Kolumbijai atsisakius priimti iš JAV deportuotus asmenis, D. Trumpas nedelsdamas įvedė griežtas sankcijas
JAV ir Kolumbija savaitgalį patyrė rimtą, tačiau itin greitai išsisprendusį konfliktą. Po to, kai Kolumbija atsisakė priimti du JAV karinius lėktuvus, gabenusius deportuotus migrantus, JAV prezidentas Donaldas Trumpas iš karto ėmėsi itin griežtų veiksmų. Jis įvedė rimtas sankcijas Kolumbijai, o pastaroji net nepraėjus kelioms dienoms nusileido JAV reikalavimams priimti deportuotus savo piliečius.
Šeštadienį Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro pranešė, kad nepriims dviejų JAV karinių lėktuvų, kurie turėjo atgabenti deportuotus Kolumbijos piliečius. Jis argumentavo, kad migrantai neturėtų būti traktuojami kaip nusikaltėliai ir grąžinami kariniais lėktuvais.
„Migrantas nėra nusikaltėlis, ir su juo turi būti elgiamasi oriai, kaip žmogus ir nusipelno. Štai kodėl aš grąžinau JAV karinius lėktuvus, gabenusius Kolumbijos migrantus,“ – rašė G. Petro socialiniame tinkle „X“[1].
D. Trumpas greitai sureagavo į tokį elgesį ir paskelbė, kad G. Petro sprendimas nepriimti deportuotų asmenų sukėlė grėsmę JAV nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai, todėl bus imtasi skubių priemonių. JAV prezidentas nurodė, kad nuo sekmadienio įsigalios 25% tarifai visoms Kolumbijos prekėms, kurios yra importuojamos į JAV, o po savaitės tarifai didės iki 50%.
Jis taip pat paskelbė apie kelionių draudimus ir vizų atšaukimą Kolumbijos pareigūnams bei jų šeimų nariams. Negana to, D. Trumpas įsakė organizuoti muitinės ir sienų apsaugos patikrų sustiprinimą Kolumbijos piliečiams bei kroviniams ir iždo, bankų bei finansinių sankcijų įgyvendinimą pagal IEEPA.
„Šios priemonės yra tik pradžia. Mes neleisime Kolumbijos vyriausybei pažeisti teisinių įsipareigojimų dėl nusikaltėlių, kuriuos jie privertė atvykti į Jungtines Valstijas, priėmimo ir grąžinimo!“ – socialiniuose tinkluose rašė D. Trumpas[2].
G. Petro iš pradžių sureagavo gan griežtai, sakydamas, kad Kolumbija nėra kažkieno kolonija.
„Jūsų blokada manęs negąsdina, nes Kolumbija, be to, kad yra grožio šalis, ji yra ir pasaulio širdis,“ – rašė G. Petro.
Apimtas pykčio dėl JAV elgesio, Kolumbijos prezidentas netgi paskelbė apie atsakomąjį 25% tarifų įvedimą JAV prekėms. G. Petro taip pat pasiūlė savo prezidentinį lėktuvą, kad deportuoti kolumbiečiai galėtų „padoriai grįžti“ į savo šalį.
Tačiau jau gan greitai Kolumbijos vadovo ryžtas nepasiduodi D. Trumpo spaudimui visiškai atslūgo.
Ilgalaikės sankcijos turėtų pražūtingų padarinių Kolumbijos ekonomikai, tačiau neigiamai atsilieptų ir JAV
Kolumbija yra viena pagrindinių JAV prekybos partnerių Lotynų Amerikoje. 2022 m. dviejų šalių prekybos mastai siekė 53,5 mlrd. dolerių, o JAV prekybos perteklius sudarė 1,6 mlrd. dolerių[3]. Kolumbija eksportuoja kavą, naftą, gėles ir kitus produktus, kurie yra itin svarbūs JAV rinkai.
Ekspertai perspėja, kad ilgalaikiai 50% tarifai Kolumbijai turėtų pražūtingų pasekmių. Pavyzdžiui, „UBS Global Wealth Management“ analitikas Alejo Czerwonko teigia, kad Kolumbija pasikliauja prieiga prie JAV rinkos beveik trečdaliui savo eksporto – tai sudaro apie 4% šalies BVP[4].
Be tarifų poveikio Kolumbijos ekonomikai, taip pat kyla rizika, jog didėtų įvairių produktų kainos JAV gyventojams. Juk neabejotinai brangtų kava ir kiti produktai, importuojami iš Kolumbijos, o tai dar labiau paveiktų Amerikos gyventojus, kurie ir taip susiduria su vis labiau augančiomis kainomis.
Jau kitą dieną Kolumbija atsitraukė ir sutiko priimti lėktuvus su deportuotais nelegaliais migrantais
Nepaisant šeštadienį parodyto ryžtingumo nesutikti su D. Trumpo spaudimu nedelsiant priimti deportuotus kolumbiečius, sekmadienio vakarą JAV ir Kolumbijos vyriausybės visgi pasiekė susitarimą. Kolumbija sutiko priimti deportuotus piliečius be jokių apribojimų, įskaitant tuos, kurie bus atgabenti kariniais lėktuvais. Baltieji rūmai paskelbė, kad tarifų įvedimas bus sustabdytas, tačiau jie gali būti įvesti ateityje, jei Kolumbija nesilaikys susitarimo[5].
„Šiandienos įvykiai pasauliui aiškiai parodo, jog Amerika vėl yra gerbiama. Prezidentas D. Trumpas ir toliau įnirtingai gins mūsų tautos suverenitetą ir jis tikisi, kad visos kitos pasaulio tautos visapusiškai bendradarbiaus priimdamos nelegaliai Jungtinėse Valstijose esančių savo piliečių deportaciją,“ – sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.
Kolumbijos užsienio reikalų ministras Luisas Gilberto Murillo taip pat patvirtino, kad konfliktas buvo išspręstas, ir pridūrė, kad prezidento lėktuvas bus naudojamas deportuotų piliečių sugrąžinimui.
Nepaisant to, JAV paliko galioti vizų ribojimus Kolumbijos pareigūnams ir sustiprintas muitinės patikras, kol bus pilnai įvykdytas pirmasis deportuotų piliečių skrydis atgal į Kolumbiją[6].
Pasak ekspertų, šis incidentas siunčia aiškų perspėjimą kitoms šalims, kurios gali trukdyti D. Trumpo pradėtai masinių deportacijų politikai. „Tai aiški žinutė, kurią siunčiame – kad šalys turi pareigą priimti repatrijavimo skrydžius,“ – teigė vienas aukšto rango JAV administracijos pareigūnas.
Tačiau ši situacija taip pat kelia klausimų dėl ilgalaikių JAV ir Kolumbijos santykių. Kolumbija, tradiciškai buvusi svarbi JAV sąjungininkė, dabar ieško stipresnių ryšių su kitomis šalimis, įskaitant Kiniją. Kinijos ambasadorius Kolumbijoje pabrėžė, kad santykiai tarp Bogotos ir Pekino šiuo metu yra „geriausi per pastaruosius 45 metus“.
