Pabradėje dingo keturi amerikiečių kariai, tačiau gelbėjimo darbai tęsiasi iki šiol
Savaitės pradžioje Lietuvą iš kojų išvertė žinia – antradienį popiet Pabradės poligone dingo keturi čia karines pratybas atlikę amerikiečių kariai kartu su savo transporto priemone. Visą savaitę intensyviai vykdant gelbėjimo darbus, pavyko užčiuopti tik kažkur 5 metrų gylyje paskendusią vikšrinę priemonę, o karių likimas kol kas taip ir liko neaiškus.
Vykdant gelbėjimo darbus buvo nusiurbta dalis pelkėtos teritorijos dumblo, bet net ir tai neleido pasiekti pelkėje nuskendusios transporto priemonės.
Penktadienį į poligoną atvyko galingiausia šalyje žemsiurbė, padedanti pasiekti nuskendusią techniką, o JAV narų komanda taip pat prisidės prie gelbėjimo operacijos. Lietuvos ir JAV pareigūnai telkia visus resursus, tačiau karių kūnai dar nerasti. NATO patikslino, kad žūtys kol kas nepatvirtintos, ir paieškos tęsiamos.
Nepaisant to, net ir visko mačiusią Lietuvą nustebino santūri Rusijos laikysena – mat žiniasklaidoje skelbiama informacija pagrinde remiasi lietuviškais šaltiniais, vengiama interpretacijų.
Visgi, kaip ir kiekvieno sukrečiančio įvykio metu, netruko pasklisti ir konspiracijos teorijų – remiantis viena jų, neva šie kariai buvo išsiųsti į karą Ukrainoje, kur ir žuvo, o jų kūnai esą buvo perkelti į Lietuvą.
Intrigos Seimo vadovybėje – R. Žemaitaičiui parodyta špyga
Seimo vadovybės rokiruotėse intrigos atslūgo – nors frakcijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis dar neseniai siekė Seimo vicepirmininko posto, jo pavardės kandidatų sąraše nebuvo, o naujuoju vicepirmininku slaptu balsavimu išrinktas Raimondas Šukys.
Premjeras G. Paluckas patvirtino, kad koalicijos partneriai apsisprendė dėl kitų „aušriečių“ kandidatūrų, o pats R. Žemaitaitis anksčiau buvo užsiminęs, jog atsisakytų ambicijų, jei būtų priimtos jo frakcijos siūlomos įstatymų pataisos dėl KGB bendradarbių išslaptinimo, tačiau ši sąsaja oficialiai nepatvirtinta.
R. Šukys poste pakeis iš „Nemuno aušros“ pasitraukusią Agnę Širinskienę ir bus atsakingas už parlamentinę kontrolę bei Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimą, o kitas „aušriečių“ kandidatas į vicepirmininko postą bus svarstomas vėliau.
Tuo tarpu dar vienas „niuksas“ R. Žemaitaičiui – tai Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pradėtas tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo.
Politikas bandė išvykti į JAV, tačiau kilo klausimų dėl netikrų lėktuvo bilietų, nes jų išdavimas buvo susijęs su apgavystėmis. Be to, kelionė buvo pristatyta kaip asmeninė, nors teigta, kad ją finansuos JAV DOGE atstovai, o kelionės kaštai siekė apie 30 tūkst. eurų. Seimo Etikos ir procedūrų komisija pradėjo tyrimą dėl galimų teisės pažeidimų.
Kvepia naujais mokesčiais – viskas vardan mūsų visų saugumo?
Valdantieji šią savaitę susitarė dėl mokesčių reformos, kuri per metus biudžetą papildytų daugiau nei 500 mln. eurų – gyventojų pajamos būtų apmokestinamos trimis tarifais (20%, 25% ir 32%), pelno mokestis kiltų iki 17%, o nekilnojamasis turtas būtų apmokestinamas progresyviai su lengvatomis pirmam būstui. Taip pat numatomas cukraus mokestis, didesni aplinkosauginiai ir azartinių lošimų mokesčiai.
Skaičiuojama, kad dėka naujų mokesčių, įplaukos į valstybės biudžetą turėtų pasiekti daugiau nei 500 mln. eurų.
Aiškinama, kad mokestinė našta gyventojams būtų užmetama ne šiaip sau, o tam, kad surinkti lėšas krašto gynybai. Tačiau gyventojai stebisi, kodėl, jeigu taip akylai taupoma, steigiamos dar ir naujos ministerijos? Štai buvo pranešta apie naujai steigiamą Regionų ministeriją.
Tačiau ne viskas taip jau blogai – gyventojai mokės didesnius mokesčius, o tai reiškia, kad turės mažiau pinigų įvairiems „šūdniekiams“ – o gal net ir daugiau sportuoti, sveikiau gyventi pradės. Ta proga ir pati valstybė atskubės į pagalbą, mat seimūnai jau svarsto, kad 5 proc. PVM lengvata galėtų būti taikoma ekologiškiems maisto produktams, kurie naudojami valstybės ir savivaldybių finansuojamose viešojo maitinimo įstaigose.
O štai, jeigu jau supratote, kad dirbdamas samdomą darbą milijono neuždirbsite ir pradėjote veiklą sau, dabar jau galite ruoštis, kad uždirbamų lėšų pakaks tik būtiniausiems poreikiams. Nuo kitų metų Lietuvoje savarankiškai dirbantiems asmenims pasiekus 35 tūkst. eurų metinių pajamų, jų mokesčiai bus suvienodinti su samdomais darbuotojais.
Tai reiškia, kad jie sumokės daugiau nei dabar, nes šiuo metu jų apmokestinimas yra palankesnis. Reforma paveiks vidutines ir didesnes pajamas gaunančius asmenis, jų mokesčių našta gali padvigubėti.
Premjeras tikina, kad per šią kadenciją Lietuvos neturėtų užpulti Rusija
Kalbant apie saugumą, ilgamečiam Valstybės saugumo departamento vadovui Dariui Jauniškiui ruošiama nauja misija – jis siūlomas Lietuvos ambasadoriumi prie NATO, pakeisiantis iš pareigų atšaukiamą Deividą Matulionį.
Tuo pat metu premjeras Gintautas Paluckas, kalbėdamas su estų leidiniu „The Baltic Sentinel“, pareiškė, kad Rusijos puolimo grėsmė artimiausius ketverius metus nėra tikėtina, tačiau pabrėžė būtinybę didinti gynybos finansavimą iki 5–6 proc. BVP.
Jei situacija blogėtų, premjeras tikina, jog Lietuva nebeskaičiuotų procentų, o imtųsi visų reikiamų veiksmų. Šie sprendimai rodo, kad Lietuva išlieka budri tiek diplomatijos, tiek gynybos srityse.
Valstijų daromas spaudimas stiprėja – nuo vizito Grenlandijoje iki prekybos karų
JAV aktyviai plečia savo geopolitinę ir ekonominę įtaką: įtakinga delegacija lankosi Grenlandijoje, oficialiai siekdama stiprinti ryšius, tačiau vietos valdžia įtaria, kad tikrasis tikslas – perimti salos kontrolę, nes prezidentas D. Trumpas anksčiau ne kartą reiškė norą ją aneksuoti.
Tuo pat metu JAV susiduria su augančiu vario poreikiu ir siekia sumažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų, palengvindama kasybos reguliavimą bei skatindama vietinę gamybą.
Dar vienas D. Trumpo žingsnis – 25 proc. importo tarifai užsienyje gamintiems automobiliams, kurie gali paaštrinti prekybos santykius su Europa, tačiau, pasak prezidento, paskatins gamybą šalies viduje.
JAV vienai po kitos pinigus siurbusioms institucijoms užsukami finansavimo kraneliai
JAV federalinė vyriausybė nusprendė mažinanti apie 11,4 mlrd. JAV dolerių COVID-19 kontrolei skiriamą finansavimą, nutraukianti ginčytinus viešųjų lėšų projektus ir pertvarko institucijas, siekdama sumažinti išlaidas bei padidinti skaidrumą.
Tuo tarpu Elono Musko vadovaujamas Vyriausybės efektyvumo departamentas (DOGE) jau panaikino 113 sutarčių, taupydamas milijardus dolerių, o viešosios žiniasklaidos finansavimas taip pat atsidūrė politinių diskusijų centre.
Naujoji D. Trumpo administracija taip pat šią savaitę užbaigė be kontrolės veikusią ir milijonus kainavusią Taikos instituto veiklą, kuriam kasmet iš valstybės biudžeto buvo skiriama 55 mln. JAV dolerių.
Taika Ukrainoje dar nepasiekta, bet pateiktas juodraštis dėl naudingųjų iškasenų sutarties
Pirmadienį Rijade pasibaigus deryboms tarp Ukrainos ir JAV dėl strateginių klausimų, įskaitant energetiką ir ilgalaikę taiką, Kursko pasienyje Ukrainos pajėgos patiria spaudimą – dėl maisto ir vandens trūkumo bei Rusijos puolimo kai kurie vadai įsakė trauktis dar prieš oficialius nurodymus.
Tačiau Ukrainos geopolitinė padėtis išlieka įtempta: Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas pažadėjo Kyjivui dar 2 mlrd. eurų karinės pagalbos ir telkia „Norinčiųjų koaliciją“, siekiančią užtikrinti ilgalaikes saugumo garantijas Ukrainai.
Tuo pat metu JAV ir Ukraina derasi dėl svarbios naudingųjų iškasenų sutarties, o Maskva reikalauja sankcijų sušvelninimo mainais į paliaubas.
Vladimiras Putinas netgi svarsto Ukrainos perdavimą Jungtinių Tautų administracijai kaip būdą surengti naujus rinkimus ir pradėti taikos derybas. Visgi, Ukrainos vadovybė tokias iniciatyvas atmeta, pabrėždama, kad taika įmanoma tik stiprinant gynybą ir išlaikant Vakarų paramą.
