Premjerė Ingrida Šimonytė paskelbė apie galimą kandidatūrą į LR prezidento postą (PILDOMA)

Premjerė I. Šimonytė rimtai svarsto dalyvauti prezidento rinkimuose

Premjerė Ingrida Šimonytė nutarė dalyvauti vidiniuose Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos rinkimuose dėl kandidatūros į prezidento postą. Apie tai jo paskelbė savo feisbuko paskyroje.

„Išbėgsiu į aikštelę TSLKD primariuose. Kodėl? Na, 60+ skyrių nominacija įpareigoja. Motyvų daug ir įvairių, bet sudėjus viską į vieną mintį – noriu, kad nuosaikūs, proeuropietiškos dešinės Lietuvos piliečiai tikrai turėtų už ką įmesti balsą“, – rašė I. Šimonytė.

Politikė taip pat nurodė, kad neketina pretenduoti tapti eurokomisare, „nepaisant karštai verdančios diskusijos“,

„Man Lietuvoj tvoros žydi“, – nurodė premjerė.

Trečiadienį TS-LKD skyrių iškelti kandidatai partijos Prezidiumui turi pateikti atsakymą dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose.

Didžioji dauguma TS-LKD partijos skyrių prezidento rinkimuose siūlo dalyvauti premjerei I. Šimonytei, socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei bei partijos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui. Tiesa, jis jau pranešė, kad rinkimuose nedalyvaus.

Daugiau nei pusė partijos skyrių siūlo prezidento rinkimuose kandidatuoti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui (NSGK) Laurynui Kasčiūnui, krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui, Seimo pirmininkės pavaduotojui Pauliui Saudargui.

18 TS-LKD skyrių taip pat iškėlė partijai nepriklausančią buvusią prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Tačiau dabar jau oficialiai pareikšti I. Šimonytės planai ir ambicijos tapti šalies vadove nemaloniai nustebinti gali dalį visuomenės.

Juk pastaruosius trejus metus ministrės pirmininkės pareigas einanti politikė yra pažėrusi ne vieną „perliuką“. Visuomenėje ji kritikuojama ir dėl COVID-19 pandemijos valdymo, ir dėl savojo ministrų kabineto darbo, ir dėl kontraversiškų pasisakymų, kuriuos geriausiai apibūdinti gali posakis „žodis – ne žvirblis“.

Premjerės „perliukai“: nustebino žodžio nesilaikymu, takto bei kultūros stoka

Po 2020 m. Seimų rinkimų premjere tapusi I. Šimonytė nemaloniai nustebinti galėjo ne tik savo kritikus, tačiau net ir didžiausius šalininkus. Jei iki šiol, politikė buvo laikoma konkrečia ir analitiška, pastaraisias metais itin išryškėjo prieštaringa jos komunikacija, politinės kultūros stygius ir žodžio nesilaikymas.

Tai puikiai iliustruoja dar neseniai Lietuvoje plačiai apkalbėtas, garsusis „čekiukų“ skandalas. Visuomenininkui Andriui Tapinui pradėjus akciją „Skaidrinam“, paaiškėjo, kad kai kurie šalies politikai, dabar jau dirbantys Seime bei užimantys vienas svarbiausių pareigų, itin švaistūniškai naudojo lėšas.

I. Šimonytė tada skambiai pareiškė, kad tikrai neis „į šitą Seimą tikrintis pasitikėjimo, nes tai yra absurdiška“.

Netrukus, visuomenėje kilus didelei nepasitenkinimo bangai, konservatoriai vis tik įregistravo nutarimo projektą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų, kurie būtų surengti rugsėjo 10 dieną. 

Nors idėjai Seime pritarta nebuvo, dar prieš šį balsavimą I. Šimonytė teigė, kad jei nebus pritarta pirmalaikiams rinkimams, ji liepos viduryje, po NATO viršūnių susitikimo Vilniuje, atsistatydins.

Tačiau netrukus, premjerė jau prakalbo kitaip: teigė, kad taip pasisakydama ji leido sau šiek tiek per daug, o galiausiai, eiti ministrės pirmininkės pareigų ji liko ir toliau.

Įdomu tai, kad tai tikrai nebuvo pirmas kartas, kai jos pažadai taip ir lieka neišpildyti. Dar 2021 m. I. Šimonytė sakė, kad jei pajustų, kad neturi palaikymo Seime, svarstytų dėl galimybės toliau eiti savo pareigas.

„Tai nėra nei grasinimai, nei kitos panašaus žanro diskusijos, tai yra kalba apie tai, kad arba pasitikima Vyriausybės veikimo logika – žinoma, išklausant pastabas, kritiką, pasiginčijant dėl skirtingų požiūrių, bet tikrai jeigu pajausčiau, kad frakcija manęs nepalaiko, pagrindinis klausimas būtų o kaip toliau galima dirbti“, – sakė premjerė.

Jau tada buvo kalbėta ir apie tai, kad susivaldyti jai pavyksta tikrai ne visada. Pati I. Šimonytė yra sakiusi, kad ji yra „emocionalus, bet nepiktas žmogus“.

„Tas mano kartais užsikudakavimas, arba labai didelės emocijos, jos gal nekelia tiek įtampos kitiems žmonėms, nes žmonės galbūt tą priima labiau kaip pergyvenimo ženklą“, – yra sakiusi ji.

Ir tikrai, aštrūs, skuboti ir kartais tiesiog žeidžiantys jos pareiškimai sukėlė ne vieną įtampos kupiną situaciją. Juk dar pavasarį Seime kilo konfliktinė situacija tarp premjerės ir parlamentarės Agnės Širinskienės.

Tuomet žiniasklaidoje plačiai kalbėta apie cirku tapusį visuomenininko ir komiko Olego Šurajevo pasirodymą Seime. Šio asmens elgesiu pasipiktinusi A. Širinskienė O. Šurajevą vadino „premjerės patarėju“.

Po tokių teiginių I. Šimonytė kolegę apskundė etikos sargams, o vėliau politikių konfliktas buvo pratęstas feisbuke, kur premjerė teigė, A. Širinskienė „maudosi šūde“.

Ne mažiau šokiruoti galėjo ir premjerės elgesys buvusio šalies vadovo Valdo Adamkaus sutuoktinės Almos Adamkienės laidotuvėse.

Buvusios pirmosios šalies ponios laidotuvėse apsilankiusi ministrė pirmininkė tuomet užuojautą pareiškė V. Adamkui, tačiau akivaizdžiai ignoravo šalia sėdintį dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą ir jo sutuoktinę Dianą Nausėdienę.

Apie kultūros stokojantį ir tokias aukštas pareigas užimančiai politikei tikrai netinkantį I. Šimonytės elgesį yra kalbėję ir jos kolegos.

Seimo narys Aidas Gedvilas yra teigęs, kad kai kurie premjerės pasisakymai yra tikrų tikriausios patyčios kitaminčių atžvilgiu.

A. Gedvilas paviešino, kokiu leksikonu pasižymi Lietuvos premjerė kalbėdama ne tik apie konkrečius politikus, bet ir apie visus Lietuvos žmones. Tarp tokių frazių nugulė tokie „perliukai“:

„Ko čia bliaunat žemės utėlės, kad jūsų į balių nepakvietė“, „Skardžius siūlo patobulinti <...> kokiais keturiais žodžiais, nes daugiau išbezdėt – ne jo galioms“, „Tikiuosi, kad tam kolegai, kuris paprastai salėje ne kalba, bet žviegia...“.

Didžiausias smūgis I. Šimonytės populiarumui – netikęs pandemijos valdymas

Vis dėlto, didžiausia problema I. Šimonytės populiarumui ir jos vertinimui visuomenėje tapo koronaviruso pandemija.

Į valdžią konservatoriai atėjo pandemijai jau gerokai įsisiautėjus, todėl suprantama, kad teko priimti sunkius sprendimus. Vis tik, net ištikimiausi jų rėmėjai tikriausiai nenumanė, kad šie sprendimai gali būti tokie nepopuliarūs ir klaidingi.

Milžinišką dalį Lietuvos piliečių įsiutino pandemijos valdymo priemonės. Judėjimo apribojimai švenčių metu, kai buvo neįmanoma aplankyti net už keliolikos kilometrų gyvenančių artimiausių šeimos narių, o šventes švęsti vieni buvo palikti seneliai ir net ligoniai, kaip reikiant įpykdė lietuvius.

Neilgai trukus, šalyje buvo įvestas skandalingasis galimybių pasas: įrodyti, kad esame persirgę COVID-19 arba pasiskiepiję turėjome eidami ne tik į gydymo įstaigas, bet ir į maisto prekių parduotuves ar pramogų vietas, o dalis darbuotojų, bijodami prarasti darbą, buvo verčiami vakcinuotis.

Būtent tuo metu Lietuvoje padaugėjo poliarizacijos bei neapykantos kalbos, nevakcinuoti asmenys ėmė susidurti su nuolatinėmis pašaipomis ir net vieša neapykanta, dėl to, kilo įtampa daugelyje socialinių aplinkų: nuo darbo, iki šeimos.

Tuomet, įprastai vangiai už save pastovėti galinti Lietuvos visuomenė, galiausiai ėjo protestuoti ir ginti savo teisių. 2021 m. rugpjūčio 10 dieną prie Lietuvos parlamento organizuotas mitingas peraugo į riaušes. Prie Seimo susirinkusi minia tuomet tvirtino, kad protestuotoja prieš privalomą skiepijimą nuo COVID-19 bei ribojimus tiems žmonėms, kurie nėra pasiskiepiję.

Valdantieji, su I. Šimonyte priešakyje, nei karto viešai nekalbėjo apie pandemijos valdymo klaidas. Nors dalis ekspertų teikė duomenis apie tai, kad pandeminę situaciją Lietuvoje buvo galima valdyti be gasdinimo politikos, visiško užsidarymo ir galimybių paso, į tokias diskusijas atsižvelgta taip ir nebuvo.

Politinės patirties daug, tačiau tai dar nieko nereiškia

I. Šimonytės padarytos klaidos gali nustebinti ne vieną. Juk ji tikrai nėra nauja politikos srityje. Dar 1997 m., studijuodama magistrantūroje, ji laimėjo konkursą dirbti ekonomiste Finansų ministerijoje, Mokesčių skyriuje^[1].

2004 m. ji tapo ministerijos sekretore, atsakinga už mokesčius, audito, apskaitos ir atskaitomybės klausimus. Po ketverių metų ji jau buvo atsakinga už Fiskalinės politikos departamentą. 2009-2012 m. I. Šimonytė ėjo finansų ministrės pareigas.

Vėliau ji patraukė į akademinę veiklą: dėstė Vilniaus universitete, taip pat buvo ir Lietuvos banko valdybos nare, o nuo 2016 m. I. Šimonytė yra Seimo narė, renkama Vilniaus Antakalnio vienmandatėje rinkimų apygardoje.