D. Trumpas Meksikos įlanką pervadino į Amerikos įlanką

PasaulisSteponas Rokas
Suprasti akimirksniu
Meksikos įlanka
JAV Meksikos įlanka nuo šiol vadinsis Amerikos įlaka, VLE žemėlapis

Nauji pavadinimai buvo įteisinti pagal D. Trumpo dekretą

JAV valdžios institucijos pervadino Meksikos įlanką į Amerikos įlanką, o Denali kalną – į McKinley. Sprendimas pervadinti „įsigalioja nedelsiant“, penktadienį, sausio 24 dieną, pranešė šalies Vidaus reikalų ministerija.[1]

Pasak Vidaus reikalų ministerijos, jos JAV geografinių pavadinimų valdyba jau „operatyviai dirba, kad atnaujintų oficialią federalinę nomenklatūrą Geografinių pavadinimų informacinėje sistemoje, kad atspindėtų šiuos pakeitimus, kurie yra naudoti federaliniu lygmeniu“.

„Pagal neseniai priimtą prezidento D. Trampo vykdomąjį įsaką, Vidaus reikalų departamentas didžiuojasi galėdamas paskelbti apie darbo pradžią, siekiant atkurti pavadinimus, pagerbiančius Amerikos didybės palikimą. Šie darbai jau vyksta, – nurodė departamentas. – Šie pokyčiai dar kartą patvirtina šalies įsipareigojimą išsaugoti išskirtinį Jungtinių Valstijų paveldą ir užtikrinti, kad būsimos amerikiečių kartos gerbtų jos didvyrių palikimą ir istorines vertybes.

„Reuters“ rašo, kad naujasis Meksikos įlankos pavadinimas vargu ar bus pripažintas tarptautiniu mastu. Meksika, kuri, kaip ir Jungtinės Valstijos, ribojasi su šia įlanka ir suvokia ją kaip savo nacionalinio paveldo dalį, aktyviai gina teisę išsaugoti istorinį pavadinimą, pabrėždama jo svarbą pasaulio istorijai ir navigacijai. Būtent šis pavadinimas minimas geografiniuose žemėlapiuose, atlasuose ir tarptautiniuose dokumentuose.[2]

Pavadinimas „Meksikos įlanka“ yra tarptautiniu mastu pripažintas ir daugelį šimtmečių buvo naudojamas kaip orientyras jūrų navigacijoje.

Sausio pradžioje Meksikos prezidentė Klaudija Šeinbaum (Claudia Sheinbaum) juokaudama pasiūlė pervadinti dalį Šiaurės Amerikos, įskaitant ir JAV, „Meksikos Amerika“, pavadinimu, minimu istoriniame žemėlapyje nuo 1607 m.

McKinley kalnas per 10 metų pervadintas antrą kartą

D. Trampas, kaip viena pirmųjų iniciatyvų po to, kai pradėjo eiti prezidento pareigas, įsakė pakeisti Meksikos įlankos ir aukščiausio Šiaurės Amerikos kalno pavadinimą. Jis buvo pervadintas iš McKinley į Denali 2015 m., šaliai vadovaujant prezidentui Barakui Obmai (Barack Obama) Aliaskos valstijos prašymu po daugelį metų trukusio konflikto.[3]

Vietiniai indėnai šį kalną pavadino Denali. Kai Aliaska buvo Rusijos dalis, rusų kalba jis buvo tiesiog vadinama „Didžiuoju kalnu“. 6190 metrų aukščio viršūnė buvo aukščiausia Rusijos imperijoje.

1917 m. JAV valdžia oficialiai jį pavadino 25-ojo šalies prezidento respublikono Viljamo Makinlio (William McKinley), kuris buvo nužudytas 1901 m., garbei. Dabar JAV vidaus reikalų departamentas 2015 metų pervadinimą pavadino „prezidento McKinley gyvenimo, jo pasiekimų ir aukos įžeidimu“, nors būtent šis departamentas ir išleido atitinkamą dekretą.

Meksikos įlanka: tropinio klimato Atlanto vandenyno jūra

Mèksikos įlanka (angl. Gulf of Mexico, isp. Golfo de México), viduržemyninė Atlanto vandenyno jūra, įsiterpusi į Šiaurės Amerikos pietrytinį krantą, tarp Floridos ir Jukatano pusiasalių ir Kubos salos. Plotas 1,55 mln. km2, ilgis (iš pietvakarių į šiaurės rytus) 1700 km, plotis (iš šiaurės vakarų į pietryčius) apie 1000 km, didžiausias gylis 5203 m (kitais duomenimis, 4384 m, Sigsbee gelmė), vidutinis gylis 1522 m, vandens tūris 2,36 mln. km3. Jukatano sąsiauris jungia Meksikos įlanką su Karibų jūra, Floridos sąsiaurios – su atviru Atlanto vandenynu.[4]

Krantai žemi; palei krantą plyti Meksikos įlankos pakrantės žemuma. Daug lagūnų, kurias nuo jūros skiria nerijos. Pietuose – Campechės įlanka. Į Meksikos įlanką įteka Misisipė, Rio Grandė, Koloradas, daug kitų upių. Iki pat žemyninio šelfo pakraščio nutįsusi povandeninė Misisipės delta. Palei žemyninius krantus, išskyrus pietvakarinius, – platus šelfas (didžiausias plotis 270 km), ypač prie Floridos vakarinių krantų ir Jukatano pusiasalio (Campechės sekluma). Jūros vidurinėje dalyje yra daugiau kaip 2000 m gylio abisalinė lyguma; jos dugne – vandenyninė Žemės pluta. Klimatas šiaurėje subtropinis, pietuose tropinis. Oro temperatūra vasarą 28 °C, žiemą šiaurėje 14–15 °C, pietuose 21–23 °C. Vasarą ir rudenį dažni tropiniai ciklonai. Vandens paviršiaus temperatūra vasarą iki 30–31 °C, žiemą šiaurėje 17–18 °C, pietuose 24–25 °C.

Druskingumas 36,0–36,9 proc. (prie krantų apie 30 proc.). Giliau kaip 2000 m vandens temperatūra 4,3 °C, druskingumas 34,98 proc. ir pagal metų laikus nesikeičia.