Suprasti akimirksniu
  • Pasak ekspertų, Neris laivybai – netinkama
  • V. Benkunsko idėja Nerį pritaikyti evakuacijai vadinama utopine
  • Provokacijai gali būti panaudota upė – tačiau V. Benkunskas apie tai nesusimąstė?
Šaltiniai
benkunskas
Vilniuje ruošiamasi platinti Nerį: kartu su upe nutekės ir milijonai? ELTA nuorauka

Pasak ekspertų, Neris laivybai – netinkama

Sostinės meras Valdas Benkunskas turi naują idėją. Pastarasis nori atgaivinti laivybą Neries upėje. Kaip pats sako, reiktų gilinti upę, kad, reikalui esant, žmonės iš sostinės galėtų evakuotis laivais. Šiai minčiai nepritaria ir prie smilkinio pirštą sukioja įvairių sričių specialistai[1]. Pastarųjų nuomone, evakuacija upe ne tik būtų per lėta, bet ir nesaugi.

Išgirdę šią žinią, ant kojų sukilo aplinkosaugininkai. Jie Neries upės pritaikymą laivybai priskiria ekologinei katastrofai: būtų sunaikintos itin retų žuvų nerštavietės, be to, negrįžtamai išardyta ekosistema. Nors dabar Neries upė – pakankamai tuščia dėl sezoniškumo, pavasarį ir vasarą nereta sutikti pramoginių bei turistinių laivelių. Visgi, V. Benkunskui to – per maža. Jis norėtų, jog šia upe galėtų praplaukti didesni laivai – ypatingai menamų karinių neramumų atveju.

Reiktų prisiminti, kad Vilniuje gyvena virš 600 tūkst. žmonių. Sostinės merui viena iš galimybių tariamame išsigelbėjimo scenarijuje – daugiatūkstantinės minios gabenimais laivais. Tačiau žmonės gūžčioja pečiais, neva ne visi keliai pritaikomi evakuacijai.
Pasak eksperų, Neris laivybai – nepritaikoma. Tv3 žinios/ekrano nuotrauka
Pasak eksperų, Neris laivybai – nepritaikoma. Tv3 žinios/ekrano nuotrauka

V. Benkunsko idėja Nerį pritaikyti evakuacijai vadinama utopine

Iniciatyva stebisi ne tik savivaldybės opozicija. Priešingoje stovykloje esantieji sako, jog V. Benkunskas – arba labai pervargęs, arba iš jo tyčiojasi jo patarėjai, siūlydami utopinius sprendimus, keliančius pyktį bei šypseną. 

Pasak ekspertų, upę pritaikyti evakuacijai – absoliučiai nenaudinga. 

Visų pirma, žiemą laivai neplaukioja. Tuo tarpu vasarą taip pat negalima garantuoti, jog plaukioti nesutrukdys įvairios aplinkybės. Pabrėžiama, esą ši upė yra labai sekli, tuo tarpu vasarą ji kartais nusenka tiek, kad, buitiškai tariant, galima joje apsigyventi pasistačius palapinę.
V. Benkunsko idėja vadinama utopine. Tv3 žinios/ekrano nuotrauka
V. Benkunsko idėja vadinama utopine. Tv3 žinios/ekrano nuotrauka
Tiesa, V. Benkunskas sulaukia kritikos dėl įvairių priežasčių. Vilniuje padaugėjo eismo spūsčių, ypač dėl avarijų pagrindinėse miesto gatvėse. Gyventojai reiškia nepasitenkinimą dėl nepakankamų priemonių spūsčių mažinimui ir eismo organizavimo gerinimui, laidydami kreivus žvilgsnius į merą. Atremdamas gyventojų kalbas, pastarasis kaltę verčia kelių eismo taisyklėms.

Provokacijai gali būti panaudota upė – tačiau V. Benkunskas apie tai nesusimąstė?

Benkunskas galbūt nesusimąstė, jog priešiškai nusiteikusios valstybės, tokios kaip Baltarusija, vos tik panorėjusios gali panaudoti savo užtvanką, tokiu būdu sumažinant vandens kiekį Neryje. Kadangi Neris – labai sekli, pakaktų vienoje vietoje padaryti užkardą ar įtaisyti menką kliūtį. Tuo tarpu jei Nerį būtų galima pritaikyti laivybai, tai jau būtų padaryta daug anksčiau.

Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidento teigimu, plaukimas laivu viso labo išvystytų 5-7 km/val. greitį. Šmaikštaudamas tokias apsukas jis prilygina arkliui su vežimu. Be to, kalba, esą būtų dar didesnė tragedija, jei įvyktų oro ataka. 

Neries upės gilinti negalima ir dėl joje vyraujančios ekosistemos. Žinoma, kad ši upė yra vienas ilgiausių laisvų migracijos kelių lašišoms. Priešingu atveju būtų išnaikintos jų neršimo vietos. Aplinkos ministras į tokius užmojus numoja ranka – kaip ir Seimo aplinkos komiteto pirmininkas Povilas Poderskis. Jųdviejų manymu, upės didinimas prilygtų ekologinei katastrofai, kurios atstatyti niekuomet būtų neįmanoma.

Neryje iš viso skaičiuojama 116 nerštaviečių. Upę taip pat saugo Europos Sąjungos ekologinių tinklų sistema „Natura 2000”. Tai didžiausias pasaulyje saugomų teritorijų tinklas, kuris apima tiek sausumos, tiek jūrų teritorijas. Jame taip pat įvardinti susitarimai, kurie yra privalomi visoms šalims narėms. Į sąrašą patenka ir Neries upė.

Jei būtų ryžtasi minėtam žingsniui, Vidaus vandens kelių direkcijos skaičiavimais, tai galėtų kainuoti 20 mln eurų. Tačiau kritikos strėlių palytėtas Vilniaus meras savo nuomonę pakeitė. Prabyla, esą ši tema kol kas yra tik diskusijų lygmenyje. 

Tautiečiai baiminasi, kad jei bus imtasi šio projekto, jis tęsis šimtmečius – ir rezultatas taip pat nebus aiškus. Jie pamena Nacionalinio stadiono Vilniuje statymo darbus, kurie turėjo būti baigti 2025 metais[2]. Tačiau ilgai laukus – dar palauk. Šmaikštaujama, galbūt Kauno gyventojai į aukso dulkėmis padengtą ir kažkur kažkieno planuose pakastą nacionalinį stadioną galėtų atplaukti Neries upe. Arba atvažiuoti tramvajumi. Mat, nenorėdama atsilikti nuo Vilniaus, Kauno miesto savivaldybė svarsto galimybę įrengti tramvajaus liniją. Jos kaina siektų apie 240 mln. eurų[3]. Jei projektas būtų pradėtas įgyvendinti dabar, tramvajus galėtų pradėti funkcionuoti 2032 metais (arba ne – kas ten žino). 
avatar
Miglė Tumaitė
Rašytojas (-a)
Šaltiniai
1.arrow_upward
play.tv3.lt. TV3 žinios play.tv3.lt