Seni elektromobilių akumuliatoriai gali padėti Europai išsaugoti vėjo ir saulės energiją, kuri dabar prarandama

Europos elektros tinklai nespėja paskui sparčiai augančią saulės ir vėjo energetiką

Europoje sparčiai daugėja saulės ir vėjo elektrinių, tačiau elektros tinklų plėtra ir energijos kaupimo infrastruktūra auga lėčiau. Kai saulės ar vėjo elektrinės pagamina daugiau elektros, negu tuo metu gali suvartoti vartotojai arba priimti tinklas, dalį gamybos tenka riboti.

AFRY atliktas ir organizacijos „Beyond Fossil Fuels“ užsakytas 2026 m. tyrimas rodo, kad 8 analizuotose Europos rinkose prie skirstomųjų tinklų eilėse laukia apie 375 GW atsinaujinančios energetikos projektų ir 455 GW baterijų kaupimo projektų. Bendra įstrigusių investicijų vertė viršija 100 mlrd. eurų.

Analizė apėmė Bulgariją, Čekiją, Vokietiją, Graikiją, Italiją, Lenkiją, Ispaniją ir Didžiąją Britaniją. Tyrėjų vertinimu, problema jau nebėra vien naujų elektrinių statyba - vis svarbiau tampa galimybė pagamintą elektrą prijungti, perduoti ir sukaupti. „Euronews“ atkreipia dėmesį, kad galimas sprendimo šaltinis jau važinėja Europos keliais. Elektromobilių akumuliatoriai, kurie automobiliams tampa per silpni, dažnai dar gali daugelį metų veikti kaip stacionarios elektros energijos kaupimo sistemos.

Iš elektromobilio išimtas akumuliatorius dažnai dar turi 70–80 proc. pradinės talpos

Elektromobilio akumuliatoriaus naudojimo automobilyje pabaiga nebūtinai reiškia jo techninio gyvenimo pabaigą. Daugelis akumuliatorių iš transporto priemonių pašalinami tada, kai jų likutinė talpa sumažėja iki maždaug 70–80 proc. pradinės vertės.

Automobiliui tai jau gali reikšti gerokai trumpesnį nuvažiuojamą atstumą ir prastesnes eksploatacines savybes. Tačiau stacionariam energijos kaupimui svoris, tūris ir maksimali momentinė galia yra gerokai mažiau svarbūs. Tokius akumuliatorius galima sujungti į didesnes sistemas ir naudoti elektros energijai kaupti namuose, įmonėse, elektromobilių įkrovimo stotelėse arba elektros tinklo infrastruktūroje.

„Electrification Alliance“ direktorius Adrianas Hielis senus elektromobilių akumuliatorius „Euronews“ pavadino „aukso kasykla“. Jo teigimu, automobiliui jau netinkamas akumuliatorius stacionarioje sistemoje gali gauti ilgą antrąjį gyvenimą.

Senos baterijos galėtų kaupti saulės elektrą dieną ir atiduoti ją vakare

Saulės elektrinės didžiausią elektros kiekį dažniausiai pagamina dieną, tačiau daugelyje šalių buitinis elektros vartojimas stipriai išauga vakare. Atsiranda vadinamoji „anties kreivė“ - dieną elektros poreikis iš tinklo sumažėja, o saulei leidžiantis staigiai šokteli.

Baterijų kaupiklis leidžia dalį vidurdienį pagamintos elektros išsaugoti ir panaudoti po kelių valandų. Tokiu būdu sumažėja poreikis riboti saulės elektrinių gamybą ir vakarinio vartojimo metu įjungti papildomus elektros gamybos šaltinius.

Tas pats principas galioja vėjo energetikai. Stipriai pučiant vėjui, gamyba kartais viršija tuo metu esantį elektros poreikį arba tinklo galimybes perduoti energiją. Sukauptą elektrą galima panaudoti vėliau, kai vėjas susilpnėja.

Naudoti elektromobilių akumuliatoriai šiuo atveju gali būti patrauklūs todėl, kad didžioji jų gamybos aplinkosauginė ir ekonominė kaina jau sumokėta per pirmąjį gyvenimą automobilyje. Antrasis naudojimo etapas leidžia iš tos pačios baterijos gauti daugiau naudos prieš ją galutinai perdirbant.

Europai iki 2030 metų reikės gerokai daugiau elektros energijos kaupimo pajėgumų

2026 m. Europos Sąjungoje veikia apie 55 GW elektros energijos kaupimo pajėgumų, tačiau iki 2030 m. jų poreikis vertinamas maždaug 200 GW. Birželį pasiektas ES susitarimas numato iki 2028 m. papildomai įrengti maždaug 30–35 GW kaupimo pajėgumų.

Baterijų poreikį didina ne vien saulės ir vėjo elektrinių plėtra. Elektromobiliai, šilumos siurbliai, duomenų centrai ir vis didesnė pramonės elektrifikacija didina elektros paklausą bei reikalauja lankstesnio tinklo.

2025 m. Europoje buvo įrengta apie 36 GWh naujų baterijų kaupimo sistemų, o bendras veikiantis pajėgumas pirmą kartą viršijo 100 GWh. Tačiau planuojamų projektų mastas rodo, kad rinka galėtų augti gerokai sparčiau, jei būtų išspręstos prijungimo prie tinklo problemos.

Senų elektromobilių akumuliatorių panaudojimas neišspręstų viso kaupimo pajėgumų trūkumo, tačiau galėtų papildyti naujai gaminamas baterijas ir sumažinti poreikį kiekvienai kaupimo sistemai gaminti naujus elementus.

Europoje jau veikia energijos kaupikliai, pagaminti iš šimtų naudotų elektromobilių baterijų

Naudotų elektromobilių akumuliatorių panaudojimas nėra vien laboratorinė idėja. Tokios sistemos jau išbandytos ir realiuose energetikos projektuose. Vienas žinomiausių ankstesnių pavyzdžių įrengtas Amsterdamo arenoje. Stadionui sukurta kelių megavatų energijos kaupimo sistema, kurioje naudojami nauji ir anksčiau „Nissan Leaf“ elektromobiliuose veikę akumuliatoriai. Sistema gali kaupti elektrą, mažinti apkrovos pikus ir tiekti rezervinę energiją.

2025 m. Romos Fiumičino oro uoste pradėjo veikti dar didesnis europinis projektas. Jame daugiau kaip 750 naudotų elektromobilių baterijų sujungta su didele saulės elektrine. Europos Komisijos duomenimis, projektas skirtas oro uosto elektros poreikiams ir tinklo stabilumui palaikyti.

Panašius sprendimus kuria ir komercinės bendrovės. 2026 m. Prancūzijos bendrovė „Battwoo“ paskelbė stacionarioms sistemoms naudojanti elektromobilių baterijas, kurių likutinė talpa viršija 80 proc.

Kiekviena sena elektromobilio baterija netinka antram gyvenimui

Akumuliatoriaus likutinė talpa yra tik vienas iš kriterijų. Prieš pakartotinį naudojimą reikia įvertinti jo elementų būklę, vidinę varžą, temperatūros istoriją, galimus mechaninius pažeidimus ir atskirų elementų degradacijos skirtumus.

Avarijoje apgadintas arba netolygiai susidėvėjęs akumuliatorius gali būti netinkamas stacionariai sistemai, net jeigu bendra jo talpa iš pirmo žvilgsnio atrodo pakankama. Dėl to naudotų baterijų diagnostika tampa atskira technologijų sritimi.

Stanfordo universiteto energetikos profesorė Simona Onori pažymi, kad pastaraisiais metais patobulėjo akumuliatorių būklės diagnostikos metodai. Tai leidžia greičiau nustatyti, kurie naudoti akumuliatoriai tinkami antram gyvenimui ir kurie turėtų keliauti tiesiai į perdirbimą.

Skirtingų gamintojų baterijos taip pat turi nevienodą chemiją, valdymo sistemas, įtampą ir konstrukciją. Todėl šimtų naudotų automobilių baterijų pavertimas viena patikima kaupimo sistema techniškai sudėtingesnis nei vienodų naujų elementų naudojimas.

Pakartotinis naudojimas konkuruoja su kita svarbia kryptimi - vertingų metalų perdirbimu

Elektromobilių baterijose yra ličio, nikelio, kobalto, vario ir kitų strategiškai svarbių medžiagų. Europai siekiant mažinti priklausomybę nuo importuojamų žaliavų, senos baterijos tampa svarbiu potencialiu antrinių žaliavų šaltiniu.

Todėl egzistuoja dvi konkuruojančios strategijos. Bateriją galima išardyti ir kuo anksčiau susigrąžinti jos medžiagas arba pirmiausia dar keletą metų naudoti energijai kaupti ir tik vėliau perdirbti.

Antrojo gyvenimo šalininkai teigia, kad skubus dar veikiančios baterijos susmulkinimas reiškia nepanaudotos energijos kaupimo galimybės praradimą. Kritikai atkreipia dėmesį, kad senų baterijų tikrinimas, transportavimas, išardymas ir pritaikymas gali būti brangūs, o sparčiai pingančios naujos baterijos kai kuriais atvejais ekonomiškai patrauklesnės.

Todėl ateityje greičiausiai bus taikomi abu keliai. Geros techninės būklės baterijos gaus antrą gyvenimą stacionariose sistemose, o pažeistos ar pernelyg degradavusios bus siunčiamos perdirbti.

Milijonai senstančių elektromobilių gali sukurti naują Europos energijos kaupimo rezervą

Pirmieji masiškai parduoti šiuolaikiniai elektromobiliai Europos keliuose pasirodė daugiau kaip prieš dešimtmetį. Todėl artimiausiais metais į rinką pradės grįžti vis didesnis kiekis naudotų baterijų.

Skaičiuojama, kad iki 2035 m. automobiliuose savo pirmąjį gyvenimą gali baigti daugiau kaip 300 GWh elektromobilių baterijų - tai prilygtų maždaug 4,6 mln. akumuliatorių komplektų. Dalis jų dar turės pakankamai talpos stacionariam naudojimui.

Tai sutampa su laikotarpiu, kai Europai reikės milžiniškų naujų energijos kaupimo pajėgumų. Saulės ir vėjo elektrinių gamyba toliau didės, tačiau elektros sistema turės išmokti energiją perkelti ne vien iš vienos vietos į kitą, bet ir iš vieno paros laiko į kitą.

Todėl automobilio akumuliatorius ateityje gali turėti tris atskirus gyvenimo etapus: pirmiausia varyti elektromobilį, vėliau daugelį metų kaupti elektros energiją, o galiausiai būti perdirbtas ir tapti žaliava naujai baterijai.

Šaltiniai

„Euronews“. (2026). „A gold mine“: How old EV batteries could help prevent Europe from wasting solar and wind energy. https://www.euronews.com/2026/09/28/a-gold-mine-how-old-ev-batteries-could-help-prevent-europe-from-wasting-solar-and-wind-ene

„Beyond Fossil Fuels“. (2026). Grid Expectations: The distribution backlog stalling Europe’s energy transition. https://beyondfossilfuels.org/2026/06/02/grid-expectations-the-distribution-backlog-stalling-europes-energy-transition/

AFRY. (2026). Europe’s distribution grids need a new operating model for the electrification era. https://afry.com/en/insight/europes-distribution-grids-need-new-operating-model-electrification-era