Nieko naujo: parlamentarai nepritarė pirmalaikių Seimo rinkimų projektui

Seimas per plauką apsisprendė dėl konservatorių pasiūlymo rengti pirmalaikius rinkimus

Šiandien Seime 66 parlamentarų balsavus už, 61 balsavus prieš ir 8 susilaikius, nepritarta pirmalaikių Seimo rinkimų projektui^[1].

Valdantieji konservatoriai prieš dvi savaites registravo nutarimo projektą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų, kurie būtų surengti rugsėjo 10 dieną^[2].

Tokį sprendimą Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) priėmė dėl to, kad, jų manymu, šiuo metu yra būtina perkrauti politinę sistemą.

Šis poreikis atsirado garsiojo „čekiukų“ skandalo, į dienos šviesą iškėlusio savivaldos politikų piktnaudžiavimo jiems skirtomis finansinėmis išmokomis mastus.

Poreikis Vyriausybės perkrovimui – tik po didžiulio lėšų švaistymo fakto atskleidimo

Visuomenininkui Andriui Tapinui pradėjus akciją „Skaidrinam“, paaiškėjo, kad kai kurie savivaldos politikai, dabar jau dirbantys Seime ir užimantys vienas svarbiausių pareigų, itin švaistūniškai naudojo lėšas.

Toks švaistymas buvo pastebimas net ir per pandemiją, kai šalyje galiojo judėjimo ribojimai, o politikai suvažinėjo šimtus tūkstančių kilometrų.

Dėl šio skandalo jau pasitraukus konservatorių švietimo, mokslo ir sporto ministrei Jurgitai Šiugždinienei, su lėšų švaistymo veiksmais susieti ir kiti valdančiųjų politikai. Visuomenėje tęsiantis nepasitenkinimui, grupė konservatorių registravo Seimo nutarimo projektą dėl pirmalaikių parlamento rinkimų.

Premjerė Ingrida Šimonytė viešai deklaravo, kad jei nebus pritarta pirmalaikiams rinkimams, ji liepos viduryje, po NATO viršūnių susitikimo Vilniuje, atsistatydins. Tai reikštų ir visos Vyriausybės atsistatydinimą.

Tačiau akivaizdu, kad tokio skubaus konservatorių noro pasitraukti priežastys gali būti ir kur kas rimtesnės nei kelių ar keliolikos tarybos švaistūniškai į orą paleisti tūkstančiai.

Dalis opozicijos narių, pačių valdančiųjų partnerių ir politikos apžvalgininkų teigia, kad pirmalaikių rinkimų idėja gali būti tikras gelbėjimosi ratas patiems konservatoriams.

Svarstoma, jog galbūt jau netrukus apie vieną iš partijos lyderių gali paviešinta reputacijai žalos padaryti galintys faktai, o tai jaučiantys konservatoriai, skuba slėpti galvą smėlyje.

Kiti mano, kad kituose parlamento rinkimuose, konservatoriai patirtų didžiulį pralaimėjimą, o siekdami išvengti sutriuškinimo ir smūgio partijos reputacijai – skuba pasitraukti patys^[3].

Iš tiesų, dabartinius valdančiuosius kritikuoja didelė dalis Lietuvos visuomenės. Tai galimai reikštų, kad konservatoriai gali triuškinamai pralaimėti Seimo rinkimus ir vėliau į valdžią patekti jau tik po dešimtmečio.

Toks scenarijus – visiškai realus. Juk po 2008 m. krizės, kurią Lietuvoje pažaboti taip pat siekė konservatoriai, valdžią jie iš tiesų prarado beveik dešimtmečiui.

I.Šimonytė pareiškė, Seimas turi išreikšti nepasitikėjimą Vyriausybe, A. Širinskienė opozicijos pajėgumais abejoja

Premjerė Ingrida Šimonytė, komentuodama prezidento Gitano Nausėdos nuomonę, kad pirmalaikiai rinkimai – vienas iš realiausių variantų spręsti šią politinę krizę, pareiškė, kad prieš pirmalaikių rinkimų paskelbimą, Seimas turi išreikšti nepasitikėjimą Vyriausybe.

„Jei Seimas išreikš nepasitikėjimą Vyriausybe šioje sesijoje, tada Vyriausybė galės kreiptis į prezidentą, kuris galės sušaukti neeilinius rinkimus“, – sakė I. Šimonytė^[4].

Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir prezidentas, Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo.

Tačiau Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė sako, kad opozicijai gali nepakakti balsų pareikšti nepasitikėjimą Vyriausybe, o šis tuomet bus atmestas.

„Rezultatas „interpeliacijos“ akivaizdus: balsų eilinį kartą opozicija neturės, nepasitikėjimas bus atmestas, o Šimonytė išeis aukštai pakelta galva, kad Seimas ja PASITIKI ir gali dirbti toliau“, – feisbuke rašė politikė.

„Valstiečiai“ buvo įpareigoti balsuoti už išankstinius rinkimus

Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis pranešė, kad taryba įpareigojo visus LVŽS frakcijos Seime narius balsuoti už pirmalaikių rinkimų sprendimą.

„Taryba įpareigojo frakcijos narius balsuoti už šitą pirmalaikių rinkimų sprendimą be jokių išankstinių sąlygų, kitaip sakant, koks bus projektas, tokį ir palaikysim“, – sakė R. Karbauskis, pažymėjęs, kad toks dabar yra „tautos lūkestis“^[5].

LVŽS pirmininkas atskleidė, kad visi frakcijos nariai turės balsuoti už pirmalaikius rinkimus, o tuos opozicijos narius, kurie nebalsuos, vadins išdavikais. R. Karbauskis taip pat teigė, kad jei kas nors iš parlamentarų nepaklus partijos valiai, negalės kandidatuoti su „valstiečiais“ Seimo rinkimuose.

„Tarybos įpareigojimas reiškia, kad, kai mes tvirtinsim sąrašą į Seimo rinkimus, ar tai bus išankstiniai, ar eiliniai Seimo rinkimai, į tai bus atsižvelgta. Tas žmogus negalės būti iškeltas partijos vardu“, – sakė „valstiečių“ vadovas.

E. Gentvilas įtaria krizę TS-LKD gretose, kaltina koalicijos partnerius KGB taktikų pasitelkimu

Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad į politinę krizę koalicijos partneriai konservatoriai Vyriausybę atvedė dėl savų vidinių partijos problemų.

„Kitas klausimas – kokios tai problemos. Ar suvokimas, kad, jeigu lauks kito rudens su vis labiau buksuojančia Vyriausybe, bus dar blogiau, tai geriau tada rengti rinkimus šiemet ir tikėtis dar bent kažką išlošti... Galbūt yra kokie nors užslėpti dalykai, kurių nežino niekas, bet žino valstybės vadovai, įskaitant Šimonytę ar Gabrielių, kalbant apie užsienio politiką, kas gali išlįsti ir susprogdinti viską, tai geriau dabar inicijuojame“, – koalicijos partijų problemas viešai svarstė liberalas^[6].

E. Gentvilas pabrėžė, kad tokia įtampa Lietuvos politinėje padangėje yra pavojinga ne tik dėl vidaus politikos jautrumo, tačiau ir dėl užsienio reikalų. Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas mano, kad Lietuvos užsienio partneriai mato situaciją Lietuvoje, ją vadina vidaus politikos krize.

„Taip vertina užsieniečiai ir čia nereikia maivytis – Lietuvai, kaip valstybei, tai tikrai neprideda kažkokių balų, todėl kolegos, kurie inicijuoja parlamentinę krizę, turėtų pagalvoti ir apie savo atsakomybę“, – sakė E. Gentvilas.

Politikas taip pat neslėpė pasipiktinimo, kad patys konservatoriai neskaidrumu kaltina beveik visus savivaldoje dirbusius Seimo narius. E. Gentvilas ypač supyko po to, kai Gabrielius Landsbergis jo paklausė, ar jis turi visus čekius už laikotarpį, kai dirbo Europos Parlamente (EP).

„Man tai skamba KGB-istiškai. EP taisyklės numato čekių laikymą ir saugojimą 5 metus. Aš laikiau čekius dešimt metų. Žmona sako: tu gali pagaliau sutvarkyti? Praėjo 14 metų, prieina Gabrielius“, – kalbėjo politikas, kartu pasiūlęs ir konservatorių deleguotiems europarlamentarams – Andriui Kubiliui, Rasai Juknevičienei ir Liudui Mažyliui – paviešinti savo kanceliarinių išlaidų čekius.

E. Gentvilas, su žiniasklaida bendravęs dar prieš Seimo balsavimą dėl priešlaikinių rinkimų, neatmetė galimybės, kad Seimas gali nubalsuoti už šį siūlymą ir pareiškė, kad Seimą sukompromitavo ne kas kitas, bet patys konservatoriai.

„Ir kas jį kompromituoja? Valdančiosios daugumos, didžiosios partijos lyderis“, – sakė E. Gentvilas, pažymėjęs, kad Liberalų sąjūdis yra pasiryžęs dalyvauti valstybės valdyme, nepaisant to, ar bus koalicijoje su konservatoriais.

Po šio fiasko konservatoriai valdžią gali pamiršti dar vienam dešimtmečiui

Ši Lietuvos vidaus politikos krizė turės neabejotinų pasekmių konservatorių reputacijai bei reitingams. Netikėtas valdžios pasikeitimas NATO viršūnių susitikimo Vilniuje išvakarėse, geopolitinių pokyčių, karo Ukrainoje ir gresiančios finansinės krizės fone – itin prastos politinės kultūros ženklas ir atskaitomybės stokos simbolis.

Be to, juk patys įtakingiausi pasaulio ekonomistai ir finansininkai teigia, kad dabar, 2023 m. jau beveik įpusėjus, galima teigti, kad šiais metais nepavyks išvengti pasaulinės recesijos.

Vienoje paskutinių globalios ekonomikos ataskaitų, visi vyriausieji Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) ekonomistai teigė manantys, kad pasaulio ekonomika šiais metais augs labai menkai. Infliacija ypač veiks Europą, čia bendrai ji gali siekti net 57 proc. ribą.

Remiantis ekonomistų prognozėmis, 2023 m. verslo aktyvumas bus menkas: verslas pastebės akivaizdų paklausos sumažėjimą, o skolinimosi išlaidos augs.

Atsižvelgiant į tai, dėl to 60 proc. ekonomistų mano, kad didės gamybos sąnaudos, o 86 proc. įmonių mažins savo veiklos išlaidas, dar 78 proc. atleis darbuotojus, 77 proc. optimizuos tiekimo grandines.

Lietuvos Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius taip pat pasidalino savo įžvalgomis apie pasaulinę recesiją ir jos poveikį Lietuvai. Jo teigimu, dabar visi matome, kad pramonės produkcija mažėja, didėja nedarbo lygis, vartojimas mažėja: tai yra trys esminiai recesijos ženklai.

V. Janulevičiaus teigimu, euro zonos ketvirtinis sudėtinis pirkimų vadybininkų indeksas nuo gegužės mėnesio keičia kryptį mažėjimo kryptimi, o būtent šis rodiklis yra vienas labiausiai atspindinčių eurozonos ekonomikos augimo tendencijas.

Įvertinus visa tai, V. Janulevičius numato, kad sunkiausias laikotarpis Lietuvai gali būti šių metų lapkričio mėnesio, o sunkmetis gali tęstis iki kitų metų sausio mėnesio. Vis tik, V. Janulevičius akcentuoja, kad Lietuvoje, priklausys nuo mūsų šalies politikos stabilumo.

„Verslas ir ekonomika nelaukia, ir pačiu nepalankiausiu metu vykstanti politinė krizė tik dar vienas papildomas iššūkis ir taip pastarųjų trejų metų iškankintai šalies visuomenei,“ – sako jis.

O tai, kad dar vienos finansinės krizės fone figūruos ir konservatoriai – negali pernelyg stebinti. Juk 2008 m. krizė ir jos padariniai Lietuvai taip pat yra siejami būtent su šia partija.

2008 m. Seimo rinkimuose daugiausia mandatų iškovojusi TS-LKD Vyriausybę formavo drauge su Liberalų sąjūdžiu bei Liberalų ir centro sąjunga, prie kurios kadencijos metu prisijungė ir Tautos prisikėlimo partija^[7].

Finansų krizės fone, būtent daugumą koalicijoje turėję konservatoriai prisidėjo prie valstybės biudžeto išlaidų didinimo, nors iš pradžių, konservatoriai ir ėmėsi staigiai karpyti biudžeto išlaidas. Toks staigus žingsnis buvo greitai pavadintas dabar jau liūdnai pagarsėjusia naktine mokesčių reforma: Seimas dėl nesutarimų posėdžiavo ir naktimis.

Šioji naktinės mokesčių reforma padidino pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo 18 proc. iki 19 proc., o vėliau ir iki 21 proc. Tuomet taip pat panaikintos beveik visos PVM lengvatos, gyventojų pajamų mokestis (GPM) sumažintas nuo 24 proc. iki 21 proc., o jame išskirtas 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestis.

Buvo atsisakyta vienodo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD), nustatyta, kad mokesčius „Sodrai“ turi mokėti kūrybiniai darbuotojai, ūkininkai ir sportininkai, o įmonių pelno mokestis padidintas nuo 15 proc. iki 20 proc.

Konservatorių valdymo metu didėjo akcizai alkoholiui, tabakui, kurui, buvo nurėžti valstybės tarnautojų, mokytojų, bibliotekininkų, teisėjų, politikų atlyginimai, sumažintos senatvės pensininkų pensijos, motinystės išmokos, vaiko pinigai, bedarbių pašalpos.

Šios permainos paveikė didžiąją dalį Lietuvos gyventojų – nuo šeimų, auginančių mažamečius, iki pensininkų, ūkininkų ar mokytojų. Pasaulinės finansinės krizės fone su neplanuotais ekonominiais sunkumais susidūrę lietuviai suskubo kritikuoti valdžią, o neapykantą dėl konservatorių sprendimų laikė ilgai: TS-LKD į valdžią sugrįžo tik po beveik dešimtmečio.