Aleksandaras Vučičius atsistatydino iš Serbijos prezidento posto ir sieks tapti premjeru

Aleksandaras Vučičius atsistatydino likus septyniems mėnesiams iki antrosios prezidento kadencijos pabaigos

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius rugsėjo 27 d. oficialiai atsistatydino iš pareigų, kurias ėjo nuo 2017 metų. Jo antroji ir pagal Serbijos Konstituciją paskutinė prezidento kadencija turėjo baigtis 2027 m. gegužę.

Apie sprendimą A. Vučičius paskelbė Prezidentūroje Belgrade. Prie pastato buvo susirinkę šimtai jo šalininkų. Po kreipimosi į visuomenę jis pasirašė atsistatydinimo dokumentą ir pranešė, kad prezidento pareigas perduos Serbijos parlamento pirmininkei Anai Brnabič.

„Atsistatydinu iš prezidento pareigų“, – pareiškė A. Vučičius. Jis sakė norintis artėjančiuose parlamento rinkimuose dalyvauti kaip eilinis pilietis ir prašyti rinkėjų paramos kitam politiniam vaidmeniui.

A. Vučičius Serbijos politikoje dominuoja daugiau kaip dešimtmetį. 2014–2017 m. jis jau vadovavo šalies vyriausybei, o 2017 m. persikėlė į prezidento postą. Prezidentu jis buvo perrinktas 2022 metais.

A. Vučičius spalio 25 d. parlamento rinkimuose sieks grįžti į ministro pirmininko postą

Atsistatydinimas nereiškia, kad A. Vučičius traukiasi iš aktyvios politikos. Priešingai – spalio 25 d. vyksiančiuose pirmalaikiuose parlamento rinkimuose jis vadovauja su Serbijos pažangos partija (SNS) susijusiam rinkimų sąrašui ir yra partijos kandidatas į ministro pirmininko pareigas.

Jeigu SNS ir jos sąjungininkai po rinkimų sugebėtų suformuoti parlamentinę daugumą, A. Vučičius galėtų būti paskirtas ministru pirmininku ir taip sugrįžti į postą, kurį jau užėmė 2014–2017 metais. Jo atsistatydinimas iš prezidento pareigų tokiai politinei rokiruotei atveria kelią.

Pirmalaikiai parlamento rinkimai paskelbti rugsėjį, vyriausybei pasiūlius paleisti parlamentą daugiau kaip metais anksčiau, negu turėjo vykti eiliniai rinkimai. A. Vučičius rugsėjo 9 d. pasirašė parlamento paleidimo ir spalio 25-osios rinkimų paskelbimo dokumentus.

A. Vučičius yra sakęs, kad gerbs rinkimų rezultatus ir pripažins opozicijos pergalę, jeigu rinkėjai pasirinks jo politinius konkurentus. Artėjantis balsavimas vyksta po beveik dvejus metus trunkančios politinės krizės ir didžiausio visuomeninio spaudimo jo valdžiai per daugelį metų.

Beveik dvejus metus trunkančius protestus Serbijoje sukėlė 16 žmonių gyvybių nusinešusi Novi Sado tragedija

Dabartinės politinės krizės pradžia siejama su 2024 m. lapkričio 1 d. įvykusia nelaime Novi Sade. Sugriuvus neseniai rekonstruotos geležinkelio stoties betoniniam stogeliui žuvo 16 žmonių. Dar vienas žmogus buvo sunkiai sužeistas.

Nelaimė paskatino studentų protestus, kurie palaipsniui virto plačiu antikorupciniu judėjimu. Demonstracijose dalyvavo studentai, mokytojai, ūkininkai, darbuotojai ir kitų visuomenės grupių atstovai. Protestuotojai reikalavo paskelbti su stoties rekonstrukcija susijusius dokumentus ir nustatyti atsakingus už tragediją.

Protestų dalyviai ir A. Vučičiaus politiniai oponentai nelaimę siejo su korupcija, neskaidriais viešaisiais projektais ir valstybės institucijų veiklos trūkumais. A. Vučičius ir jo politiniai sąjungininkai platesnius kaltinimus dėl valdžios korupcijos bei piktnaudžiavimo atmeta.

Pradiniai reikalavimai atlikti išsamų Novi Sado tragedijos tyrimą ilgainiui išaugo į reikalavimą surengti pirmalaikius parlamento rinkimus. Būtent rinkimai tapo vienu svarbiausių studentų judėjimo politinių tikslų.

Prezidento pareigas laikinai perima Ana Brnabič, o naujas valstybės vadovas turi būti išrinktas per tris mėnesius

A. Vučičiui atsistatydinus, laikinosios Serbijos prezidentės pareigas perima parlamento pirmininkė Ana Brnabič – ilgametė jo politinė sąjungininkė, 2017–2024 m. vadovavusi Serbijos vyriausybei.

Pagal Serbijos konstitucinę tvarką parlamento pirmininkas prezidento įgaliojimus gali vykdyti iki trijų mėnesių. Per šį laikotarpį turi būti surengti naujo valstybės vadovo rinkimai.

A. Vučičius pareiškė, kad pirmasis prezidento rinkimų turas turėtų būti surengtas iki 2026 m. gruodžio pabaigos. Tai reiškia, kad per kelis mėnesius Serbijos rinkėjai turės išrinkti ir naują parlamentą, ir naują prezidentą.

Pats A. Vučičius trečią kartą prezidento rinkimuose dalyvauti negali. Serbijos Konstitucija tam pačiam asmeniui leidžia eiti prezidento pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas.

Prieš atsistatydindamas A. Vučičius suteikė malonę 49 žmonėms

Vienas paskutinių A. Vučičiaus sprendimų prezidento poste buvo malonės suteikimas 49 žmonėms. Jis nurodė, kad 23 atvejai susiję su įvykiais per pastaruosius pusantrų metų vykusius protestus.

Tarp žmonių, kuriems suteikta malonė, buvo su protestais susijusių asmenų ir valdančiosios politinės stovyklos šalininkų, įtariamų ar kaltintų įvairiais pažeidimais per politinių neramumų laikotarpį.

Sprendimas priimtas paskutinėmis A. Vučičiaus prezidentavimo valandomis, prieš jam oficialiai pasirašant atsistatydinimą. Po beveik devynerių metų prezidento poste jis dabar grįžta į tiesioginę parlamentinės politikos kovą.

Spalio 25-osios rinkimai parodys, kokią paramą po beveik dvejų metų protestų išlaikė A. Vučičiaus politinė stovykla

Pirmalaikiuose rinkimuose SNS ir jos sąjungininkai susidurs su studentų remiamu politiniu judėjimu bei opozicinėmis partijomis. Dalis tradicinių opozicijos jėgų nusprendė paremti studentų judėjimą arba nekonkuruoti su juo atskirais sąrašais.

A. Vučičius ir jo politinė stovykla pabrėžia ekonominį augimą, stabilumą ir Serbijos nacionalinių interesų apsaugą. Opozicija bei protestų dalyviai daugiausia dėmesio skiria korupcijos, institucijų nepriklausomumo, žiniasklaidos laisvės ir atsakomybės už Novi Sado tragediją klausimams. Kaltinimus dėl sisteminio piktnaudžiavimo valdžia A. Vučičius ir SNS neigia.

Todėl A. Vučičiaus pasitraukimas iš Prezidentūros savaime neužbaigia jo politinės karjeros. Spalio 25 d. rinkimų rezultatai nulems naujo parlamento sudėtį ir tai, ar jo vadovaujama politinė stovykla turės galimybę formuoti kitą Serbijos vyriausybę.

Šaltiniai

„BBC News“. (2026). Embattled Serbian president resigns, paving way for early elections. https://www.bbc.com/news/articles/ckpq0g7z5pjjo

„Reuters“. (2026). Serbia's President Vucic resigns ahead of October parliamentary elections. https://www.reuters.com/world/serbia/serbias-president-vucic-resigns-paving-way-early-elections-2026-09-27/

Serbijos Respublikos Vyriausybė. (2026). President of Republic of Serbia Aleksandar Vučić resigns. https://www.srbija.gov.rs/vest/en/288482/president-of-republic-of-serbia-aleksandar-vucic-resigns.php