NATO susitikimas baigėsi, I. Šimonytė niekaip neatsistatydina

Po NATO susitikimo pasitraukti ketinusi I. Šimonytė savo pažadus pamiršo

NATO aukščiausio lygio viršūnių susitikimas baigėsi. Jis praėjo be didelių nusivylimų, tačiau kartu – nei Ukraina, nei Lietuva nepasiekė ir reikšmingų pergalių.

NATO lyderiams skubiai palikus Vilnių, vėl atsigręžta į Lietuvos vidaus politikos aktualijas. Dabar vėl atsimenama, kad premjerė Ingrida Šimonytė prieš keletą mėnesių buvo neatsargiai užsiminusi, kad po NATO susitikimo žada pasitraukti.

Nors pastarosiomis savaitėmis politinėje padangėje naujienų netrūko, daugelis dar tikrai pamena, kaip premjerė pavasarį skambiai pareiškė, kad Seimui nepritarus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sprendimui inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus, ji atsistatydins iš pareigų. Tuomet premjerė teigė, kad toks Vyriausybės atsistatydinimas vyktų po NATO viršūnių susitikimo.

„Jeigu Seimas neras savyje valios perkrauti save, turint minty, kad labai sunku, matyt, kad šitoje istorijoje rasti baltų, pūkuotų ir teisiųjų, kurie galėtų teisti kitus. Tokiu atveju, tiesiog aš teiksiu savo atsistatydinimo prašymą, kas reiškia, kad Vyriausybė atsistatydins po NATO summito“, – sakė I. Šimonytė^[1].

Vis dėlto, kol kas tokių signalų nėra. Premjerė dirba kaip dirbusi: kalba apie NATO susitikimo sėkmę, dėkoja prie renginio organizavimo prisidėjusiems žmonėms ir pareigūnams, planuoja atostogas, tačiau prie anksčiau pasakytų žodžių negrįžta. Ar tai reiškia, kad premjerė, savo pažado pasitraukti po NATO aukščiausiojo lygio susitikimo, ištesėti nesirengia?

„Čekiukų“ skandalo sukrėsta Vyriausybė toliau tęsia darbus, premjerė planuoja atostogas

Pavasarį Lietuvos politinę padangę sukrėtė dabar jau liūdnai pagarsėjęs „čekiukų“ skandalas, atskleidęs savivaldos politikų piktnaudžiavimo jiems skirtomis finansinėmis išmokomis mastus.

Tuomet visuomenininkui Andriui Tapinui pradėjus akciją „Skaidrinam“, paaiškėjo, kad kai kurie savivaldos politikai, dabar jau dirbantys Seime bei užimantys vienas svarbiausių pareigų, itin švaistūniškai naudojo lėšas. Dėl šio skandalo pasitraukti iš pareigų teko konservatorių švietimo, mokslo ir sporto ministrei Jurgitai Šiugždinienei, kiti – sulaukė kritikos, tačiau užsispyrėliškai liko tęsti darbus.

Vis dėlto, visuomenėje kilus didelei nepasitenkinimo bangai, konservatoriai įregistravo nutarimo projektą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų, kurie būtų surengti rugsėjo 10 dieną. Tačiau pirmalaikių rinkimų idėjai Seime pritarta nebuvo: 66 parlamentarų balsavo „už“, 61 balsavo „prieš“ ir 8 susilaikė.

Dar prieš šį balsavimą I. Šimonytė teigė, kad jei nebus pritarta pirmalaikiams rinkimams, ji liepos viduryje, po NATO viršūnių susitikimo Vilniuje, atsistatydins.

Dėl taip staiga kilusios politinės krizės ir kolegų atsakomybė stokos tuomet nuostabos neslėpė tiek opozicija, tiek ir konservatorių koalicijos partneriai.

Opozicijoje esantys parlamentarai spekuliavo, kad netrukus apie vieną iš konservatorių lyderių gali paviešinti reputacijai žalos padaryti galintys faktai, dėl to, jie skuba trauktis. Kiti manė, kad ateinančiuose parlamento rinkimuose, konservatoriai patirtų didžiulį pralaimėjimą, o siekdami išvengti sutriuškinimo ir smūgio partijos reputacijai – skuba pasitraukti patys. Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad į politinę krizę koalicijos partneriai konservatoriai Vyriausybę atvedė dėl savų vidinių partijos problemų.

Skandalui tęsiantis ilgiau nei manyta, premjerė jau prakalbo kitaip: teigė, kad dėl to, jog į šias pareigas ją delegavo partija, ši ir turi spręsti, ar jai atsistatydinti, ar dirbti toliau.

„Aš turbūt pasisakydama leidau sau šiek tiek per daug, nes aš nesu Vyriausybėje pati sau, bet prezidiumas yra priėmęs sprendimą svarstyti šį klausimą, tai prezidiumas šį klausimą bet kokiu atveju svarstys“, – sakė I. Šimonytė^[2].

Vėliau į prezidiumo posėdį susirinkę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai nutarė, kad šalies Vyriausybė, nepaisant tvyrančios įtampos – lieka darbuotis toliau.

Tuomet ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino premjerės ryžtą dirbti toliau^[3], prieš tai sensacingai prakalbęs apie dantų pastos tūbelę. Klaustas apie galimybes toliau darbuotis skandale susikompromitavusiems ministrams, prezidentas sakė:

„Jūs manote, kad įmanoma dantų pastą sustumti atgal į tūbelę? Pabandykite, vargu bau, ar pavyks. Manau, kad tai, kas įvyko, yra matoma Lietuvos rinkėjų, jie padarys galutines išvadas. O ir premjerė, ir Vyriausybė dar turi gero laiko iki Vilniaus viršūnių susitikimo nuspręsti, kaip jie ketina elgtis ir kokios atsakomybės iš ministrų reikalauti“, – tąkart sakė prezidentas^[4].

Vėliau ėjusios savaitės buvo skirtos aktyviam NATO viršūnių susitikimui, kuris Lietuvos sostinėje vyko liepos 11-12 dienomis. Tačiau nei jo metu, nei po vieno svarbiausų šalies istorijoje renginio premjerė I. Šimonytė apie savo ateitį toliau einant šias pareigas neužsiminė.

Priešingai, skelbiama, kad ministrė pirmininkė dabar nutarė pailsėti ir išėjo vienos dienos atostogų, netrukus atostogaus ji ir ilgiau. Prezidentas dar trečiadienį pasirašė dekretą, kuriuo suteikė premjerei I.Šimonytei atostogas liepos 13 d. ir liepos 25 – rugpjūčio 3 dienomis.

Liepos 13 dieną premjerę pavaduoti buvo pavesta į ne vieną skandalą įklimpusiam energetikos ministrui Dainiui Kreiviui, o liepos 25 – rugpjūčio 3 dienomis premjerę pavaduos finansų ministrė Gintarei Skaistė, taip pat įsivėlusi į garsųjį „čekiukų“ skandalą^[5].

Ankstesni I. Šimonytės pažadai taip ir liko neišpildyti

Jeigu I. Šimonytė iš tiesų nesitrauks ir toliau tęs darbus, tai nebus pirmas kartas, kai jos pažadai taip ir lieka neišpildyti. Dar 2021 m. I. Šimonytė sakė, kad jei pajustų, kad neturi palaikymo Seime, svarstytų dėl galimybės toliau eiti savo pareigas.

„Taip aš suprantu atsakomybę – už tai, ką darai. Ir jeigu tiems žmonėms, kurie turi tave remti, nes suformavo Vyriausybę, atrodo, kad reikia daryti visiškai kitaip, turbūt tada kiti žmonės ir turėtų tos atsakomybės imtis. Tai nėra nei grasinimai, nei kitos panašaus žanro diskusijos, tai yra kalba apie tai, kad arba pasitikima Vyriausybės veikimo logika – žinoma, išklausant pastabas, kritiką, pasiginčijant dėl skirtingų požiūrių, bet tikrai jeigu pajausčiau, kad frakcija manęs nepalaiko, pagrindinis klausimas būtų o kaip toliau galima dirbti“, – sakė premjerė, pabrėždama, kad reikės „smarkiai valdyti savo polinkį kartais pasikarščiuoti arba ką nors garsiau pasakyti“^[6].

Tačiau jau tuomet kalbėta, kad I. Šimonytei susivaldyti pavyksta tikrai ne visada. Anuomet Lietuvos žiniasklaida skelbė, kad vos per kelis mėnesius premjerės poste, ji savo kolegoms konservatoriams jau leido suprasti, kad jeigu kas nors bus ne taip, kaip reikia, ji iš premjerės pareigų pasitrauks, o tada taip sugriūtų ir visa Vyriausybė.

Tokie gandai nestebina, mat iš tiesų, pati I. Šimonytė yra sakiusi, kad ji yra „emocionalus, bet nepiktas žmogus“.

„Tas mano kartais užsikudakavimas, arba labai didelės emocijos, jos gal nekelia tiek įtampos kitiems žmonėms, nes žmonės galbūt tą priima labiau kaip pergyvenimo ženklą“, - yra sakiusi ji.

Vis dėlto, aštrūs ir skuboti jos pareiškimai sukėlė ne vieną įtampos kupiną situaciją, o dabar, dar ir verčia kvestionuoti tolimesnio Vyriausybės darbo perspektyvas.

Premjerė suvaldyti emocijų taip ir neišmoko, tačiau tai ne vieninteliai I. Šimonytės teiginiai, taip ir netapę tiesa. Dar prieš paskyrimą į premjerės postą, ji sakė, kad nepriekaištingos reputacijos reikalautų ir iš viso savo ministrų, o jei kiltų klausimų, ministras nedelsiant būtų raginamas atsistatydinti^[7]. Kaip rodo ne tokia ir sena Lietuvos politikos istorija, to premjerė taip ir nepadarė.