Prabilo apie premjerės pabertus kalbos „perliukus“

Arogantiškas elgesys su kitaminčiais

Seimo narys Aidas Gedvilas paskutinę parlamento pavasario sesijos savaitę nepagailėjo aštrių žodžių valdantiesiems įskaitant ir Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen bei premjerę Ingridą Šimonytę, iš kurių lūpų esą tiesiogiai skrieja patyčių strėlės. Pasak jo, valdantieji ne tik arogantiškai atmeta kitą nuomonę, bet ir ją cenzūruodami pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją, kurią ratifikavusi ir Lietuva. Tačiau ciniškas elgesys – dar ne viskas, ką gali Lietuvos elitu laikomi konservatoriai. A. Gedvilas pasidalino ir iš pačios premjerės lūpų išskriejusiais „perliukais“, nuo kurių išradingumo nuščiuvo ne vienas.

Lietuvos padangėje kaistant įtampai ir neramumams dėl Kaliningrado srities ir šios Vyriausybės daromų veiksmų, valdantieji užsimojo tyčiotis iš jiems nepritariančių šiuos sulyginant su žemėmis.

A. Gedvilas pastebėjo, kad šalį į karo zoną stumiantys valdantieji ne tik nepripažįsta savo klaidų, bet ir viešai dergiasi iš mėginančių juos sustabdyti.

„Taigi, necituojant viso mano klausimo premjerei teksto, paminėsiu tuos žodžius, dėl kurių labiausiai supyko valdančiosios koalicijos atstovai ir suskubo mane smerkti: „Priminsiu, kad Jūsų, kaip šalies vadovo pareiga, – užtikrinti taiką Lietuvoje, o ne kurstyti karą. Kas buvo padaryta, kad šalies piliečiai miegotų ramiai?! O gal tikrai laukiama, kol jaunus Lietuvos vyrus šaudys Rusijos kariai, o žmonas prievartaus vaikų akivaizdoje?! Bepigu, kai nei to, nei kito neturi...“. Frazė, po kurios žodžiais pasirašau šimtu procentu, dėl kurios neturiu gėdytis ir nematau reikalo atsiprašinėti“, – pareiškė parlamentaras^[1].

Pasak A. Gedvilo, valdantieji pamiršo dar 1995 m. Lietuvos ratifikuotą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją, pagal kurią „kiekvienas turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Tai teisė laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų“^[1].

Parlamentaro tvirtinimu, jau seniau Lietuvos teismai konstatavo, kad politikai turi būti tolerantiškesni vienas kito išsakytai kritikai, o už išsakytą nuomonę negali būti baudžiama. Visgi, teigiamų pokyčių – nelabai matyti.

„Ko čia bliaunat žemės utėlės...“

Tuo tarpu arogancijos nestinga ir iš Vyriausybės vadovės, premjerės I. Šimonytės. Kol viešojoje erdvėje konservatoriai laikomi išsilavinusios visuomenės atstovais ir elito dalimi, už uždarų durų skrieja ne pačios inteligentiškiausios frazės.

A. Gedvilas paviešino, kokiu leksikonu pasižymi Lietuvos premjerė kalbėdama ne tik apie konkrečius politikus, bet ir apie visus Lietuvos žmones.

Tarp sparnuotųjų frazių nugulė ir šie premjerės kalbos „perliukai“:

„Ko čia bliaunat žemės utėlės, kad jūsų į balių nepakvietė“, „Skardžius siūlo patobulinti <...> kokiais keturiais žodžiais, nes daugiau išbezdėt – ne jo galioms“, „Tikiuosi, kad tam kolegai, kuris paprastai salėje ne kalba, bet žviegia...“^[1].

Šaižių frazių, pasak parlamentaro, negailėjo ir Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė:

„Visokie lochai, pilni neapykantos ir nesužaloti išsilavinimo...“.

Na ir kaipgi be viešojoje erdvėje gausiai sušmėžavusios nepriklausomos Lietuvos vadovu tituluoto V. Landsbergio nuomonės apie protestuotojus:

„Nereikia jų vadinti žmonėmis – jie fašistai, „jedinstvo“.

Šeimų klausimus sprendžia žmonės, neturintys vaikų

A. Gedvilas pastebėjo, kad mūsų valstybėje populiaru šeimas liečiančius klausimus spręsti tiems, kurie vaikų neturi. Visgi, tai – jokia diskriminacija, tačiau, anot jo, skiriasi turinčių ir neturinčių vaikų asmenų pasaulėžiūra. Ši praktika jau plačiai taikoma užsienyje rinkimų metu vertinant asmenines politikų savybes, tačiau Lietuvoje tai – dar tabu.

Tarp tokių pavyzdžių parlamentaras pateikė ir Angelą Merkel, kai šiai, dalyvaujant rinkimuose, jos oponento Gerhardo Šrioderio žmona atkreipė dėmesį, jog politikės biografija neatliepia daugumos moterų patirčių.

Panašių pareiškimų esą buvę ir Jungtinėje Karalystėje, kai Andrea Leadsom varžėsi su Theresa May dėl pirmininkavimo partijai, o taip pat ir JAV politikei Sarai Palin dalyvaujant rinkimų kovoje, kai ši ant scenos užlipo su penkiais savo vaikais, vyru ir dukros draugu^[1].

Dabartinei Vyriausybei kritikos negailėjo ir profesorė, kultūros istorikė Rasa Čepaitienė, kuri, įvertinusi pastarosiomis savaitėmis Seime tvyrančią įtampą, teigė, jog jau dabar žmonės socialiniame tinkle dalijasi įvairiausiais premjerės neoficialiais pareiškimais, o ši dar piktinasi, kai A. Gedvilas pastebėjo, jog šeimų klausimus sprendžia žmonės, patys neturintys vaikų. 

R. Čepaitienė teigė neprisimenanti tokios Vyriausybės, kuri neveda jokios diskusijos su opozicija, o vietoje to tyčiojasi ir šaiposi „tiesiai į akis“.

Ministrai ilsisi – valstybė irgi atsikvėps?

Liepos pradžioje paaiškėjo ir daugiau skandalingų naujienų. Pavyzdžiui tai, kad peklą dėl Kaliningrado tranzito užkūrę politikai tiesiog ima ir pasitraukia iš kovos lauko nuspręsdami kelias savaites pailsėti.

Kelių savaičių atostogas nusprendė pasiimti užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas^[2]. Ekspertai tokį ministrų žingsnį įvertino kaip skandalą – kaip galima išeiti atostogų, kai vyksta toks šaršalas dėl Kaliningrado tranzito?

Tačiau kai kurie politikai paaiškėjus šiai žiniai, priešingai, lengviau atsikvėpė – juk kol ministrai atostogaus, bent trumpam visi galės nuo jų pailsėti, bet poilsis – tik labai laikinas.

A. Gedvilas pastebėjo, kad kol ministrai atostogų metu pučia sau į ūsą, iki šiolei nei šalies, nei Europos Sąjungos lygmeniu lieka neišspręstas Kaliningrado tranzito klausimas. Parlamentaro nuomone, jau pasigirsta kalbų ir apie sekančią COVID-19 bangą ir vakcinavimą iškart trimis vakcinomis: nuo gripo, pneumokoko ir koronaviruso, nors tuo tarpu ir daugėja mokslinių straipsnių apie menką vakcinų ir kaukių efektyvumą, o kartais jau kalbama ir apie jų padarytą žalą.

„Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, šiemet iš apytikriai 25 000 mokyklą baigusių abiturientų apytikriai 10 000 abiturientų nusprendė valstybinio matematikos brandos egzamino nelaikyti, o iš apytikriai 15 300 šį egzaminą laikiusių abiturientų jo neišlaikė apie 35 proc.“, – valstybės problemas vardijo Seimo narys.

Ir toliau nepakankamas dėmesys valstybėje yra skiriamas aplinkosaugai, kultūrai, žemės ūkiui.