Ūkininkų protestai pasiekė ir Londoną: reikalauja gelbėti Jungtinės Karalystės žemės ūkį
Daugiau nei 100 traktorių pirmadienio vakarą protestavo Londono centre, prie Jungtinės Karalystės parlamento rūmų.
Ūkininkai protestavo prieš, jų teigimu, nepakankamą paramą šalies maisto pramonei, važiavo kolonomis su įjungtais garsiniais signalais ir taip siekė atkreipti valdžios politikų bei visuomenės dėmesį į jų problemas[1].
Šiuos protestus suorganizavo dvi žemdirbių aktyvistų grupės – „Išsaugokime britų ūkius“ ir „Teisingas ūkininkavimas“. Ant proteste pasirodžiusių ūkininkų traktorių buvo matyti tokie užrašai kaip „Išsaugokime Jungtinės Karalystės maisto saugumą“ ir „Už žemės ūkio laisvę“.
Ūkininkai reikalauja, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė užtikrintų tikslesnį maisto produktų ženklinimą ir imtųsi priemonių šalies apsirūpinimo maistu saugumui didinti. Jie taip pat nori, kad vyriausybė nutrauktų prekybos susitarimus, kurie, anot jų, leidžia importuoti maisto produktus, gamintus pagal standartus, kurie Jungtinėje Karalystėje būtų neteisėti, ir dėl kurių nukenčia vietos ūkininkai[2].
Ūkininkai skundžiasi, jog jų derlius sumažėjo, kainos krenta, išlaidos žaliavoms auga, o beveik kasdieniai reglamentai kelia siaubą. Teigiama, kad vyriausybės žemės ūkio išmokų schemos, pakeitusios Europos Sąjungos (ES) subsidijas, neveikia taip kaip tikėtasi, o šiuo metu pritaikomos schemos nulemia, kad pagal jas mokama daugiau pinigų už laukinių gėlių auginimą nei už maisto produktų gamybą.
Valdžia reiškia palaikymą ūkininkams, bet imtis priemonių neskuba
Praėjusį mėnesį vykusioje NFU konferencijoje Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas, pristatydamas vyriausybės planus, kuriais siekiama padidinti Jungtinės Karalystės apsirūpinimo maistu saugumą, sakė ūkininkams, jog juos palaiko ir supranta.
Šį pažadą pirmadienį pakartojo ir žemės ūkio ministras Markas Spenceris, kuris sakė, kad vyriausybė tvirtai remia savo ūkininkus.
„Britų ūkininkavimas yra mūsų prekybos šerdis, todėl žemės ūkiui skiriame didžiausią dėmesį visuose susitarimuose, dėl kurių deramės, teikdami pirmenybę naujoms eksporto galimybėms, saugodami Jungtinės Karalystės maisto standartus ir šalindami patekimo į rinką kliūtis“, – sakė žemės ūkio ministras M. Spenceris.
M. Spenceris taip pat paskelbė apie naujas priemones, kuriomis bus ribojamas žemės plotas, kuris gali būti išbrauktas iš žemės ūkio ir įtrauktas į specialias aplinkosaugos schemas.
Šis pakeitimas reiškia, kad pagal Tvaraus ūkininkavimo skatinimo (TŪS) išmokų schemą ūkininkai galės skirti tik 25 proc. savo žemės projektams, pagal kuriuos ji būtų išimta iš tiesioginės maisto gamybos.
„Maisto gamyba yra pagrindinis ūkininkavimo tikslas, todėl šiandien imamės veiksmų, kad šis principas būtų aiškesnis“, – sakė M. Spenceris.
Vyriausybė pažymi, kad toliau sieks bent 60 proc. britų suvartojamo maisto ir toliau būtų gaminama Jungtinėje Karalystėje ir šis apsirūpinimo maistu lygis būtų didinamas bei atidžiai stebimas kiekvienais metais.
Ūkininkai reiškia pasipiktinimą valdžios politika po „Brexit“
Jungtinėje Karalystėje iki šiol nevyko tokių didelių ūkininkų protestų kaip Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir kitose Europos šalyse. Nuo šių metų pradžios ūkininkai beveik visose 27-iose ES šalyse protestavo prieš, jų nuomone, nereikalingas biurokratines taisykles, dirvožemio tikslus, nesąžiningą konkurenciją iš užsienio bei ES žaliąjį kursą, kuris veda juos į bankrotą.
Tačiau iš ES pasitraukusi Jungtinė Karalystė taip pat neišvengė problemų žemės ūkio srityje. Šalies žemės ūkis labai nukentėjo nuo „Brexit“.
Iš tiesų, daugelis britų ūkininkų palaikė „Brexit“, nes nepritarė daug kritikos sulaukusiai ES bendrajai žemės ūkio politikai, bet dabar dalis jų sako, kad po pasitraukimo iš Bendrijos sudaryti jų vyriausybės ir ES šalių, įskaitant Australiją ir Naująją Zelandiją, prekybos susitarimai atvėrė duris pigiam importui, dėl kurio nukenčia britų gamintojai[3].
Viena iš protesto akcijos organizatorių, vakarų Anglijos mėsinės galvijininkystės ir žemdirbystės ūkininkė Liz Webster sakė, kad vyriausybė išdavė visus ūkininkus.
„Apklausos rodo, kad visuomenė palaiko britų ūkininkavimą ir maistą nori išlaikyti pagal aukštus standartus, remiant vietos gamintojus. Mums reikia radikaliai pakeisti politiką ir skubiai atsisakyti šių siaubingų prekybos susitarimų, kurie sužlugdys britų maistą“, – sakė ji.
Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES padarė didelį poveikį žemės ūkiui, šaliai pasitraukus iš bloko laisvosios prekybos zonos ūkininkai susidūrė su biurokratiniu galvos skausmu, eksporto sunkumais ir darbo jėgos trūkumu.
2021 m. ataskaitoje nustatyta, kad dėl pasitraukimo gerokai sumažėjo į Angliją atvykstančių darbininkų migrantų, dėl darbo jėgos trūkumo prarasta nemažai derliaus. Dėl to, apklausų duomenimis, visuomenės nuomonė apie „Brexit“ ilgainiui suprastėjo. Neseniai „Opinium“atlikta apklausa parodė, kad dauguma britų dabar mano, jog pasitraukimas iš ES buvo žalingas šalies ekonomikai[4].
Pasak Nacionalinės ūkininkų sąjungos prezidentės Minete Batters, po „Brexit“ Jungtinėje Karalystėje taikoma žemės ūkio subsidijų sistema nepagerino senosios ES sistemos, o stambūs žemės savininkai vis dar gauna neproporcingai didelę naudą[5].
Jos teigimu, vienas iš didžiausių priekaištų ES subsidijų sistemai, vykdomai kaip bendrosios žemės ūkio politikos daliai, buvo tas, kad ji nesąžiningai buvo naudinga stambiems žemės savininkams. M. Batters teigimu, „Brexit“ buvo laikomas galimybe peržiūrėti išmokų sistemą, tačiau vietoj jos sukurtos aplinkosaugos žemės valdymo schemos buvo įgyvendinamos lėtai ir kritikuojamos dėl to, kad per daug dėmesio vėl skirta aplinkai, būtent maisto gamybos sąskaita.
Tai neįtinka nei ūkininkams, nei eiliniams Jungtinės Karalystės piliečiams. Neseniai atlikta 2135 suaugusių Anglijos ir Velso gyventojų apklausa parodė, kad 84 proc. apklaustųjų mano, jog maisto gamybos tikslai yra tokie pat arba net svarbesni už šalies išsikeltus aplinkosaugos tikslus.
