Valstybei „pritrūko“ 150 tūkst. eurų tam, kad garbingai palaidotų Leipalingyje rastų partizanų palaikus
Turėtume rausti iš gėdos po to, kai net tris metus mūsų valstybė nesugebėjo rasti, kaip premjeras Gintautas Paluckas įvardina – juokingos pinigų sumos tam, kad garbingai būtų palaidoti Leipalingyje rastų Lietuvą gynusių partizanų palaikai. Tačiau dabar premjeras tvirtina, kad lėšos buvo surastos, o perlaidojimo darbai priklausys nuo Druskininkų savivaldybės.
„Pinigai yra, bet ne jie laidoja palaikus. Reikia pastatyti kolumbariumą, o tuo pasirūpins savivaldybė. Viskas bus sutvarkyta, kaip seniai turėjo būti,“ – pabrėžė Ministras Pirmininkas[1].
Druskininkų meras Ričardas Malinauskas patvirtino, kad pirmiausia reikės suprojektuoti kolumbariumą, todėl dalis lėšų bus reikalinga jau šiais metais.
Ši problema kilo dėl finansavimo trūkumo – daugiau nei 40 partizanų palaikai buvo saugomi laikinuose karstuose, nes nebuvo lėšų memorialui. Manoma, kad Leipalingyje dar gali būti nerasta daugiau nei 100 partizanų palaikų.
Dabar, pasak premjero, situacija išspręsta – beliko tik realūs darbai, kurie turėtų prasidėti artimiausiu metu.
Leipalingyje suradus daugiau nei 40 partizanų palaikų, šie jau trejus metus saugomi laikinuose kartoniniuose karstuose Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC).
Anot Centro Paieškų ir identifikavimo skyriaus vedėjo Rimanto Zagrecko, daugiau kaip 100 partizanų palaikai Leipalingyje dar gali būti nerasti. Taip pat ne visi jau atrasti palaikai yra identifikuoti.
Kultūros ministras Š. Birutis šioje situacijoje įžvelgia skandalą
Tuo tarpu įvertinęs šią situaciją iš peties rėžė ir naujasis kultūros ministras Šarūnas Birutis, teigęs, kad visgi yra tam tikri šventi dalykai, kuriems mes būtinai turime atrasti lėšų ir atlikti tuos darbus, kuriuos privalu padaryti[2].
„Tai yra pagarba mūsų laisvės kovotojams. Ypač šių dienų aktualijose turbūt nėra svarbesnio dalyko, kaip pagerbti žuvusius už Lietuvą“, – akcentavo jis.
O visas skandalo šešėlis krinta ant jau nuėjusios Vyriausybės, kuriai niekaip nepavyko atrasti lėšų kolumbariumo-memorialo statymui. Pats Š. Birutis teigė negalintis patikėti, kad surasti Lietuvą gynusių partizanų palaikai jau trečius metus taip ir guli nepalaidoti.
„Man keista, kad tai iki šiol nėra padaryta. Dar keisčiau, kad nemačiau, kad praeitoji Vyriausybė biudžete tai būtų numačiusi“, – teigė Š. Birutis.
Tačiau Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė anksčiau patikinusi, kad tuometinis Ministrų kabinetas esą nebuvo tinkamai informuotas apie situaciją Leipalingyje, o pati Vyriausybė esą ir neturėtų tinkamo teisinio pagrindo tiesiogiai skirti lėšų atskirų savivaldybių projektams.
Druskininkų savivaldybė atsakomybės purtosi: vienai rasti tokią sumą pinigų esą neįmanoma
Tuo tarpu akims krypstant į Druskininkų savivaldybę, jos meras R. Malinauskas sakė, kad savivaldybė neturi tokios sumos, todėl dar pernai kreipėsi į Vyriausybę ir Finansų ministeriją. Tačiau atsakymo nesulaukė. Situacija nustebino ir Seimo Laisvės kovų ir istorinės atminties komisiją – jos pirmininkas Darius Jakavičius teigė, kad šis klausimas neturėjo būti tiek metų vilkinamas[3].
Buvusi valdžia tikina, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui finansavimas išaugo dvigubai – iki beveik 5 mln. eurų. Tačiau centras aiškina, kad pagal įstatymus perlaidojimu turėtų rūpintis savivaldybės.
Naujasis finansų ministras Rimantas Šadžius sakė, kad jei gautų oficialų prašymą, ieškotų būdų skirti lėšų, nors biudžetas jau patvirtintas. Tačiau savivaldybė naujo prašymo teikti neketino.
Tuo metu partizanų artimieji vis dar laukia. Vienas iš rastų Lietuvos didvyrių – vos 17-os sulaukęs partizanų ryšininkas, kurio mirties aplinkybės iki šiol kelia klausimų. Jo sūnėnas Kęstutis Kauzonas apgailestauja, kad per tiek metų problema nebuvo išspręsta, nors šeima net svarstė laidoti jį savo lėšomis. Tačiau valstybė pažadėjo laidoti su derama pagarba – pažadas iki šiol taip ir liko neištesėtas.
Kai kurie kartotininiai „karstai“ jau pažeisti dėl didelės drėgmės
Dienraštis Lrytas pasidalino ir gluminančiais vaizdais iš patalpos, kuriame laikomos šios kartoninės dėžės, vadinamos karstais. Darbo kabinete greta lentynos, kurioje sutalpinti šūsniai dokumentų, ant grindų „garbingai“ guli Lietuvos partizanų palaikai[4].
Skelbiama, kad laikinuose karstuose sutalpinta daugiau nei 40 palaikų, o kai kurie kartoniniai karstai jau esą ir pažeisti per didelės drėgmės, kai jie buvo saugoti Tuskulėnų memoriale.
