Lietuvoje pradėti dar vienos – Regionų ministerijos – steigimo darbai
Lietuvoje nėra pinigų gynybai? Tai atsiras naujai ministerijai – Vyriausybė pranešė, kad šalyje steigiama nauja Regionų ministerija, o gyventojai jau kalba, kad imtasi darbų nuo „kito galo“ – vietoje valdininkų gretų „pravalymo“ – steigiamos naujos patogios ir šiltos darbo vietelės. Tuo tarpu gynybos klausimais pasirūpins patys gyventojai, su džiaugsmu mokėdami dar didesnius mokesčius.
Vasario mėnesį Vyriausybė pradėjo svarstyti Regionų ministerijos koncepciją, o dabar jau pradėtas ir šios steigimo procesas. Naujoji ministerija esą turėtų tapti pagrindiniu organu regioninės politikos koordinavime ir užtikrinti, kad skirtingos politikos sritys – nuo būsto ir transporto iki kaimo plėtros – siektų bendro tikslo: tvarios ir tolygios plėtros visoje Lietuvoje.
Tai paklausite, kam reikalingas dar vienas iš valstybės biudžeto lėšų išlaikomas valstybinis vienetas. O štai pasirodo, kad naujai įsteigta ministerija bus atsakinga už investicijas, kurios bus nukreiptos pagal konkrečių regionų strategijas, o reikšminga dalis šių investicijų – 1,6 mlrd. Eur iš Europos Sąjungos – bus skirta iki 2029 metų[1]. Tad jei nebus ministerijos – lėšos gali nugulti… ne visai, kur reikia?
Kaip skelbiama, naujoji Regionų ministerija turės užtikrinti, kad sprendimai įvairiose srityse būtų priimami atsižvelgiant į regionų specifinius poreikius. Be to, Vyriausybės tvirtinimu, ši ministerija teiks metodinę pagalbą savivaldybėms ir regionų taryboms, skatins bendruomenių bei nevyriausybinių organizacijų įsitraukimą. Dalis funkcijų bus decentralizuojama, taip suteikiant daugiau galimybių vietos valdžios institucijoms priimti geriausius sprendimus.
Įstatymų paketas, skirtas Regionų ministerijai, turėtų būti parengtas ir pateiktas Seimui dar šiais metais, o pati ministerija planuojama įsteigti 2026 metų viduryje.
Ar tikrai tokiai mažai valstybei reikalinga dar viena papildoma ministerija?
Tuo tarpu į šią žinią su mažesniu džiugesiu sureagavo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis. Politikas pastebėjo, kad apart to, kad ši žinia ir taip ganėtinai tyliai „praslydo“, tai dar ir kyla klausimų, ar tikrai Lietuva neturi, kur dėti savo lėšų, kad jai reikalinga dar viena ministerija, spręsianti stebuklingus regioninius reikalus[2].
„Matyt klimatai skirtingi Biržuose ir Marijampolėje arba baisiai skirtinga etninė sudėtis Zarasuose ir Raseiniuose“, – svarstė A. Nemunaitis.
Pasak jo, ir taip mūsų viešajame sektoriuje dirbančių asmenų dalis yra didesnė nei daugelio kitų Europos šalių vidurkis. Pavyzdžiui, dar 2020-aisiais Lietuvos viešajame sektoriuje dirbo net 25 proc. visų dirbančiųjų, kai tuo tarpu EBPO vidurkis siekė 18,1 proc.
Priešingai, šiuo metu Lietuva susidūrusi su kita situacija, kai valdančiųjų kiekį reikia mažinti, o ne dar labiau dirbtinai jį išpūsti.
Audringai į tokią žinią sureagavo ir patys gyventojai – svarstė, kad gal pats laikas būtų ir kiekvienam piliečiui įsteigti po ministeriją.
„Greit Lietuvoje bus daugiau išlaikytinių negu dirbančių“, – svarstė vienas gyventojas.
„Giminių ratas plečiasi, reikia kažkur įdarbinti. O dar nauji mokesčiai, nebus kur pinigų dėti…“ – pridūrė kitas.
Nėra pinigų? Nieko tokio – pakelsime mokesčius, gyventojai „susimes“
Tuo tarpu Lietuvoje jau nuo kitų metų pradedant įgyvendinti 5-6 proc. nuo BVP skyrimą gynybai, gyventojus pradės smaugti nauji mokesčiai. Finansų ministras Rimantas Šadžius patikino, kad padidintos mokesčių pajamos bus skirtos krašto apsaugai, kaip įtvirtina kartu su mokesčių įstatymų pakeitimais teikiamos Gynybos fondo įstatymo pataisos[3].
Ministro įsitikinimu, mokesčių padidinimas yra būtinas, norint užtikrinti tvarų finansavimą ir paskolų grąžinimą.
Premjeras Gintautas Paluckas taip pat akcentavo, kad mokesčių pakeitimai reikalingi ne tik gynybos finansavimui, bet ir kitoms viešosioms paslaugoms, tokioms kaip švietimas, sveikatos apsauga ir investicijos į infrastruktūrą. Tai reiškia, kad mokesčių kilimas apims ne tik gynybos sektorių, bet ir kitas valstybei svarbias sritis.
Dosnioji Vyriausybė pareiškė sieksianti subalansuoti mokesčių paketą, kad jis užtikrintų būtiną biudžeto papildymą, tačiau nebūtų pernelyg sunki našta šeimoms ir verslui.
Verslo atstovams nerimaujant dėl galimo investicijų mažėjimo dėl pelno mokesčio didinimo, R. Šadžius ramina, kad investuotojams dabar daug svarbiau turėtų būti šalies saugumas nei mokesčių tarifai. Ministro teigimu, rinkų požiūris į mokesčių pokyčius pasikeitė – dabar prioritetas yra stabilumas ir saugumas, o ne mokesčių dydis.
