Savaitė kupina įvykių – žinoma, didžiausia jų dalis susijusi su artėjančiais prezidento rinkimais ir juos temdančiais skandalais. Ypatingai, galimai siekiant nugesinti apklausose pirmaujantį dabartinį prezidentą G. Nausėdą. Nepaisant aktualios rinkimų temos, ne ką mažiau dabar aktualūs gynybiniai klausimai, kuriuos Lietuvoje pirmieji sukruto spręsti verslo atstovai, sukurdami iniciatyvą „4 procentai“. Tačiau ir pačiuose Vakaruose jau tampa įprasta pirmenybę teikti nebe civiliniams, bet kariniams poreikiams.
Nors ir peržengė prezidento rinkimų kartelę, kai kurie kandidatai Daukanto aikštę galimai regės tik sapnuose
Šios savaitės duomenimis, priešrinkiminis palaikymas nepakito – ir toliau dėl šalies vadovo titulo, pagal reitingus, pirmauja dabartinis prezidentas G. Nausėda, po jo seka teisininkas I. Vėgėlė ir dabartinė premjerė I. Šimonytė.
Šiek tiek apie peržengtą artėjančių šalies vadovo rinkimų kartelę: slenkstį dėl galimybės varžytis dėl Lietuvos vadovo titulo šią savaitę peržengė apie savo kandidatūrą pranešęs Darbo partijos pirmininkas A. Mazuronis, surinkęs per 25 tūkst. rinkėjų parašų (kandidatas laikomas peržengusiu, jeigu surenka bent 20 tūkst. parašų), panašiai surinko ir G. Jeglinskas – šiek tiek virš 26 tūkst. Kiek daugiau nei 22 tūkst. parašų pateikė ir buvęs KT pirmininkas D. Žalimas.
A. Mazuronį pralenkė savo partiją neseniai oficialiai įsteigęs R. Žemaitaitis. Politikui pavyko surinkti 30 tūkst. jį remiančių rinkėjų parašų, VRK daugiau nei 31 tūkst. parašų pateikė ir E. Vaitkaus komanda. Dar daugiau palaikymo perlipti per slenkstį rinkimų link gavo advokatas I. Vėgėlė, įžengęs su virš 36 tūkst. parašų, beveik tiek pat, kiek surinko ir buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga. Tačiau ilgai netrukus „valstiečiai“ ėmė ir persigalvojo A. Verygos į rinkimus nebesiųsti, o vietoje to remti I. Vėgėlę.
Tapo aišku, kad į Daukanto aikštę šiemet kaip šalies vadovai nežingsniuos šios kartelės neperžengę G. Kniukšta bei buvęs kariuomenės vadas V. Tutkus, kuriam peržengti nustatytą kartelę pritrūko, liaudiškai tariant, Marytės plauko. Ant to paties plauko pakibo ir rinkimų slenkstį peržengusio E. Vaitkaus ateitis, mat VRK paskelbė, neva politiko rinkiminė programa neatitinka reikalavimų.
Tačiau Darbo partijos būstinėje netikėtai įvykusi krata kaip reikiant sumaišė visus vandenis. A. Mazuronis net viešai paskelbė apie savo svarstymus partijos sąrašą į EP tiesiog pašalinti, o rinkimuose nedalyvauti. Tam pritartų ir „darbiečių“ frakcijos Seime seniūnas V. Fiodorovas, pridūręs, kad jaučiasi pavargęs nuo metai iš metų partiją besivejančių skandalų.
Dėl šios priežasties A. Mazuronis netgi siūlo stabdyti pačio partijos įkūrėjo V. Uspaskicho narystę joje. Pats politikas, panašu, nebenusiteikęs ilgiau, kaip jis pats sako, „murkdytis svetimame mėšle“ ir jau garsiai galvoja apie galimą partijos „pasileidimą“.
Iššūkių kupinas laikotarpis dabartiniam prezidentui G. Nausėdai
Visgi, po antradienį Seimo VSD pranešėjo komisijos pateiktų išvadų dėl G. Nausėdos pažeistų priesaikos nuostatų, šalies vadovo politinė ateitis tapo miglota. Tačiau pateiktomis išvadomis kiaurai nepasitikėti paskatino generalinė prokurorė N. Grunskienė, rėžusi, jog pačios komisijos veiksmai galimai prieštarauja Konstitucijai, įstatymams bei Konstitucinio teismo priimtiems sprendimams. Todėl Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.
Tam pritarė ir VSD, akcentuodamas, kad laikinoji komisija viršijusi savo įgaliojimus, o jos metami kaltinimai G. Nausėdai – nepagrįsti.
Tačiau šios komisijos pirmininkas V. Bakas nenuleidžia rankų ir teigia atkakliai sieksiantis surasti būdų kaip surinktą informaciją išslaptinti ir ją pateikti visuomenei. Mat surinkta įrodymų apie galimus dabartinio Lietuvos prezidento ryšius su baltarusiškų trąšų atstovais – užtektinai.
Kita vertus, ne tik šis, bet ir kitas skandalas pasivijo prezidentą. Iš stalčių pradėta traukti ir daugiau faktų – įtariama, kad G. Nausėda galimai neteisėtai paskyrė teisėjus į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Tam išsiaiškinti vidinio tyrimo ėmėsi Nacionalinė teismų administracija.
Krašto apsaugos ministru tapęs L. Kasčiūnas pradėjo pertvarką
Kaip ir kiekvieną savaitę, Lietuvos viduje taipogi neapsieinama be didesnių ar mažesnių intrigų. Bene svarbiausias dabartinis įvykis – Lietuva turi naują krašto apsaugos ministrą. Juo, prezidento pritarimu, tapo kontraversiškai vertinamas, dabar jau buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
O įsijausti į naują savo rolę L. Kasčiūnas netruko ir tuojau pat puolė teikti vieną po kito siūlymus. Štai naujasis ministras siūlo vienu procentu pakelti pelno mokestį, argumentuodamas, kad tai labai svarbu didinant finansavimą Lietuvos gynybai. Bet kiek greičiau finansuoti Lietuvą suskubo pati JAV, skirdama 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, o tai reiškia, ir Lietuvai. Kaip skelbia KAM, parama bus panaudota tikslingai kariuomenės pajėgumams stiprinti. O tai dar labiau padidins įtampą regione, ypatingai kalbant apie Rusiją ir Baltarusiją. Tad, galima tikėtis, jog tokiais tempais greitu metu teks ne tik atiduoti savo 4 proc. krašto gynybai, bet ir pačiam imti ginklą į rankas.
Tačiau galbūt finansavimo gynybai taip sparčiai didinti nereikėtų, jei patys valdantieji savo noru nepultų monstrui į nasrus. Riziką mėgstantiems (žinoma, ne savo pačių sąskaita) Lietuvos politikams kilo noras išsiųsti mūsų pačių karus į Ukrainos karo zoną. Sklinda kalbos, kad net pats A. Anušauskas prieštaravo šiai idėjai, todėl šio buvo paprašyta atsistatydinti. Nustebino ir savaitės pabaigoje pateikta STT įžvalga nepradėti ikiteisminio tyrimo krašto apsaugos ministerijoje neva dėl to, nes pirmiau turima sulaukti sprendimo iš Generalinės prokuratūros.
Karių siuntimo idėjai nepritariantys parlamentaras M. Puidokas ir buvęs Lietuvos kariuomenės vadas V. Tutkus, susibūrę į bendrą politinę jėgą, nusprendė imtis realių veiksmų ir sukūrė peticiją „Ne Lietuvos karių siuntimui į Ukrainą“. Ja siekiama gyventojus, nepritariančius šiai idėjai, savo elektroniniu parašu tai išsakyti ir taip galimai sustabdyti Rusijos karinius veiksmus prieš Lietuvą.
Tačiau Lietuvos niekas pulti nesiruošia – patikino pasienyje su Lietuva besilankęs Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka. Bet jis pridūrė, kad atsipalaiduoti taip pat negalima, nes tada puls pati Lietuva.
Dar vienas skandalas Lietuvoje – penki jaunuoliai neteisėtai disponavo dideliu kiekiu šaudmenų. Skelbiama, kad keturi iš jų buvo susiję su kariuomene, o vienas – ne. Pastarajam ir buvo paskirta griežčiausia, laisvės atėmimo, bausmė.
Šį kartą pasistūmėjo reikalai dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje E. Bajarūno likimo – užsienio reikalų ministras G. Landsbergis nusprendė, kad į mobingo skandalą įsivėlęs E. Bajarūnas šiose pareigose nebereikalingas. Todėl ministras pasirašė nutarimo projektą dėl šio atšaukimo iš pareigų.
O štai Seimo salėje – kiek įdomesni pasiūlymai. Į paviršių iš pelenų vėl prikeltos Baudžiamojo kodekso pataisos dėl kraujomaišos. Siūloma už kraujomaišą numatyti baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą nuo 3 iki 6 metų. Kitas, visai nesusijęs ir prie visiško grynųjų pinigų atsisakymo sparčiai vedantis pasiūlymas – atsisakyti 1 ir 2 centų monetų sumas apvalinant.
Tuo tarpu Liberalų sąjūdžio seniūno E. Gentvilo galvoje gimė idėja kaip sekantį kartą padėti nacionaliniam transliuotojui išsirinkti generalinį direktorių. Akcentuodamas atvejį, kai LRT Taryba niekaip to negalėjo padaryti, politikas pasiūlė balsams pasiskirsčius vienodai, galutinį verdiktą leisti nulemti Tarybos pirmininkui.
Šią savaitę jau merdėjančiai Darbo partijai nepavyko vėl išvengti teisėsaugos dėmesio. Europos prokuratūros iniciatyva buvo atlikta krata pagrindinėje partijos būstinėje, o po jos ir išneštas šūsnis dokumentų.
Iniciatyva „4 procentai“ raižo Lietuvos eterį
Nauja iniciatyva – 4 procentai BVP šalies gynybai. Televizijoje, internete, žiniasklaidoje – gausu reklamų, skatinimų prisidėti. Visas šis susirūpinimas tampa identiškas vakcinų reklamoms.
Sukurtas naujas puslapis, deja, nebe „Mėlynos-geltonos“ labui, o pačios Lietuvos. Čia piliečiai raginami „pasirašyti už savo šalies/miesto/artimųjų/šeimos saugumą“.
Skelbiama, kad šia iniciatyva (sukurtą verslo interesantų) siekiama paskatinti Lietuvos politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP gynybos finansavimo.
Pasaulį viena po kitos krečia tragedijos
Praėjusį penktadienį Maskvoje, „Crocus City Hall“ pramogų komplekse įvykus kruvinam teroristiniam išpuoliui, pirmadienį į teismą buvo atvesdinti keturi jį surengę Tadžikistano piliečiai. Teroristai buvo suimti iki gegužės 22-osios, tačiau suėmimas gali būti pratęstas iki teismo proceso pradžios, o už nusikaltimą ketveriukei gresia belangė iki gyvos galvos.
Tačiau dar iki teismo Rusijos tarnybos, sučiupusios teroristus, šių nepasigailėjo – tiesioginės transliacijos metu vienam iš jų buvo peiliu nupjauta ausis, kuri buvo įdėta jam į burną, o kitam prie genitalijų prijungtas elektrošokas.
Po daugiau nei šimto žmonių gyvybių ir dar tiek pat sužeistų nusinešusio įvykio, Rusija bedė pirštu į Ukrainą. Rusijos tyrimų komiteto duomenimis, pramogų komplekse siautėję teroristai, kaip įtariama, bėgo link Rusijos ir Ukrainos pasienio, kad Kijeve sulauktų atlygio už savo veiksmus.
Oficialiais duomenimis, per teroristinį išpuolį žuvo 139 žmonės.
Savaitės pradžia nepraėjo be dar vienos tragedijos, tik šįkart – už Atlanto. Antradienį JAV Merilando valstijoje esančioje Baltimorėje sugriuvo net 2,5 km ilgio pagrindinis miesto tiltas, kai į jį įsirėžė konteinerinis laivas su Singapūro vėliava. Tuo metu, kai įvyko tragedija, tiltu vyko intensyvus eismas, o keli automobiliai kaipmat įkrito į vandenį.
Po tragedijos buvo konstatuota dviejų žmonių mirtis, dar keturi laikomi dingusiais. Dar du žmonės buvo ištraukti iš vandens, vienas iš jų šiuo metu gydomas vietos traumų centre.
Vakaruose tvyro karo baimė – ją lydi spartus ginklavimasis
Gazos ir Izraelio konfliktas, tikėtina, jau pasistūmėjo į priekį. Itin sudėtingos netiesioginės abiejų šalių derybos galimai pasibaigs Izraelio nusileidimu kai kuriems „Hamas“ reikalavimams. Žiniasklaida skelbia apie Izraelį tenkinančias derybas, kurių metu mainais iš 40-ties Izraeliui grąžintų gyvų įkaitų būtų paleidžiami 700 palestiniečių kalinių.
Nepaisant to, Gazos laukia dar viena staigių mirčių banga, mat mieste dėl intensyvių karinių veiksmų iš Izraelio, buvo uždaryta dar viena ligoninė.
Svarbu paminėti ir Vokietijos žingsnį šiuo metu tvyrant įtampai tarp NATO narių vienašališkai nusprendžiant siųsti savo karius į karo zoną Ukrainoje. Pastaroji jau pareiškė, kad toks pačios valstybės priimtas sprendimas ir bus jos pačios atsakomybė. Paprastai tariant, jei tokia kaip Lietuva ir toliau šoks aukščiau bambos ir nuspręs išsiųsti savo karius į Ukrainą, ir dėl to patirs Rusijos agresiją, NATO nepriklausys ją ginti.
Tam tikrą signalą savaitės pradžioje pasiuntė ir Japonijos premjeras F. Kishida, panoręs susitikti su Š. Korėjos lyderiu Kim Jong Unu. Kaip žinia, jau kuris laikas tarp Š. Korėjos ir Japonijos tvyro įtampa. Ne ką mažesnė tiksinti bomba pakibo ir tarp Taivano ir Kinijos – pastarajai vis surengiant karinius įsiveržimus, Taivanas taipogi pažadėjo nenusileisti ir intensyviau vykdyti karinius mokymus. Pavyzdžiui, šį antradienį jau buvo surengtas oro gynybos bandymas.
Baimė dėl galimos karo grėsmės neapleidžia Prancūzijos, kuri svarsto galimybę pertvarkyti savo ekonomiką taip, kad galėtų priversti šalyje veikiančius gamintojus pirmenybę teikti karo reikmėms, o ne civiliams skirtiems užsakymams. Taip pat šią savaitę Paryžius gavo nerimą keliantį įspėjimą iš JAV ambasados dėl galimos terorizmo grėsmės.
Visgi, įtampa jau kurį laiką slegia ne tik tarptautinius santykius, bet ir Europoje gyvenančius žemdirbius. Šie jau kuris laikas intensyviai reikalauja valdžių įsiklausyti į jų keliamus reikalavimus rengdami protestus. Net ir prasidėjus pavasariui protestai nesibaigė – pirmadienio pavakarę į mitingą Londone sukilo nepakankamu finansavimu maisto pramonei pasipiktinę ūkininkai.
Šią savaitę taipogi pasistūmėjo slapto Europos Komisijos pirmininkės U. von der Leyen ir „Pfizer“ vadovo A. Bourlos susirašinėjimo 2021-aisiais, klausimai. Greitai EK pirmininkei gali tekti teisiškai atsakyti už savo neteisėtus ir, galimai, šališkus veiksmus Europą stumiant į priverstinę vakcinaciją.
Kaip jau praeitose apžvalgose akcentavome sunkų Lenkijos kelią išsirinkus naują liberalią valdžią, o tuo tarpu ir nuolat joje vykstančius protestus, susirėmimus, panašus likimas ištiko ir argentiniečius, negalinčius atsigauti po J. Milei tapimo prezidentu. Skelbiama, kad naujasis Argentinos vadovas į savo rolę kaip reikiant įsijautė – dalies finansavimo jau neteko provincijų vyriausybės, sustabdyta daugiau kaip 200 tūkst. socialinės paramos planų įskaitant motinystės bei išeitinių išmokų atsisakymo, o viską dar lydi masiniai valstybės tarnautojų atleidimai.
