Naujasis Argentinos prezidentas imasi masinio vyriausybės darbuotojų etatų mažinimo
Argentinos prezidentas Javieras Milei per artimiausius mėnesius planuoja atleisti net 70 000 valstybės tarnautojų[1]. Be šio planuojamo masinio etatų mažinimo, šalies vadovas jau nutraukė dalį finansavimo provincijų vyriausybėms ir sustabdė daugiau kaip 200 000 socialinės paramos planų, kuriuos vadino korumpuotais.
Manoma, kad planuojamas 70 000 valstybės tarnautojų atleidimas neabejotinai iššauks didelį šalies profesinių sąjungų pasipiktinimą, kuris ilgainiui gali virsti masiniais protestais, o tai gali pakenkti kol kas gana aukštiems prezidento J. Milei reitingams.
Kol kas bent viena profsąjunga, atstovaujanti daliai vyriausybės darbuotojų, jau paskelbė apie streiką. Ji remiasi vyriausybės ataskaitoje išsamiai nurodyta informacija apie tai, kad gruodžio mėnesį, J. Milei vos pradėjus eiti pareigas, darbuotojai patyrė didžiausią vieno mėnesio darbo užmokesčio sumažėjimą per mažiausiai tris dešimtmečius.
Tačiau pats J. Milei kalba apie apklausas, rodančias, kad argentiniečiai optimistiškai vertina savo šalies ekonomikos ateitį, o naujausias visuomenės pasitikėjimo vyriausybe rodiklis išaugo net ir nepaisant gana nepopuliarių taupymo priemonių.
Sprendimai piktina visuomenę: sumažinto išmokos, atsisakyta motinystės ir išeitinių kompensacijų
Dar pernai, vos pradėjęs eiti prezidento pareigas, J. Milei pranešė, kad jo vyriausybė nepratęs sutarčių su daugiau kaip 5 000 darbuotojų, kurie buvo įdarbinti prieš jam pradedant eiti pareigas[2]. Vėliau buvo paskelbti dar maždaug 300 pakeitimai, pagal kuriuos daugelis valstybinių įmonių bus privatizuojamos, numatytas energetikos ir transporto subsidijų mažinimas, kai kurių vyriausybinių ministerijų uždarymas.
Pernai gruodį J. Milei net išleido nepaprastąjį dekretą. Dekretu pakeisti arba panaikinti 366 įstatymai, kuriais siekiama privatizuoti šalies valstybines įmones, įskaitant oro linijas, žiniasklaidos bendroves ir energetiką, šiomis priemonėmis taip pat sumažinta sveikatos priežiūros, būsto ir žemės nuosavybės reglamentų skaičius. Kitais potvarkiais atimtos darbuotojų teisės, be kita ko, sumažinant motinystės atostogų išmokas ir išeitines kompensacijas[3].
Prezidentas Kongresui net pateikė reformų įstatymo projektą, kuriame siūloma keisti keturias pagrindines politikos sritis – mokesčių, baudžiamąją, rinkimų ir partinę sistemą. Įstatymo projekte buvo siekiama atsisakyti proporcinio atstovavimo Kongrese. Jame taip pat buvo siūloma iki 2025 m. prezidentui perduoti teisėkūros galias. Įprastai, Argentinos prezidentai tokių politinių transformacijų imtis ir pakeisti dekretais negali.
Šis ir išlaidų mažinimo dekretas iš karto sukėlė masinius protestus bei visuomenės pasipiktinimą, Argentinos Generalinė darbo konfederacija (CGT) net kreipėsi į teismą, kuris šių metų sausio 30 d. pripažino J. Milei reformas kaip prieštaraujančiomis Konstitucijai. Prieš kelias savaites Argentinos Senatas balsavo už tai, kad šis nepaprastasis dekretas būtų atmestas.
Argentina – ištisus dešimtmečius panirusi į ekonominę duobę
Argentina jau daugybę metų susiduria su finansiniais iššūkiais. Trečia pagal dydį Lotynų Amerikos ekonomika daugelį dešimtmečių patiria krizes, vyriausybės spausdina pinigus išlaidoms finansuoti, didina infliaciją ir skolinasi tik tam, kad negrąžintų skolų. Prieiga prie dolerių griežtai kontroliuojama, todėl klesti juodoji rinka.
Todėl daug dėmesio buvo sutelkta į prezidento rinkimus, kuriuose praėjusį lapkritį laimėjo libertaras J. Milei, pažadėjęs sustabdyti dešimtmečius trunkantį ekonomikos nuosmukį, milžinišką infliaciją ir skurdą.
J. Milei, kuris save apibūdina kaip „anarchistą kapitalistą“, gavo 55,7 proc. balsų ir užtikrintai nurungė varžovą, ekonomikos ministrą Sergio Massa, už kurį balsavo 44 proc. rinkėjų. Dešimtmečius trukusių finansų krizių nuvilti Argentinos rinkėjai savo pasirinkimu nustebino net apklausų rengėjus, kurie pergalę žadėjo būtent J. Milei konkurentui.
„Šiandien prasideda Argentinos atkūrimas, Argentinos nuosmukio pabaiga. Nuosmukio laikas baigėsi. Kelio atgal nėra“, – sakė J. Milei po pergalės.
J. Milei pradėjus eiti prezidento pareigas infliacija Argentinoje siekė 143 proc., skurdas – 40 proc., o vyriausybė buvo skolinga 110 mlrd. dolerių išorės kreditoriams.
Todėl jo vieša taupymo politika yra strategijos, kuria siekiama bet kokia kaina šiais metais pasiekti fiskalinį balansą, dalis. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) palankiai įvertino pirmąsias permainas šalyje, sausio mėnesį išreiškė savo paramą ir suteikė Argentinai 4,7 mlrd. paramą.
Permainos valdžioje taip pat paskatino finansų rinkas. Iš karto po J. Milei išrinkimo Argentinos tarptautinės obligacijos, kurių išpirkimo terminas sueis 2041 m., pabrango septyniais procentais. Kylančios obligacijų kainos paprastai rodo didėjantį investuotojų pasitikėjimą šalies ekonomine politika.
Vis dėlto, kritikai baiminasi, kad prezidento plataus masto taupymo programa gali sukelti masinį nedarbą ir pakreipti ekonomiką į nenuspėjamą, galimai neramią ateitį. Tai rodo ir pastarųjų mėnesių skaičiai. Vasario mėnesį Argentinoje infliacija šoktelėjo iki 276 proc., daugiausia dėl pastaruoju metu itin nuvertėjusio peso. Sausio mėnesį skurdo lygis pasiekė 57,4 proc. ir buvo didžiausias per 20 metų. Didėjanti įtampa tarp darbuotojų ir profsąjungų išprovokuoja vis daugiau streikų ir protestų.
Be to, prezidentas ir jo sąjungininkai neretai sulaukia kritikos dėl to, kad siekia pakurstyti kultūrinius karus, pavyzdžiui, dėl teisių turėti ginklą, prieigos prie abortų ar diskusijos dėl feminizmo. Atsižvelgiant į tai, dalies visuomenės susipriešinimas auga. Kita vertus, dar priešrinkiminės apklausos parodė, kad daugelis rinkėjų, kuriuos labiau neramino ekonomikos, saugumo ir korupcijos klausimai, J. Mieli remia ne dėl jo pažiūrų, bet nepaisant jų.
