Vokietijos moksleiviai protestuoja prieš galimą šaukimą: 45 tūkst. jaunuolių išėjo į gatves 100 miestų

Naujoji Vokietijos karo tarnybos sistema kol kas vadinama savanoriška

Dešimtys tūkstančių Vokietijos moksleivių rugsėjo 25 dieną nedalyvavo pamokose ir išėjo protestuoti prieš galimą privalomosios karo tarnybos sugrąžinimą. Judėjimas „Schulstreik gegen Wehrpflicht“ skelbia, kad demonstracijos vyko maždaug 100 šalies miestų ir jose dalyvavo daugiau kaip 45 tūkst. jaunuolių. Protestai surengti Berlyne, Hamburge, Frankfurte, Miunchene, Štutgarte, Niurnberge, Kylyje ir kituose miestuose.

Nepriklausomi policijos duomenys pateikti tik apie dalį demonstracijų, todėl visos šalies 45 tūkst. dalyvių skaičius yra organizatorių vertinimas. Berlyno policija suskaičiavo apie 2 400 protestuotojų, Miunchene – apie 700, Niurnberge – 400, Štutgarte – 200, Frankfurte – 180. Hamburge jaunuoliai nešė plakatus su užrašais, kad nenori dalyvauti karuose, o Berlyne dalis protestuotojų demonstratyviai naikino iš Bundesvero gautus klausimynus.

Protestų organizatorius Bela Breitneris BBC teigė manantis, kad federalinė vyriausybė palaipsniui rengiasi grąžinti privalomąją karo tarnybą. Hamburgo proteste dalyvavęs 16-metis Eliasas Bernhardas sakė, kad jaunuolių atsakymai į Bundesvero siunčiamus klausimynus rodo menką norą tarnauti kariuomenėje. Protestuotojai reikalauja atsisakyti privalomų procedūrų ir garantuoti, kad savanoriška sistema ateityje nevirs šaukimu.

Vokietijos vyriausybė tokį vertinimą atmeta. Oficialiai nuo 2026 m. sausio 1 d. galiojantis „Naujasis karo tarnybos“ modelis grindžiamas savanoriškumu. Tačiau pačiame įstatyme numatytas mechanizmas, leidžiantis Bundestagui ateityje įvesti vadinamąją poreikiu grindžiamą privalomąją tarnybą, jei savanorių nepakaktų arba pablogėtų saugumo padėtis.

Visiems 18-mečiams siunčiami Bundesvero klausimynai, tačiau vaikinams atsakyti privaloma, o merginoms – savanoriška

Nuo 2026 metų visi 18 metų sulaukę Vokietijos piliečiai gauna Bundesvero klausimyną. Jame klausiama apie norą tarnauti kariuomenėje, fizinę būklę, ūgį ir svorį, išsilavinimą, profesinius gebėjimus, turimas kvalifikacijas bei ankstesnę karinę patirtį. Jauni vyrai klausimyną privalo užpildyti, o moterims atsakyti neprivaloma.

Tokį skirtumą lemia Vokietijos Konstitucija. Joje galimybė įpareigoti atlikti karinę tarnybą numatyta vyrams, todėl būtent jie įtraukiami į privalomą karinės prievolės apskaitą. Bundesvero duomenimis, kasmet 18 metų sulaukia maždaug 350 tūkst. Vokietijos pilietybę turinčių vyrų. Tai reiškia, kad vien per penkerius metus valstybė gali sukaupti informaciją apie maždaug 1,75 mln. potencialių šauktinių.

Vyrams, gimusiems 2008 metais ir vėliau, numatyta ir privaloma sveikatos patikra. Federalinės vyriausybės paskelbtame įgyvendinimo plane nurodyta, kad visuotinė šios grupės medicininė patikra turi būti pradėta nuo 2027 m. liepos 1 d. Bundesveras aiškina, kad tokia sistema reikalinga tam, kad krizės ar valstybės gynybos atveju būtų iš anksto žinoma, kiek šalyje yra tarnybai tinkamų žmonių ir kokias kvalifikacijas jie turi.

Būtent čia jaunuoliai mato esminį skirtumą tarp žodžio „savanoriška“ ir realiai kuriamos sistemos. Tarnyba šiuo metu savanoriška, tačiau vyrams jau privaloma registruotis, pateikti informaciją ir, priklausomai nuo procedūros etapo, tikrintis sveikatą. Protestų organizatoriai teigia, kad sukurta infrastruktūra ateityje leistų šaukimą įjungti gerokai greičiau nei tuo atveju, jei valstybė visą sistemą turėtų kurti nuo nulio.

Vokietija nori Bundesverą padidinti nuo 186 tūkst. iki 260 tūkst. aktyvių karių ir sukaupti mažiausiai 200 tūkst. rezervistų

Berlyno planų mastą geriausiai parodo skaičiai. 2026 m. rugpjūčio 31 d. Bundesvere tarnavo 186 356 uniformuoti kariškiai. Kartu Vokietijos gynybos sistemoje dirbo 81 751 civilis, tad bendras Bundesvero karinio ir civilinio personalo skaičius siekė kiek daugiau kaip 268 tūkst. žmonių.

Iki 2035 metų Vokietija siekia turėti apie 460 tūkst. karių ir rezervistų. Įstatyme nustatytas tikslas – iki 260 tūkst. aktyviosios tarnybos karių ir mažiausiai 200 tūkst. rezervistų. Palyginti su dabartiniais 186 tūkst. karių, aktyviąją kariuomenę reikėtų padidinti maždaug 74 tūkst. žmonių, arba beveik 40 proc.

Didinimas suplanuotas palaipsniui. 2026 metais aktyviosios kariuomenės tikslinis koridorius yra 186–190 tūkst. žmonių, 2030 metais – 204–212 tūkst., 2033 metais – 228–242 tūkst., o 2035 metais – 255–270 tūkst. karių. Rezervą per tą patį laiką numatyta padidinti iki mažiausiai 200 tūkst. žmonių.

Kol kas savanorių skaičius auga. Liepą Bundesveras turėjo apie 186 700 karių – daugiausia per 13 metų. Paraiškų tarnauti skaičius, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, buvo išaugęs 26 proc. ir siekė apie 47 300. Tai reiškia, kad 2026 metų personalo tikslą Bundesveras kol kas pasiekia be visuotinio šaukimo.

Privalomoji karo tarnyba Vokietijoje nėra panaikinta – nuo 2011 metų sustabdytas tik realus žmonių šaukimas

Vokietijoje privalomoji karo tarnyba po Antrojo pasaulinio karo buvo įvesta 1956 metais ir daugiau kaip pusę amžiaus buvo viena Bundesvero personalo sistemos atramų. 2011 m. liepos 1 d. šaukimas buvo sustabdytas, kai tuometinė vyriausybė nusprendė pereiti prie mažesnės profesionalios kariuomenės.

Teisiniu požiūriu pati karo prievolė iš Vokietijos Konstitucijos nedingo. Todėl jos atkūrimui nereikėtų iš naujo keisti pagrindinio šalies įstatymo. Reikėtų politinio sprendimo ir įstatymuose numatytų procedūrų, leidžiančių vėl pradėti šaukti žmones į tarnybą.

2026 metų sistema dar labiau sutrumpina praktinį kelią iki tokio sprendimo. Atkuriama jaunuolių apskaita, reguliariai renkami jų duomenys, vertinama fizinė būklė ir kuriamas potencialių karių rezervas. Jeigu savanoriška sistema nesurinktų tiek žmonių, kiek Bundesverui reikia NATO pajėgumų tikslams įvykdyti, federalinė vyriausybė galėtų kreiptis į Bundestagą dėl vadinamosios „Bedarfswehrpflicht“ – poreikiu grindžiamos privalomosios tarnybos.

Tačiau automatinio šaukimo mechanizmo nėra. Vien tai, kad Bundesveras nepasiektų planuoto savanorių skaičiaus, savaime nereiškia, jog jaunuoliai kitą dieną būtų pradėti šaukti į kariuomenę. Tam reikėtų naujo politinio sprendimo Bundestage. Būtent todėl dabartinė diskusija Vokietijoje vyksta dar prieš realų privalomosios tarnybos atkūrimą.

Friedricho Merzo vyriausybė Bundesvero augimą sieja su Rusijos grėsme ir naujais NATO įsipareigojimais

Kanclerio Friedricho Merzo vyriausybė kariuomenės stiprinimą įvardija vienu svarbiausių Vokietijos saugumo politikos prioritetų. Pagrindinis argumentas – po Rusijos invazijos į Ukrainą pasikeitusi Europos saugumo aplinka ir NATO reikalavimas Europos valstybėms turėti daugiau realiai parengtų karinių pajėgų.

Vokietija yra didžiausia Europos Sąjungos ekonomika ir viena svarbiausių NATO valstybių Europoje, todėl jai nustatyti vieni didžiausių Aljanso pajėgumų tikslų. Gynybos ministras Borisas Pistorius yra sakęs, kad nauji NATO įsipareigojimai reiškia maždaug 260 tūkst. aktyvių karių ir 200 tūkst. rezervistų poreikį. Vyriausybė tvirtina, kad pirmiausia bandys šiuos skaičius pasiekti patrauklesniu savanorišku tarnybos modeliu.

Jaunimo protestų dalyviai į situaciją žiūri kitaip. Jiems klausimas yra asmeninis: dabartiniai 16–18 metų moksleiviai yra būtent ta karta, kurią valstybė pirmą kartą po 2011 metų vėl sistemingai registruoja kaip potencialius karius. Dalis jų pabrėžia, kad sprendimus dėl kariuomenės didinimo priima politikai, kuriems patiems karinė prievolė nebegresia.

Tai paaiškina, kodėl protestai kyla dar prieš oficialų privalomosios tarnybos atkūrimą. Moksleiviai protestuoja prieš sistemą, kuri teoriškai gali būti aktyvuota ateityje, o vyriausybė ją kuria tam, kad prireikus nereikėtų metų metais ieškoti žmonių ir atkurti 2011 metais panaikintos administracinės infrastruktūros.

Šaltiniai

„BBC News“. (2026). Students strike across Germany in protest against military service. https://www.bbc.com/news/articles/cxnvlnve52qdo

„Tagesschau“. (2026). Tausende Schüler demonstrieren gegen Wehrpflicht. https://www.tagesschau.de/inland/gesellschaft/wehrpflicht-proteste-schueler-100.html

„Bundesregierung“. (2026). Fragen und Antworten zum Neuen Wehrdienst. https://www.bundesregierung.de/breg-de/aktuelles/antworten-zum-neuen-wehrdienst-2397476