % balsų. Opozicija, kurios daugelis lyderių yra kalėjime ar užsienyje, rinkimus vadina suklastotais, kaip ir 2020 m., kai protestų metu buvo suimta per 65 000 žmonių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas pasveikino Lukašenką su pergale, pabrėždami „neginčijamą“ jo autoritetą ir tolesnę bendradarbiavimo svarbą. Tuo tarpu Europos diplomatijos vadovė Kaja Kalas rinkimus pavadino „fiktyviais“ ir pabrėžė Lukašenkos legitimumo stoką.

Baltarusijoje opozicija dėl represijų masinių protestų nerengė, tačiau diasporos nariai surengė akcijas Lenkijoje, Lietuvoje ir kitose šalyse. Sviatlana Cichanouskaja vadovavo eitynėms Varšuvoje, kur buvo nešama istorinė Baltarusijos vėliava bei politinių kalinių portretai. Ji teigė, kad Lukašenka išsilaiko valdžioje tik dėl represijų ir Kremliaus paramos, o Baltarusija tapo Rusijos karine baze Ukrainos agresijai.

Tiriamas sabotažas Baltijos jūroje dėl pažeisto optinio kabelio

Švedija ir Latvija užsimojo ištirti sabotažą Baltijos jūroje – pažeistą optinį kabelį, jungiantį abi šalis. Švedijos prokuratūra pranešė apie sulaikytą laivą, įtariamą padarius žalą, o Latvijos karinis jūrų laivynas netoli incidento vietos identifikavo įtartiną laivą „Michalis San“, plaukusį į Rusiją.

Latvija ir Švedija glaudžiai bendradarbiauja su NATO, siekdamos apsaugoti kritinę infrastruktūrą. NATO jau sustiprino stebėjimą Baltijos jūroje.

Tuo tarpu Norvegijos policija, gavusi Latvijos prašymą, sustabdė ir apieškojo su Norvegijos vėliava plaukiojantį krovininį laivą „Silver Dania“, kurio įgula sudaryta iš rusų. Laivo savininkas teigia, kad nieko blogo nepadaryta.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen išreiškė solidarumą su nukentėjusiomis šalimis, pabrėždama kritinės infrastruktūros apsaugos svarbą.

D. Trampas siūlo palestiniečius perkelti į kaimynines šalis

D. Trampas pasiūlė radikalų sprendimą dėl Gazos ruože gyvenančių palestiniečių: perkelti juos į kaimynines šalis, tokias kaip Jordanija ir Egiptas, kad šie galėtų pradėti naują gyvenimą. Pasak jo, dabartinė padėtis Gazoje yra visiškai sugriauta, o gyvenimas ten nepakeliamas. Prezidentas taip pat pranešė apie JAV karinės pagalbos Izraeliui sustiprinimą, atblokuodamas 2000 svarų bombų siuntas, kurios buvo laikomos dėl Joe Bideno administracijos politinių sprendimų. Tačiau ši idėja kelia baimę dėl galimos diplomatinės krizės ir humanitarinės situacijos pablogėjimo regione.

Tuo tarpu, po susitarimo tarp Izraelio ir „Hamas“, Gaza pradėjo gauti daugiau pagalbos, o žmonės pradėjo grįžti į savo namus. Šie žingsniai laikomi proveržiu, nes paliaubos atveria kelią tolesniam kalinių ir įkaitų apsikeitimui. Nepaisant to, humanitarinė padėtis regione lieka kritinė, su vis dar šalimais blokuojamomis pagalbos siuntomis.

Be to, JAV sustabdė pagalbą Gazai, įskaitant 50 mln. dolerių, skirtų prezervatyvų platinimui, kaip dalį plataus užsienio pagalbos peržiūros proceso, kurio tikslas – užtikrinti, kad finansavimas būtų naudojamas pagal Trumpo politiką ir atitiktų JAV interesus.

JAV ir Kolumbijos diplomatinis konfliktas: griežti D. Trampo veiksmai privertė Bogotą nusileisti

JAV ir Kolumbija savaitgalį susidūrė su rimtu, bet greitai išspręstu diplomatinio pobūdžio konfliktu. Viskas prasidėjo, kai Kolumbija atsisakė priimti du JAV karinius lėktuvus, gabenusius deportuotus migrantus, motyvuodama, kad jie turėtų būti skraidinami civiliniais orlaiviais. Prezidentas Gustavo Petro pabrėžė, kad migrantai nėra nusikaltėliai ir su jais turi būti elgiamasi oriai.

Atsakas iš JAV prezidento Donaldo Trampo buvo kaip reikiant griežtas – jis paskelbė apie 25 % muitus Kolumbijos prekėms, kuriuos planuota didinti iki 50 %, taip pat apribojo vizas Kolumbijos pareigūnams. Kolumbija iš pradžių reagavo griežtai, paskelbdama apie atsakomuosius muitus JAV prekėms, tačiau greitai nusileido, suvokusi didelį ekonominį pavojų.

Vos per dieną abiejų šalių vyriausybės pasiekė susitarimą – Kolumbija sutiko priimti deportuotus piliečius, įskaitant tuos, kurie atvyks kariniais lėktuvais. JAV sustabdė muitų įvedimą, tačiau išlaikė vizų apribojimus ir sustiprintas muitinės patikras.

Tuo tarpu naujoji JAV valdžia pervadino Meksikos įlanką į Amerikos įlanką, o Denali kalną – atgal į McKinley, siekdama „atkurti Amerikos didybės palikimą“. Tačiau tarptautinė bendruomenė, ypač Meksika, griežtai tam priešinasi.

Tuo tarpu Baltųjų rūmų spaudos sekretore tapo 27-erių Karoline Leavitt, kuri keičia komunikacijos strategiją – daugiau dėmesio skiriama tinklaraštininkams ir socialinių tinklų kūrėjams.

Amerikoje baigiasi LGBTQ+ ideologijos era

D. Trampas įvykdė kelis reikšmingus sprendimus, susijusius su translyčiais asmenimis: uždraudė nepilnamečiams medicinines lyties keitimo procedūras nesulaukusiems devyniolikos, nutraukė federalinį finansavimą šiai priežiūrai ir nurodė, kad kaliniai turi būti skirstomi pagal biologinę lytį. Be to, buvo atšauktas translyčių asmenų priėmimas į kariuomenę ir panaikintos įvairovės, lygybės bei įtraukties programos.

Naujasis prezidentas taip pat pasirašė naują vykdomąjį įsaką dėl dirbtinio intelekto (DI), kuriuo siekiama pakeisti JAV politiką šioje srityje ir panaikinti ankstesnes priemones, kurios, jo nuomone, trukdo inovacijoms.

Įsakas reikalauja per 180 dienų parengti DI kūrimo veiksmų planą ir užtikrinti, kad technologijos būtų kuriamos be ideologinio šališkumo. D. Trampas taip pat panaikino ankstesnį J. Bideno įsaką, kuris reikalavo, kad DI kūrėjai dalytųsi informacija su vyriausybe prieš pristatydami technologijas. Kritikai teigia, kad šis sprendimas gali pakenkti visuomenės apsaugai, tačiau, kaip Trampas pabrėžė, kad jo tikslas – padaryti JAV pasauline DI lydere.

Nauja D. Trampo politika: geopolitinė įtampa su Panama, kova su antisemitizmu ir nauji migrantų sulaikymo planai

Savaitės eigoje JAV taip pat buvo paskelbti ir kiti svarbūs sprendimai, kurie kelia įtampą tiek tarptautiniu, tiek vidaus lygmeniu. Pirmiausia, D. Trampas apkaltino Panamą stengiantis paslėpti Kinijos kontrolę virš Panamos kanalo, po to, kai šalis pašalino kinų kalba parašytus užrašus.

Tuo pačiu metu jis pasiūlė griežtą kovą su antisemitizmu JAV universitetuose, pažadėjęs imtis veiksmų prieš studentus, remiančius Hamas, ir deportuoti tokius asmenis. Tai apima ir sankcijas universitetams, kurie toleruoja antisemitizmą, taip pat griežtesnę vizų politiką.

Be to, Trampas pasirašė įsakymą dėl naujo migrantų sulaikymo centro Gvantanamo įlankoje, skirtą laikyti pavojingus nelegalius imigrantus, kuriuos būtų sunku grąžinti į jų gimtąsias šalis. Taip pat buvo priimtas įsakymas dėl imigrantų laikymo po teismo, jei jie įtariami sunkių nusikaltimų padarymu.

Šie veiksmai dalinai susiję su siekiu išvalyti šalį nuo nusikalstamų grupuočių ir padidinti nacionalinį saugumą. Gvantanamo įstaigos plėtros planus kritikuoja Kuba, kuri vadina šią teritoriją „okupuota žeme“ ir teigia, kad tai pažeidžia žmogaus teises.

Europa baiminasi, kad JAV gviešiasi teisių į Grenlandiją

Po JAV prezidento pareiškimų apie norą įsigyti Grenlandiją, ši sala tapo „karštuoju Europos tašku“. Grenlandija, kuri yra Danijos autonominė teritorija, sulaukė didelio tarptautinio dėmesio dėl savo strateginės reikšmės, gausių gamtos išteklių ir besikeičiančių laivybos maršrutų dėl klimato kaitos. D. Trampas tvirtina, kad sala yra svarbi JAV saugumui, tačiau Danijos premjerė Mette Frederiksen ir Grenlandijos valdžia kategoriškai atmetė šį pasiūlymą, pabrėždami, kad sala neparduodama.

Kyla įtampa ir dėl ES vaidmens regione – vyriausias ES karinis pareigūnas Robertas Briegeris pasiūlė dislokuoti ES karius Grenlandijoje, siekiant užtikrinti stabilumą ir saugumą. Tuo tarpu Danija paskelbė apie 2 mlrd. JAV dolerių investicijas į saugumą Arktyje, o Europos lyderiai, tarp jų M. Frederiksen, siekia sustiprinti vienybę šiuo klausimu.

Vis dėlto, naujausios apklausos rodo, kad dauguma Grenlandijos gyventojų nepritaria idėjai tapti JAV dalimi, nors anksčiau buvo išreikštas tam tikras palaikymas. Grenlandijos premjeras Múte Egede pabrėžia, kad tik salos gyventojai turi teisę nuspręsti dėl savo ateities, o D. Trampas ir toliau tvirtina, kad Grenlandija ilgainiui taps JAV dalimi.

Politinė krizė Slovakijoje ir artėjantys Lenkijos vadovo rinkimai

Slovakijoje tęsiantis protestams prieš premjero R. Fico, kaip teigiama, prorusišką politiką, keturi parlamento nariai atšaukė paramą vyriausybei, praradusiai daugumą. Protestuotojai reikalauja jo atsistatydinimo, tačiau R. Fico teigė neplanuojantis trauktis ir pridūrė, kad vyriausybės pasikeitimas galimas tik per rinkimus.

Tuo tarpu Lenkijoje artėjant prezidento rinkimams, apklausoje pirmauja Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis su 35,3 proc. balsų, o jo pagrindinis varžovas Karolis Nawrockis surenka 22,1 proc. Rinkimai vyks gegužės 18 d., antrasis turas – birželio 1-ąją.