Pradedama iniciatyva prieš Lietuvos karių siuntimą į Ukrainą
Antradienį rengiama „Peticijos.lt“ portalo spaudos konferencija, kurios metu pristatoma peticija „Ne Lietuvos karių siuntimui į Ukrainą“.
Peticiją inicijuoja buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, kandidatas į prezidentus Valdas Tutkus, kuris dar pernai priimtame Seimo nutarime dėl karių siuntimo į užsienį, o taip pat ir Ukrainą, mato realią grėsmę.
„Karių siuntimas į Ukrainą bet kokiu pretekstu, ne NATO formate, yra Lietuvos įtraukimas į karo veiksmus. Tai suteikia teisę Rusijai pradėti karo veiksmus prieš LIetuvą. Kreipiuosi į LR Prezidentą,Vyriausybę ir LR Seimą susilaikyti nuo tokio pavojingo žingsnio – įtraukimo Lietuvos į karą“, – teigiama V. Tutkaus pateiktoje peticijoje.
Šiuo metu peticiją yra pasirašę 4728 piliečių, ją galite rasti paspaudę šią nuorodą.
O apie tokio žingsnio pasekmes ir padarinius surengtoje spaudos konferencijoje kandidatas į prezidentus V. Tutkus diskutuoja su parlamentaru Mindaugu Puidoku, teisininu Eriku Pavlovičiumi bei „Rinkėjų klubo“ vadovu Romualdu Mile[1].
V. Tutkus: Seimo nariams siūlau pagalvoti apie atsakomybę
Prieš Lietuvos karių siuntimą į Ukrainą pasisakantis V. Tutkus pabrėžia, kad ne kartą buvo apkaltintas neva melo skleidimu. Atremiant jo argumentus apie tai, kad karių siuntimas į Ukrainą yra didelė grėsmė Lietuvai, viešojoje erdvėje buvo teigiama, jog Seimas nėra priėmęs tokio nutarimo, siunčiami būtų tik instruktoriai, ne patys kariai, teigta, kad Ukraina net nėra karo zona.
Jo teigimu, nerimą kelia ir politikų išsakyti teiginiai: buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir naujai paskirtas Laurynas Kasčiūnas neatmetė galimybės į Ukrainą siųsti mūsų šalies karius, užsienio reikalų ministras Gabrielis Landsbergis parėmė tokią idėją.
„Siūlau Seimo nariams pagalvoti apie atsakomybę, kuri tenka jiems ir irgi imtis neatidėliotinų veiksmų, kad šis mandatas siųsti karius į Ukrainą būtų atšauktas“, – sako V. Tutkus.
Jis taip pat teigia, kad „užsienio kapitalo žiniasklaida, tokia kaip „15min.lt“ ir „Delfi.lt“ ne tik sąmoningai klaidina Lietuvos visuomenę, šmeižia jo gerą vardą, bet ir sąmoningai, galimai priešiškų mūsų šaliai jėgų užsakymu, kišasi į Lietuvos vidaus politiką ir bando įtakoti Lietuvos prezidento rinkimų rezultatus“.
„Dėl šio klausimo neabejotinai kreipsimės į teismą ir į Valstybės saugumo departamentą“, – sako V. Tutkus.
Lietuvos karių siuntimas į karo zoną gali atnešti karą ir į mūsų žemę
Pasisakydamas apie galimą Lietuvos karių siuntimą į Ukrainą, „Rinkėjų klubo“ vadovas R. Milė teigė, kad situacija iš tiesų yra pavojinga, karių išsiuntimas į karo zoną, sudaro visas galimybes, kad prieš mus jėgą panaudos priešiška valstybė, o tai atneš karą į mūsų žemę.
„Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad peticijos autorius yra generolas Valdas Tutkus, kuris turi, kaip niekas kitas, kompetenciją suprasti apie tai, kas vyksta pasaulyje, kas vyksta Rusijos ir Ukrainos kare“, – sako R. Milė.
Parlamentaras M. Puidokas teigia, kad anksčiau Seime jau priimtas nutarimas sukuria Lietuvai labai pavojingą situaciją.
Politikas akcentuoja tai, kad šiuo metu kitos NATO šalys elgiasi itin atsargiai, o Lietuvos galimi sprendimai, kurie kelia grėsmę visai valstybei, nėra Aljanso kolektyvinis sprendimas, net ir praėjusiais metais Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo nurodyta, kad šio bloko šalys savo karių į Ukrainą nesiųs.
M. Puidokas pabrėžia tai, kad jei NATO narė pati prisiima riziką, ji netenka galimybės naudoti NATO skydu, apsauga 5-uoju straipsniu, o tokiai mažai valstybei kaip Lietuva, galimas dalyvavimas koalicijoje su Prancūzija, yra keliantis milžinišką grėsmę.
„Pagal tarptautinę teisę, Rusijai atakavus mūsų kraštą, būtų galima sulaukti pasipiktinimo, bet ne NATO pagalbos“, – perspėja M. Puidokas.
Politikas taip pat skatina suprasti tai, kad nėra skirtumo, ar mūsų valstybė į Ukrainą įves 40 ar 4 tūkst karių, tarptautinės teisės požiūriu, mes tokiu atveju tampame tarptautinio konflikto sudedamąja dalimi.
„Aš tikrai kviečiu žmones pabusti, pasirašyti peticiją ir reikalauti iš jų išrinktų politikų ir politinių lyderių, kad jie vykdydami užsienio ir saugumo politiką vadovautųsi Lietuvos valstybės interesais ir pagrindinių sąjungininkų NATO pozicija“, – teigia politikas.
Savo ruožtu teisininkas E. Pavlovičius taip pat teigia, kad Lietuvos karių dalyvavimas veiksmuose Ukrainoje gali būti vertinamas kaip mūsų šalies įsitraukimas į karą be NATO sutikimo ir gali turėti rimtas pasekmes tiek mūsų kariams, tiek ir visai Lietuvai.
Be to, Lietuvos įstatymai jau dabar draudžia kariauti ir savanoriauti Ukrainoje, tačiau kaip matome iš pranešimų viešojoje erdvėje, aukų jau yra bent viena.
„Turime pasakyti ne Lietuvos karių siuntimui į Ukrainą ar į bet kokias karines zonas už Lietuvos ribų, jei tai nenumato NATO 5-asis straipsnis arba įstatymai mūsų šalyje. Taigi, mes prieš karo politiką, mes esam už taikos generolą, mes prieš karo politikus, mes esam už taikos koaliciją, ir esame prieš karą, bet už taiką“, – pažymi teisininkas E. Pavlovičius.
Įstatymas, leidžiantis karius siųsti į užsienio misijas, tylomis pasirašytas dar pernai
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje netyla diskusijos dėl potencialaus NATO šalių karių siuntimą į Ukrainą. Apie šią idėją vienas pirmųjų užsiminė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Didelė dalis Vakarų šalių iniciatyvai nepritaria, bet kai kurios valstybės, tarp kurių yra ir Lietuva, nėra tokios kategoriškos, o tai neramina visuomenę.
Iš tiesų, Lietuvoje dar praėjusių metų pabaigoje priimtas Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“.
2023 m. gruodžio 21 d. Seimas priėmė nutarimą, kuriuo nustatytas Lietuvos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose 2024–2025 metais teisinis pagrindas ir maksimalus skaičius. Iš viso 2024–2025 metų laikotarpiu dalyvauti tarptautinėse operacijose planuojama siųsti iki 358 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.
Šiam įstatymui pritarė gausus būrys Lietuvos parlamentarų – net 100. Susilaikė tik 2 Seimo nariai – M. Puidokas ir Aidas Gedvilas.
Įstatyme užsimenama apie įvairias užsienio misijas, bet viešojoje erdvėje apie šį projektą kalbama nedviprasmiškai jį laikant tiesioginiu leidimu išsiųsti Lietuvos karius į Ukrainą.
Nors įstatyme ir nėra išskirtos konkrečios sąlygos išsiųsti Lietuvos karius dalyvauti mūšiuose Ukrainoje, tam tikros mokomosios misijos gali reikšti, kad lietuviai ten vis dėlto atsidurs arba ten jau veikia.
Tai kelia daug klausimų ir suprantamų baimių dėl tiesioginio įsitraukimo į karą Ukrainoje, prisideda kuriant riziką, jog toks ėjimas Kremliaus bus sutiktas kaip konflikto eskalacija, o tai gali iššaukti atsaką jau prieš mūsų valstybę.
