Valdančiųjų kadencijai einant į pabaigą: I. Šimonytės „perliukai“ ir labiausiai nustebinusios citatos

Visuomenės palaikymo neturinti I. Šimonytė susiruošė tapti prezidente

Spalio pradžioje dabartinė Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nutarė dalyvauti vidiniuose Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos rinkimuose dėl kandidatūros į prezidento postą. 

„Išbėgsiu į aikštelę TSLKD primariuose. Kodėl? Na, 60+ skyrių nominacija įpareigoja. Motyvų daug ir įvairių, bet sudėjus viską į vieną mintį – noriu, kad nuosaikūs, proeuropietiškos dešinės Lietuvos piliečiai tikrai turėtų už ką įmesti balsą“, – feisbuke rašė I. Šimonytė.

Tai ne pirmas kartas, kai politikė sieks prezidento posto. Prezidento rinkimuose I. Šimonytė dalyvavo ir 2019 m. Tuomet ji pateko į antrąjį turą, kuriame nusileido pergalę nuskynusiam dabartiniam šalies vadovui Gitanui Nausėdai.

Tačiau šį kartą I. Šimonytės šansai vertinami žymiai praščiau nei anuomet, o jos planai ir ambicijos tapti šalies vadove nemaloniai nustebino dalį visuomenės.

Juk pastaruosius trejus metus ministrės pirmininkės pareigas einanti politikė sulaukia gausios kritikos.

Visuomenėje ji kritikuojama tiek dėl COVID-19 pandemijos valdymo, tiek ir dėl savojo ministrų kabineto darbo. Taip pat, dėl kontraversiškų savo pasisakymų, arogancijos ir pomėgio pasišaipyti ne tik iš jai nepritariančių kolegų, bet ir iš pačių piliečių.

Po permainingos kadencijos I. Šimonytės šansai prezidento rinkimuose – minimalūs

I. Šimonytės šansai prezidento rinkimuose kritiškai jau dabar yra vertinami ir potencialių jos konkurentų. 

Pavyzdžiui, dabartinio šalies vadovo G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas viešai abejoja, ar antrą kartą prezidento rinkimuose užsimojusi dalyvauti premjerė turi šansų laimėti.

„Manau, premjerė yra pakankamai racionali, jog suvoktų, kad turint penktadalio Lietuvos gyventojų palaikymą prezidentu tapti be galo sunku“, – sakė F. Jansonas.

Atsižvelgiant į tai, jis mano, kad ir premjerės išsakyta kritika G. Nausėdos darbams, įvertinus jos pačios darbą Vyriausybėje, skamba tiesiog juokingai.

„Kai sakoma, kad būčiau vienijanti, tai tikrai premjero postas suteikia daug galimybių vienyti tiek koaliciją, kad lėkštės nedužtų, tiek dirbti su opozicija, jei nori, kad būtų priimtos tavo idėjos. Tai nesiseka. Tada grįžtame prie trečio dalyko: kai diskutuojame apie mūsų politinį išsidėstymą, Lietuva yra labiau premjerinė respublika. Tapęs premjeru, ypač su valdančiąja dauguma už nugaros, tu turi daugybę svertų, galimybių ir laiko pakankamai padaryti permainas, padaryti ką nors gero. Šiuo atveju, būkim biedni, bet teisingi: kai gamykloje skyriaus vadovui nesiseka dirbti, o jis sako, kad direktoriumi aš būčiau geras, tai skamba taip... juokingai“, – teigia F. Jansonas.

Tokie prezidento vyriausiojo patarėjo komentarai žiniasklaidai nuskambėjo po to, kai pati I. Šimonytė vieno interviu metu leido suprasti, kad dabartiniam šalies vadovui išlikti numatytų prerogatyvų lauke – nesiseka.

„Man atrodo, kad tai, ko aš nebandyčiau daryti, tai nebandyčiau būti viskuo vienu metu“, – sakė I. Šimonytė.

Jos teigimu, nepaisant šiuo metu neišvengiamų trinčių su opozicinėmis partijomis, jai, kaip prezidentei, pavyktų surasti balansą veikiant valstybės vidaus lygiu, o konstruktyvaus visų politinių jėgų sutelkimo ji teigė pasigedusi iš tą padaryti žadėjusio G. Nausėdos.

Tačiau tikėtina, kad politikės idėjos apie tai, ko ji imtųsi tapusi prezidente, tik idėjomis ir liks. Juk abejonės dėl I. Šimonytės šansų 2024 m. prezidento rinkimuose pastebimos ne tik dabartinio šalies vadovo aplinkoje, tačiau ir visuomenės apklausose.

Remiantis net kelių apklausų duomenimis, jei kitų metų prezidento rinkimų antrajame ture vėl susidurtų G. Nausėda ir I. Šimonytė, dabartinis šalies vadovas itin didele persvara nurungtų premjerę^[1].

Neseniai net dvi Lietuvos tyrimų bendrovės skirtingais metodais atliko atskirus visuomenės nuomonės tyrimus. Gyventojų buvo klausiama, už ką balsuotų antrajame prezidento rinkimų ture, jei į jį vėl patektų G. Nausėda ir I. Šimonytė.

Rezultatai rodo, kad jei įvyktų toks scenarijus, G. Nausėda antrajame ture surinktų apie 70 proc. balsų, o I. Šimonytė liktų tik su 30 proc. palaikymu. Pastebima, kad I. Šimonytė daugiau paramos sulauktų tik Vilniuje ir tarp jaunimo, o visose kitose socialinėse grupėse dominuoja būtent G. Nausėda.

„Vilmorus“ apklausos duomenimis, už G. Nausėdą antrame ture balsuotų 53,6 proc. respondentų, už I. Šimonytę – 14,3 proc. „Norstat LT“ tyrėjų apklausa rodo, kad už G. Nausėdą antrajame 2024 m. rinkimų ture balsuotų 46 proc. rinkėjų, o už premjerę – 28 proc. gyventojų.

Dėl premjerės nepopuliarumo kalta jos aštri retorika, polinkis pasišaipyti

Aibė visuomenės apklausų ir apžvalgininkų analizių išskiria priežastis, kodėl premjerė per trejus savo darbo Vyriausybėje metus tapo tokia nemėgstama.

Tai ir koronaviruso pandemijos valdymo klausimas, socialinė politika, ekonomikos kryptis ir nauji mokesčių planai, Vyriausybės pozicija užsienio reikalų klausimais ir daugelis kitų aspektų. Tačiau nemenkiau svarbi ir premjerės bei viso jos ministrų kabineto komunikacija, retorika ir požiūris į visuomenę, kuriai jie ir dirba.

O su komunikacija, bent jau I. Šimonytė, iš tiesų turi problemų. Tiek per jos ilgą politinę karjerą, tiek ir per pastaruosius metus, kai ji eina ministrės pirmininkės pareigas, I. Šimonytė yra pasidalinusi ne viena „sparnuota fraze“ arba „perliuku“, kuris vienus galbūt prajuokino, kitus – įžeidė, o didžiąją dalį – privertė kvestionuoti, ar arogancija bei ironija yra tinkamos premjero savybės.

Įsimintiniausi I. Šimonytės pasisakymai: nuo perdėto pasitikėjimo savimi, iki kolegų bei visuomenės „durninimo“ 

Visų kontraversiškų I. Šimonytės frazių aptarti tikriausiai net neįmanoma, tačiau pateikiame bent jau keletą, pačių įsimintiniausių.

Neseniai Lietuvoje buvo plačiai apkalbėtas „čekiukų“ skandalas, kai visuomenininkui Andriui Tapinui pradėjus akciją „Skaidrinam“, paaiškėjo, kad kai kurie šalies politikai, dabar jau dirbantys Seime bei užimantys vienas svarbiausių pareigų, itin švaistūniškai naudojo savivaldos lėšas.

Natūralu, kad visuomenė pasipiktino, disukusijos kilo ir Seime, buvo pradėta abejoti, ar nusikaltę ministrai gali tęsti darbus. Iškilus dvejonės dėl visos Vyriausybės likimo, I. Šimonytė tada skambiai pareiškė, kad tikrai neis „į šitą Seimą tikrintis pasitikėjimo, nes tai yra absurdiška“.

Tokią aroganciją greitai pakeitė premjerės atsitraukimas. Konservatoriai įregistravo nutarimo projektą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Nors idėjai Seime pritarta nebuvo, dar prieš šį balsavimą I. Šimonytė teigė, kad jei nebus pritarta pirmalaikiams rinkimams, ji liepos viduryje, po NATO viršūnių susitikimo Vilniuje, atsistatydins.

Dalis tikrai patikėjo, kad politikė savo žodį tęsės, tačiau netrukus ji jau teigė, kad taip kalbėdama leido sau šiek tiek per daug, o galiausiai, eiti ministrės pirmininkės pareigų ji liko ir toliau. O tai tikrai nebuvo pirmas kartas, kai jos pažadai taip ir lieka neišpildyti. Dar 2021 m. I. Šimonytė sakė, kad jei pajustų, kad neturi palaikymo Seime, svarstytų dėl galimybės toliau eiti savo pareigas.

Jau tada buvo kalbėta ir apie tai, kad susivaldyti jai pavyksta tikrai ne visada. Pati I. Šimonytė yra sakiusi, kad ji yra „emocionalus, bet nepiktas žmogus“.

„Tas mano kartais užsikudakavimas, arba labai didelės emocijos, jos gal nekelia tiek įtampos kitiems žmonėms, nes žmonės galbūt tą priima labiau kaip pergyvenimo ženklą“, – yra sakiusi ji.

Tačiau iš jos lūpų ne kartą buvo girdimi ir itin pikti, net įžeidūs pareiškimai, o atsiprašymų dažniausiai nesulaukiama. Pavasarį Seime kilo konfliktinė situacija tarp premjerės ir parlamentarės Agnės Širinskienės.

Tuomet žiniasklaidoje plačiai kalbėta apie cirku tapusį visuomenininko ir komiko Olego Šurajevo pasirodymą Seime. Šio asmens elgesiu pasipiktinusi A. Širinskienė O. Šurajevą vadino „premjerės patarėju“. Po tokių teiginių I. Šimonytė kolegę apskundė etikos sargams, o vėliau politikių konfliktas buvo pratęstas feisbuke, kur premjerė teigė, A. Širinskienė „maudosi šūde“.

Ne mažiau šokiruoti galėjo ir premjerės elgesys buvusio šalies vadovo Valdo Adamkaus sutuoktinės Almos Adamkienės laidotuvėse. Buvusios pirmosios šalies ponios laidotuvėse apsilankiusi ministrė pirmininkė tuomet užuojautą pareiškė V. Adamkui, tačiau akivaizdžiai ignoravo šalia sėdintį dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą ir jo sutuoktinę Dianą Nausėdienę.

Apie arogantišką ir net kultūros stokojantį jos elgesį yra kalbėję ir kolegos Seime. Parlamentaras Aidas Gedvilas yra teigęs, kad kai kurie premjerės pasisakymai yra tikrų tikriausios patyčios kitaminčių atžvilgiu. A. Gedvilas paviešino, kokiu leksikonu pasižymi Lietuvos premjerė kalbėdama ne tik apie konkrečius politikus, bet ir apie visus Lietuvos žmones. Tarp tokių frazių nugulė tokie „perliukai“:

„Ko čia bliaunat žemės utėlės, kad jūsų į balių nepakvietė“, „Skardžius siūlo patobulinti <...> kokiais keturiais žodžiais, nes daugiau išbezdėt – ne jo galioms“, „Tikiuosi, kad tam kolegai, kuris paprastai salėje ne kalba, bet žviegia...“.

Premjerė nėra linkusi teisintis dėl savo komunikacijos. „Nėra stebukladarių Vyriausybės“, – yra sakiusi ji^[2].

Pernai rudenį Vyriausybė pritarė valstybės tarnybos reformai.Premjerė tada atmetė kritiką, kad reforma reikalinga tik tam, kad ji ir Seimo pirmininkė pasikeltų atlyginimus sau.

„Nors su dideliu apgailestavimu turiu pasakyti, kad viešojoje erdvėje ir šiandien ryte teko girdėti, kad šio įstatymo esmė, kad Seimo pirmininkės ir ministrės pirmininkės darbo užmokestis turėtų padidėti, tai leisiu šiek tiek sau ironizuoti, kad čia nebent kalbėtojai tikrai žino, kad 2024 m. po Seimo rinkimų tiek Vyriausybei, tiek Seimui ir vėl vadovaus moterys“, – kalbėjo I. Šimonytė^[3].

O vienu metu Seimo opozicijai ruošiant interpeliacijas net keliems premjerės ministrams, ji pati parlamento mažumai pasiūlė nevargti su kiekvienu ministru atskirai, o tiesiog inicijuoti nepasitikėjimą visa Vyriausybe. Kol vieni premjerės mestą iššūkį įvertino kaip dar vieną ironišką ar cinišką juoką, kiti teigė matantys idėjos logiką ir kaip tik tai ketinantys padaryti^[4].

Kai kilo susirūpinimas dėl ministrų kabineto narių išsilavinimo, Seimo Lietuvos regionų frakcijos narė A. Širinskienė pasiūlė Vyriausybės įstatyme nustatyti, kad asmenys, skiriami į ministro pirmininko, ministro pareigas, privalėtų turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę kvalifikaciją. Tai nepatiko premjerei.

„Aš irgi pasiūlysiu. Statuto pataisą, kad balsuot dėl biudžeto turi teisę tik valstybinį matematikos egzaminą tų metų pavasarį išlaikę Seimo nariai. O ateityje reikėtų gal ir Konstitucijoje siūlyt įrašyt, kad kitokie net kandidatuot į Seimą negalėtų“, – ironizavo ministrė pirmininkė^[5].

Daugelį jos rėmėjų I. Šimonytė nemaloniai nustebino tuomet, kai po šalį sukrėtusio pedofilijos skandalo sakė, kad nemato poreikio tirti, kas nutekino informaciją mažamečių tvirkinimu apkaltintam Kristijonui Bartoševičiui, nes tai esą jau „net nebe vakarykščiai barščiai“^[6].

Įsiminti galėjo ir ministrės pirmininkės ištarta frazė: „Aš esu vykdomosios valdžios atstovė, bet nesu mergaitė pagal iškvietimą. Tai tą norėčiau užtvirtinti.“

Ne tik premjerė: konservatoriai garsėja savo noru pašiepti

O visuomenei aktualiais klausimais arba naujausių skandalų fone pasisakyti su ironijos bei arogancijos prieskoniu neretai yra linkę ir kiti konservatorių partijai priklausantys politikai, pavyzdžiui, partijos lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielis Landsbergis.

Prieš šių metų savivaldos rinkimus TS-LKD partijos pirmininkas apie pasirengimą jiems kalbėjo paprastai:„Partija yra be cirkų.“ Vis dėlto, to pasakyti negalima, pažvelgus į partijos narių retoriką.

Pavyzdžiui, TS-LKD lyderis, užsienio reikalų ministras Laisvės partijos laikyseną sako vertinantis kaip populistinį futbolą. Taip jis kalbėjo, kai koalicijos partnerių elgesį sulygino su „valstiečių“ Vyriausybės veiksmais^[7].

Nesulaukusi koalicijos partnerių paramos dėl civilinės sąjungos, Laisvės partija neatmeta galimybės blokuoti visus konservatorių teikiamus kandidatus į Europos komisaro pozicijas, o tarp kandidatų į šią poziciją neoficialiai minimas G. Landsbergis. Tokius gandus jis taip pat pakomentavo ne be ironijos.

„Iš mūsų nėra jokių indikacijų. Tai horoskopai“, – teigė ministras^[8]. 

O visai neseniai, prezidentui G. Nausėdai pareiškus, kad savo vyriausiąją patarėją Astą Skaisgirytę įsivaizduotų užsienio reikalų ministrės poste, šalies diplomatijos vadovas atšovė nekomentuosiąs „kitų vyrų svajonių“.

„Prezidentas pasakė, kad svajotų. Tai aš kitų vyrų svajonių nekomentuoju“, – sakė G. Landsbergis.

O tokių ir panašių komunikacijos pavyzdžių konservatorių partijoje nestinga. Įdomu, kad tokį bendravimo stilių demonstruoja ir ilgą laiką politikoje esantys parlamentarai bei ministrai, kurie lyg ir turėtų suvokti, kad nepagarba rinkėjui, jiems patiems gali grįžti atgal.

Juk kitais metais vyks ne tik prezidento, bet ir Europos Parlamento (EP) bei Seimo rinkimai. Juose ir paaiškės, ar toks bendravimo stilius nepaskatino nuo valdančiųjų nusigręžti net pačių ištikimiausių rinkėjų.