Atostogos baigėsi, pinigų pritrūko: dalis gyventojų skolinasi net kasdienėms išlaidoms

Po atostogų išlaidas riboja daugiau nei pusė gyventojų

Atostogoms pasibaigus, daliai gyventojų tenka atidėti pirkinius, skolintis ar ieškoti pinigų sąskaitoms. „Creditinfo Lietuva“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad daugiau nei pusė darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų po atostogų bent kartais labiau riboja išlaidas.

Maždaug kas ketvirtas priverstas mažinti išlaidas po vasaros atostogų, nors įprastai finansinių sunkumų nepatiria. Vis dėlto rudens pradžią finansiškai sunkiausiu laikotarpiu įvardija tik 4 proc. apklaustųjų [1].

„Creditinfo Lietuva“ Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovės Giedrės Tallat-Kelpšaitės vertinimu, dalis žmonių būtinybę po atostogų taupyti priima kaip įprastą dalyką ir nesieja jos su finansinėmis problemomis.

„Turime tarsi tam tikrą paradoksą: dalis žmonių teigia nepatiriantys jokių finansinių sunkumų, bet po to teigia, jog su jais susiduria po atostogų. Tai gali reikšti, kad žmonės arba ne visada sąmoningai įvertina savo finansinę padėtį, arba nesureikšmina tam tikrų sunkumų“, – sako G. Tallat-Kelpšaitė.

Tarp vyresnių nei 45 metų respondentų išlaidų po atostogų nemažina 36,7 proc., o vyresnių nei 55 metų grupėje – 38,1 proc.

Planuotus pirkinius keičia skolinimasis kasdienėms reikmėms

Beveik du trečdaliai apklaustųjų savo finansinę padėtį pasitikrina bent kartą per mėnesį. Tačiau, pasak G. Tallat-Kelpšaitės, net ir reguliarus domėjimasis turimais pinigais ne visuomet padeda išvengti sunkumų sugrįžus iš atostogų.

Tarp žmonių, kuriems po kiekvienų kasmetinių atostogų tenka labiau riboti išlaidas, beveik keturi iš dešimties atsisako planuoto didesnio pirkinio. Kredito biuro atstovė tai sieja su galimai per didelėmis atostogų išlaidomis.

„Be to, daugiau nei kas ketvirtam tenka naudotis kredito kortele ar pasiimti vartojimo kreditą būtinoms išlaidoms. Tai reiškia, kad vienų planai nusikelia į tolimesnę ateitį, o kitiems dar ir tenka jausti gana nemalonias finansines pasekmes“, – tvirtina G. Tallat-Kelpšaitė.

Kas penktas gyventojas, kuriam po atostogų tenka apriboti išlaidas, kasdienėms reikmėms skolinasi iš artimųjų.

Sąskaitos lieka neapmokėtos ir dėl pinigų stygiaus, ir dėl neatidumo

Apklausos duomenimis, kas penktam išlaidas ribojančiam respondentui nepavyko apmokėti sąskaitų, nes banko sąskaitoje trūko pinigų. Vienas iš keturių nurodė jų neapmokėjęs, nes sąskaitų negavo arba nepastebėjo.

„Įdomu, kad beveik kas ketvirtas (23 proc.) bent kartą sužinojo apie neapmokėtas sąskaitas ar pradelstas skolas tik sulaukęs priminimo arba kreditoriaus pranešimo. Tai reiškia, kad tokia dalis žmonių patys neseka savo finansinių įsipareigojimų, o tai prisideda ir prie jų prastesnės finansinės padėties“, – sako „Creditinfo Lietuva“ Teisės skyriaus vadovė Dovilė Krikščiukaitė.

Skiriasi ir gyventojų įsitikinimas, kiek jie žino apie savo kredito istoriją, bei įprotis ją tikrinti. Daugiau nei 43 proc. teigė ją žinantys labai gerai, tačiau tokia pat dalis nurodė niekada jos netikrinusi.

Tarp nesitikrinusiųjų 26 proc. nežino, kur tai galima padaryti. Bent kartą per metus kredito istoriją tikrina 18 proc. apklaustųjų.

Pablogėjus finansinei padėčiai dalis neturėtų aiškaus plano

Pablogėjus kredito reitingui, 23 proc. apklaustų suaugusiųjų nieko nekeistų arba nežinotų, ką daryti. Į kredito biurą tokioje situacijoje kreiptųsi kiek daugiau nei 3 proc. gyventojų.

D. Krikščiukaitės vertinimu, šie atsakymai rodo, kad daliai žmonių trūksta aiškaus veiksmų plano pablogėjus finansinei padėčiai. Specialistė šią problemą sieja ne vien su laikotarpiu po atostogų ir ragina stebėti tiek turimas sąskaitas, tiek kredito istoriją.

„Vis dėlto, pasibaigusi vasara – palanki proga „perkrauti“ asmeninius finansus, pradedant nuo kredito istorijos patikrinimo ir naujų finansinių įpročių formavimo“, – teigia D. Krikščiukaitė.

Apklausą „Creditinfo Lietuva“ užsakymu šių metų rugpjūtį atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Joje dalyvavo 1000 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 64 metų.