Grenlandija nepritaria prisijungimui prie JAV, nors D. Trampas teigia priešingai
Panašu, kad žiniasklaida nebeapsisprendžia – tai palaiko Grenlandijos gyventojai salos valdžios perdavimą JAV, ar, vis dėlto, ne. Šių metų pradžioje atlikta apklausa parodė, kad didžioji dalis Grenlandijos rinkėjų pasisako už tai, kad ši taptų 51-ąja Amerikos valstija, o štai nepraėjus nė mėnesiui, rezultatas kardinaliai pasikeitė ir jau beveik 85 proc. gyventojų tam neva nebepritaria.
Staiga, sausio pabaigoje, atliktos viešosios nuomonės apklausos parodė, kad didžioji dauguma Grenlandijos gyventojų – net 85 proc., nepritaria idėjai tapti Jungtinių Valstijų dalimi, nors JAV prezidentas Donaldas Trampas tvirtina, jog salos žmonės nori prisijungti prie JAV. Šią apklausą, užsakytą Danijos laikraščio „Berlingske“, atliko sociologijos kompanija „Verian“[1].
Tik 6 proc. Grenlandijos gyventojų palaiko idėją prisijungti prie JAV, o 9 proc. neturi nuomonės. Be to, beveik pusė salos gyventojų mano, kad D. Trampo skiriamas vis didesnis dėmesys Grenlandijai kelia grėsmę.
Šį mėnesį D. Trampas pareiškė, kad Grenlandija yra gyvybiškai svarbi Amerikos saugumui ir kad Danija turėtų atsisakyti salos kontrolės. Naujasis JAV lyderis taip pat teigė, kad „Grenlandija prisijungs prie mūsų, žmonės ten nori būti su mumis“. Tačiau Grenlandijos ministras pirmininkas Múte Egede pabrėžė, kad sala „neparduodama“ ir tik jos gyventojai turi teisę nuspręsti dėl savo ateities.
„Manau, kad Grenlandija prisijungs prie mūsų. Manau, kad mes ją turėsime. Ir manau, kad žmonės nori būti su mumis, kaip žinote. Ten yra 55 tūkst. žmonių, jie nori būti su mumis“, – sakė D. Trampas žurnalistams savo lėktuve „Air Force One“.
Grenlandija, turinti 57 tūkst. gyventojų, 2009 metais įgijo plačią savivaldą ir teisę referendumu paskelbti nepriklausomybę nuo Danijos.
Ankstesnė apklausa parodė, kad didžioji dalis Grendandijos gyventojų prisijungimui pritartų
Tuo tarpu neseniai atliktos „Patriot Polling“ apklausos rezultatai parodė, kad 57,3 proc. Grenlandijos rinkėjų palaiko idėją, jog sala taptų 51-ąja JAV valstija, o prieš šią idėją pasisakė 37,4 proc. apklaustųjų. Nors D. Trumpas tvirtina, kad šis žingsnis būtų „absoliuti būtinybė“, Grenlandijos ir Danijos lyderiai, įskaitant Danijos ministrę pirmininkę Mette Frederiksen, aiškiai atmetė šią idėją, pabrėždami, kad Arkties sala nėra prekė ir ji parduodama nebus.
Tuo pačiu, kritikai išreiškė abejones apklausos patikimumu dėl mažos respondentų imties (tik 416 žmonių iš 60 tūkst.) ir žemo „Patriot Polling“ patikimumo reitingo.
D. Trampas savo užgaidą galėtų patenkinti papirkinėdamas vietinius gyventojus?
Politologas Kęstutis Girnius teigia, kad į Baltuosius rūmus sugrįžęs D. Trampas galimai siekia sustiprinti JAV galią, įsigydamas šią teritoriją, kuri, jo nuomone, turi daug naudingų iškasenų ir gali prisidėti prie šalies saugumo[2]. Politologas mano, kad D. Trampas galėtų bandyti papirkti Grenlandijos gyventojus, siūlydamas pinigus už pritarimą referendumu, nes tikisi, kad Danija nesutiks su šiuo planu.
Nors kritikai abejoja šių idėjų realumu, diplomatas Albinas Januška pastebi, kad Lietuva turėtų būti atsargi ir išreikšti solidarumą Danijai, nes D. Trampas gali sukelti įtampą ne tik santykiuose su Danija, bet ir su Europos Sąjunga.
Tuo pačiu metu, Lietuvos pozicija šiuo klausimu lieka neaiški, o diplomatija gali pareikalauti tvirtesnės pozicijos, kad būtų užtikrinta ES vienybė. Savo ruožtu A. Januška siūlo, kad Lietuva galėtų prisidėti prie ES koalicijos, gindama aiškias „raudonąsias linijas“, užtikrinančias Ukrainos nepriklausomybę ir suverenitetą, kad užkirstų kelią galimiems D. Trampo veiksmams, kurie galėtų paveikti ir Europos stabilumą.
Šimtmečio senumo amerikietiška svajonė sulaukia stipraus Danijos pasipriešinimo
Buvęs Danijos pareigūnas Tomas Høyemas pasidalijo įžvalgomis apie ilgalaikį prezidento D. Trampo susidomėjimą Grenlandijos įsigijimu – tema, kuri JAV politikoje periodiškai iškyla jau daugiau nei šimtmetį. T. Høyemas, 1982-1987 m. laikotarpiu ėjęs Danijos ministro Grenlandijoje pareigas, pažymėjo, kad Amerikos prezidento bandymai įsigyti salą nėra nauji, tačiau jis pabrėžė, kad dėl Grenlandijos politinės svarbos toks sandoris yra mažai tikėtinas[3].
Grenlandijos ministras pirmininkas M. Egede griežtai atmetė pasiūlymą ir pareiškė, kad „Grenlandija yra mūsų“.
D. Trumpas Grenlandiją laiko strateginiu turtu, nurodydamas jos padėtį Arktyje ir turtingus naudingųjų iškasenų išteklius. Jis ne kartą yra išreiškęs poreikį, kad Grenlandija priklausytų JAV nacionalinio saugumo tikslais, ypač atsižvelgiant į JAV karinį buvimą joje. Tačiau T. Høyemas taip pat akcentavo, kad nors salos ištekliai ir yra patrauklūs, juos eksploatuoti yra sudėtinga ir brangu.
Jis taip pat pabrėžė, kad Grenlandijos geopolitinė reikšmė neapsiriboja vien tik nekilnojamojo turto sandoriu, o jei teritorija siektų nepriklausomybės, tai galėtų turėti pasaulinių pasekmių. Nepaisant D. Trumpo raginimų, Danija ir Grenlandijos vadovybė tvirtai laikosi pozicijos, kad sala neparduodama.
