JAV prezidentas užsimojo kovoti su antisemitizmu: deportuos ir vizas turinčius studentus
D. Trumpas pasirašė dar vieną svarbų vykdomąjį įsaką, kuris padės kovoti su antisemitizmu. Tai metodas, turintis paveikti ir universitetų bendruomenes, užsieniečius besimokančius JAV, kurie turi vizas. Ši diskriminacijos problema šiose bendruomenėse tapo didesne nei anksčiau kai „Hamas“ grupuotė pradėjo pulti Izraelyje and Palestiną palaikantys mitingai pradėjo plūsti į universitetus.
D. Trumpas vadina tai kova su tais, kurie simpatizuoja „Hamas“. Prezidentas siekia skirti konkrečius valstybinius resursus, kad ši kova su antisemitizmu universitetų gretose būtų vykdoma tinkamai. Jis tikisi, kad visos vyriausybinės institucijos prisidės, ragindamas jas per 60 dienų pranešti Baltiesiems rūmams apie baudžiamuosius ir civilinius veiksmus, kurie gali būti panaudoti kovai su antisemitizmu[1].
Prezidentas teigė, kad Teisingumo departamentas sustabdys „Hamas“ remiantį vandalizmą ir grasinimus. Jis taip pat sakė, kad bus tiriamas ir baudžiamas prieš žydus nukreiptas rasizmas kairiųjų pažiūrų, antiamerikietiškose aukštosiose mokyklose ir universitetuose.
D. Trumpas taip pat nori deportuoti įstatymus pažeidusius ne JAV piliečius. „Visiems ne piliečiams, kurie prisijungė prie prodžihadistų protestų, priimkite tai kaip įspėjimą: 2025 m. mes jus surasime ir deportuosime. Taip pat greitai panaikinsiu studentų vizas „Hamas“ šalininkams koledžų miesteliuose, kurie tapo radikalesni nei bet kada anksčiau“, – sakoma D. Trumpo įsakyme.
„Žydai studentai susiduria su nesiliaujančia diskriminacija“
Praėjusį mėnesį šeši respublikonų vadovaujami Atstovų Rūmų komitetai paskelbė ataskaitą, kurioje federalinė vyriausybė raginama imtis griežtesnių veiksmų prieš antisemitizmą, įskaitant tai, kad federalinė parama aukštosioms mokykloms būtų teikiama tik su sąlyga, kad bus vykdoma griežtesnė politika prieš antižydišką diskriminaciją[2].
Ataskaitoje daugiausia dėmesio skirta Kolumbijos universitetui, kuriame buvo surengta didelė protestų kampanija, kurioje užfiksuota daug antisemitinių pasisakymų. Joje taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad kai kurie universitetai, kaltinami antisemitizmo toleravimu, 2023 m. gavo 2,7 mlrd. dolerių federalinį finansavimą.
„Žydų tautybės studentai susidūrė su nesiliaujančia diskriminacija, neleidimu naudotis bendromis universiteto teritorijomis ir patalpomis, įskaitant bibliotekas ir auditorijas, bauginimu, priekabiavimu, fiziniais grasinimais ir užpuolimais“, – rašoma įsakyme.
2023 m. gruodžio mėn. koledžų rektoriai Kongrese buvo apklausti, ar raginimai vykdyti žydų genocidą turėtų būti laikomi baustinu elgesiu. Spaudžiami respublikonės Elise Stefanik, D. Trumpo pasirinktos JT ambasadore, jie teigė, kad taikoma žodžio laisvės apsauga.
Po protestų universitetai sugriežtino taisykles, reguliuodami kokiomis sąlygmis studentai gali protestuoti. Kai kurios mokyklos netgi atšaukė gyvai grupėse organizuojamas paskaitas ir net diplomų įteikimo ceremonijas.
Kova prieš teroristines organizacijas ir jas palaikančius
Vieni iš daugiausiai dėmesio sulaukusių, labiausiai su „Hamas“ susijusių protestų vyko Vašingtone, kur mitinguotojai atvirai demonstravo šią grupuotę remiančius plakatus, kol Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu liepos mėn. sakė kalbą Kongrese.
Vienas protestuotojas, 26 metų Zaidas Mohammedas Mahdawis, Amerikos musulmonų už Palestiną Ričmonde lyderis, buvo suimtas po to, kai, kaip įtariama, užlipo ant Kapitolijaus rajone esančio paminklo ir purškiamais dažais užrašė „HAMAS IS COMIN“(Hamas ateina).
Per savo rinkimų kampaniją D. Trumpas žadėjo deportuoti „Hamas“ remiančius užsienio studentus, o dabar pasirašė įsaką, kuriuo, atrodo, buvo žengta šia kryptimi. Įsakyme teigiama, kad JAV turi užtikrinti, jog šalyje esantys ne piliečiai neremtų į sąrašą įtrauktų užsienio teroristinių organizacijų, nors visas jo poveikis dar neaiškus.
Nors neapykantos kalba paprastai saugoma pagal JAV įstatymus, naujausioje Atstovų Rūmų GOP ataskaitoje teigiama, kad mokesčių mokėtojų finansuojamos institucijos teisiškai negali toleruoti diskriminacijos, o tai galėtų būti pagrindas reikalauti griežtesnės politikos[3].
Federaliniai teismai taip pat yra nusprendę, kad pilietybės neturintys asmenys turi labiau apribotas žodžio laisvės teises. 1972 m. Aukščiausiasis Teismas byloje Kleindienst v. Mandel patvirtino vyriausybės teisę atsisakyti išduoti vizą belgų marksistui, taip sustiprindamas ankstesnius sprendimus, leidžiančius deportuoti pilietybės neturinčius anarchistus ir komunistus.
Šis įsakas yra dalis kelių su švietimu susijusių veiksmų, kurių prezidentas ėmėsi trečiadienį
Be įsako, kuris apibrėžia, kad antisemitizmas bus baudžiamas ir kalba apie problemas universitettų bendruomenėse, D. Trumpas taip pat pasirašė dar du įsakymus. Jais siekiama paremti mokyklų pasirinkimo programas ir sumažinti finansavimą mokykloms, kuriose dėstoma kritinė rasių teorija arba lyčių klausimai[4].
Jo įsakyme dėl K-12 mokyklų skelbiama, kad federaliniai pinigai negali būti naudojami vaikų „indoktrinacijai“, įskaitant „radikalią lyčių ideologiją ir kritinę rasių teoriją“. Jame teigiama, kad įsakymui vykdyti bus naudojami pilietinių teisių įstatymai, draudžiantys diskriminaciją dėl lyties ir rasės, o kritinė rasių teorija vadinama „iš esmės rasistine politika“.
Įsakyme pateikiami mokyklų politikos, kurią siekiama pakeisti, pavyzdžiai. Vienas iš jų – Harrisonburgo miesto viešųjų mokyklų Virdžinijos valstijoje taisyklė, pagal kurią mokytojai privalo vartoti mokinių pasirinktus vardus ir įvardžius.
Kitas – Madisono miesto mokyklų apygardos Viskonsine politika, kuria mokyklos skatinamos kvestionuoti tradicinius lyčių vaidmenis ir mokyti mokinius priimti skirtingas lyčių tapatybes. Švietimo departamento Pilietinių teisių biuras nagrinėja skundus dėl pilietinių teisių pažeidimų ir turi teisę nutraukti federalinį finansavimą. Tačiau ši nuobauda taikoma retai ir ją turi patvirtinti teisėjas.
