JAV susodino Kolumbijos nelegalus į lėktuvą ir nutarė juos grąžinti tėvynei, bet ši nepriėmė
2025 m. sausio 26 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas inicijavo deportacijos skrydžius su nelegaliais migrantais iš Kolumbijos. Šie migrantai buvo įlaipinti į JAV karinius lėktuvus, kurie turėjo juos parskraidinti į Kolumbiją. Tikslaus deportuotų asmenų skaičiaus šiuose skrydžiuose šaltiniai nenurodo. Tačiau, kaip praneša „El País“, nuo 2020 m. Kolumbija priėmė 475 deportacijos skrydžius iš JAV, o šio – nepriėmė. Kolumbija griežtai atsisakė priimti šiuos lėktuvus, argumentuodama, kad deportacijoms turi būti naudojami civiliniai, o ne kariniai lėktuvai. Šis sprendimas iššaukė JAV administracijos pasipiktinimą.[1]
Tą pačią dieną, atsakydamas į Kolumbijos sprendimą, Trumpas paskelbė apie planus įvesti 25–50% importo tarifus Kolumbijos prekėms, įskaitant kavą, bananus ir kitus pagrindinius produktus. Trumpas viešai pabrėžė, kad JAV „negali toleruoti tokių veiksmų“, ir nurodė, kad šie tarifai įsigalios per savaitę, jei Kolumbija nekeis savo pozicijos.
Kolumbija nedelsdama atsakė. Prezidentas Gustavo Petro tą pačią dieną paskelbė apie galimus atsakomųjų tarifų įvedimus JAV prekėms, tarp jų automobiliams ir elektronikai. Diplomatinės bendruomenės stebėtojai pavadino tai „prekybos karo grėsme“.
Kolumbija pagalvojusi nusprendė atvykti į derybas ir pasiimti tautiečius pati
Sausio 27 d. rytą Kolumbijos užsienio reikalų ministras Luisas Gilberto Murillo pranešė, kad Kolumbija siekia išspręsti konfliktą diplomatiškai. Ministras paskelbė, kad Kolumbijos delegacija planuoja atvykti į JAV, naudodama prezidentinį lėktuvą, ne tik deryboms, bet ir tam, kad parvežtų deportuotus Kolumbijos piliečius oriai, užtikrinant tinkamas sąlygas jų sugrįžimui į tėvynę.[2]
Murillo pareiškė: „Mes visada buvome pasirengę dialogui ir abipusiam supratimui. Deportacija yra jautrus klausimas, kurį būtina spręsti atsižvelgiant į žmogaus teises.“[3]
JAV atsakė, jei savo migrantus pasiimsite – mokesčių neįvesime
Tą pačią dieną po derybų buvo paskelbta, kad JAV atsisako įvesti importo tarifus Kolumbijos prekėms. Kolumbija savo ruožtu sutiko priimti deportuotus piliečius, tačiau tik tokiomis sąlygomis, kurios užtikrins jų orumą ir saugumą. Taip pat buvo sutarta, kad ateityje deportacijos bus vykdomos naudojant civilinius, o ne karinius lėktuvus.
D. Trumpo istorija su nelegalais iš Kolumbijos truko vieną dieną.[4]
Griežta JAV prezidento pozicija migracijos klausimu – jokia naujiena
Donaldas Trumpas, dar 2016 m. laimėjęs JAV prezidento rinkimus, didelę dalį savo kampanijos grindė griežta pozicija migracijos atžvilgiu. Jo pažadas sustiprinti JAV sienų apsaugą, sumažinti nelegalių migrantų skaičių ir deportuoti milijonus jau atvykusių migrantų sulaukė didelio palaikymo tarp jo rinkėjų. Vienas ryškiausių šios politikos simbolių tapo Trumpo siekis pastatyti sieną tarp JAV ir Meksikos, kartu stiprinant teisėsaugos institucijų galimybes sulaikyti ir deportuoti migrantus.
D. Trumpo administracija vykdė daugybę deportacijos operacijų, siekdama ne tik sugrąžinti nelegaliai atvykusius asmenis, bet ir pasiųsti žinutę apie griežtą JAV poziciją. Remiantis oficialiais duomenimis, nuo 2017 iki 2021 m. jo administracijos laikotarpiu deportuotų asmenų skaičius viršijo 1,4 mln. Be to, Trumpas pabrėžė, kad jo migracijos politika neapsiriboja Meksika – buvo imamasi priemonių ir prieš migrantus iš Centrinės bei Pietų Amerikos šalių, įskaitant Kolumbiją.
Prezidento planai dėl masinės migracijos buvo nuolat kritikuojami tiek JAV, tiek už jos ribų. Žmogaus teisių organizacijos teigė, kad ši politika neatsižvelgia į deportuotų asmenų padėtį, dažnai ignoruoja jų teisę į prieglobstį ir kelia pavojų jų saugumui. Be to, buvo abejojama, ar masinės deportacijos yra efektyvios, nes daugelis migrantų vėliau grįždavo į JAV, nepaisant griežtų priemonių.
Nepaisant šios kritikos, sugrįžęs į politinę areną D. Trumpas ir jo šalininkai tvirtina, kad griežta migracijos politika yra būtina JAV nacionalinio saugumo ir ekonomikos apsaugai. Jie taip pat pabrėžė, kad tokia politika siunčia aiškią žinutę – nelegalus įvažiavimas į JAV nebus toleruojamas, o planas grąžinti šimtus tūkstančių migrantų atgal į jų kilmės šalis neišvengiamas siekiant apsaugoti savo sienas ir ekonominius interesus.
