Lietuva laikosi ankstesnio darbų grafiko
„Rail Balticos“ pirmojo etapo pabaigai tolstant iki 2034 metų, Lietuva savo ruožo laukti tiek neketina. Geležinkelį nuo Kauno iki Panevėžio siekiama užbaigti iki 2030-ųjų, „Verslo žinioms“ teigia susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Pasak ministro, bendro projekto įgyvendinimo sunkumai Latvijoje Lietuvos darbų grafiko nekeičia. Užbaigus numatytą ruožą, Panevėžys europine geležinkelio vėže būtų sujungtas su Vakarų Europa[1].
„Latvijos iššūkiai įgyvendinant šį projektą nekeičia Lietuvoje suplanuotų darbų eigos ir prioritetų. Užbaigus ruožo Kaunas–Panevėžys statybą, europine vėže bus galima pasiekti Vakarų Europą nuo Panevėžio“, – portalui kalbėjo J. Taminskas.
Taigi Lietuvos numatytas Kauno–Panevėžio ruožo užbaigimo terminas išlieka ankstesnis nei bendroje Baltijos šalių deklaracijoje įvardyta pirmojo projekto etapo pabaiga.
Deklaracijoje – 2034-ieji, ES reglamente terminas dar nepakeistas
Rugsėjo 22 d. Baltijos šalių vyriausybių vadovai patvirtino bendrą deklaraciją, kurioje numatyta pirmąjį „Rail Balticos“ etapą įgyvendinti iki 2034 metų. Latvijos premjeras Andris Kulbergs pareiškė, kad ankstesnis tikslas darbus baigti 2030-aisiais yra nerealus.
Vis dėlto politinis susitarimas savaime nepakeitė oficialaus projekto termino. Už projektą atsakingos bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ stebėtojų tarybos pirmininkas Matiss Paegle pažymi, kad Europos Sąjungos reglamente tebėra nustatyti 2030 metai, nors deklaracijoje projekto vėlavimas jau pripažįstamas.
Kaip primena ELTA, Latvijoje pirmuoju etapu numatyta įrengti tarpvalstybinę jungtį nuo Lietuvos iki Estijos sienos. Į šio etapo apimtį taip pat įtraukti statybos darbai Rygos oro uoste ir pietinėje Rygos centrinės geležinkelio stoties dalyje.
Šie darbai reikalingi tam, kad „Rail Baltica“ būtų sujungta su esamu geležinkelių tinklu. Tad Latvijos pirmasis etapas apima tiek pagrindinę tarpvalstybinę liniją, tiek jungtims Rygoje būtiną infrastruktūrą.
Projekto kaina gali siekti 23,8 mlrd. eurų
Pirmasis „Rail Balticos“ etapas visose Baltijos šalyse gali kainuoti 14,3 mlrd. eurų. Iš šios sumos Latvijai tektų 5,5 mlrd. eurų, tačiau, priklausomai nuo infliacijos, jos dalis gali išaugti iki 6 mlrd. eurų.
Viso projekto vertė, remiantis sąnaudų ir naudos analize, gali pasiekti 23,8 mlrd. eurų. Palyginimui, 2017 metais atliktoje analizėje buvo skaičiuojama, kad visam projektui įgyvendinti pakaks 5,8 mlrd. eurų.
„Rail Baltica“ siekiama europinio standarto geležinkeliu sujungti Taliną su Lietuvos ir Lenkijos siena, taip Baltijos šalims užtikrinant geležinkelio jungtį su kitomis Europos valstybėmis.
Baltijos šalyse planuojama nutiesti 870 kilometrų naujos, 1 435 mm pločio vėžės geležinkelio linijos. Ja traukiniai galėtų važiuoti iki 240 kilometrų per valandą greičiu.
