VRK neregistruoja E. Vaitkaus programos: nepatiko požiūris į NATO

Vyksta susidorojimas su kandidatu? VRK nespausdins pilnos E. Vaitkaus rinkimų programos

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) leidinyje, kuris yra išleidžiamas iš eilinių mokesčių mokėtojų lėšų, su informacija apie kandidatus į prezidentus nebus spausdinama Eduardo Vaitkaus rinkimų programa.

Komisijos vertinimu, dalis E. Vaitkaus programinių nuostatų prieštarauja Rinkimų kodekse numatytiems visuomenės darnos, sąžiningų ir garbingų rinkimų principams, todėl minėtame leidinyje bus spausdinama kandidato vardas ir pavardė bei informacinis pranešimas apie tai, kad pateikta programa neatitiko keliamų reikalavimų.

„Eduardo Vaitkaus rinkimų programoje yra teiginių, nukreiptų prieš tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus – įskaitant narystę NATO, siekiama skleisti nepasitikėjimą Ukrainos piliečiais, nepagrįstai, be teisinio pagrindo valdžia vadinama išdavikais“, – posėdžio metu informavo VRK Teisės ir tyrimų skyriaus vedėjas Rokas Stabingis.

Tokį sprendimą parėmė 8 VRK nariai, 3 jų balsavo prieš, o 2 – susilaikė.

Diskusija dėl E. Vaitkaus rinkimų programos atitikties vyko ir praėjusio VRK posėdžio metu, tačiau po jo kandidatas atsižvelgė į jam išsakytas pastabas bei pristatė komisijai dvi naujas programos redakcijas su pakeitimais. Jose dalis programos nuostatų iš tiesų buvo pakeistos.

Pavyzdžiui, pirmajame programos variante kandidatas teigė, kad „Lietuvos valdžia skelbia leidžianti Ukrainos piliečiams nesilaikyti Lietuvos įstatymų“, o atnaujintoje versijoje Ukrainos piliečiai pakeisti į „užsieniečius“.

Kalbant apie NATO, kandidatas į prezidentas Aljansą įvardija „agresyviu kariniu bloku“, tačiau ištrynė dalį, kurioje anksčiau teigė, jog NATO „siekia sunaikinti Rusiją“.

Pakeistas ir teiginys apie planus „išsiųsti Lietuvos karius į Vakarų „proxy“ karą Ukrainos teritorijoje“. Anksčiau programoje buvo minimas „Amerikos proxy karas“^[1].

Tačiau net ir atlikus šias rinkiminės programos korekcijas, VRK toliau laikosi pirminio savo vertinimo, kad E. Vaitkaus programa neatitinka reikalavimų.

Nurodoma, kad joje yra teiginių prieš Lietuvos narystę NATO, skleidžiamas nepasitikėjimas ukrainiečiais, o valdžia nepagrįstai vadinama išdavikais.

Tiek pats kandidatas, tiek dalis visuomenės dėl tokio sprendimo neslepia pykčio. Juk taip sukuriamas pavojingas precedentas, kai viešai yra kalbama apie demokratiją ir lygiateisiškumo principą, tačiau pati VRK užsiima cenzūra ir tiesioginiu kišimosi į politiką. Be to, prie kandidato cenzūravimo galimai prisideda ir užsienio komerciniai bankai bei pats nacionalinis transliuotojas.

VRK posėdyje – aštrūs pasisakymai, argumentų gausa ir E. Vaitkaus pralaimėjimas

Antradienį vykusiame posėdyje pasisakė ir pats E. Vaitkus bei jo advokatas Mažvydas Misiūnas. Teisininkas nesutiko su VRK sprendimu ir abejojo, ar tokios išvados negali būti susijusios su tam tikrų komisijos narių partiškumu. Anot jo, net ir pakeitus programines nuostatas, o VRK atsisakant spausdinti E. Vaitkaus programą, kyla klausimai dėl VRK priešiškų veiksmų.

„Kyla visiškai pagrįstos abejonės, kai Vaitkus tiesiogiai pasako, kad pakeis tai, ko prašo VRK nariai ir tai padaro, bet rezultatas yra visiškai atvirkštinis“, – stebėjosi M. Misiūnas.

Kritikos VRK darbui negailėjo ir pats E. Vaitkus, kuris pastebėjo, jog komisija sprendimus dėl jo programos spausdinimo priima ne pagal įstatymus, bet vadovaujantis asmeniniais vertinimais.

„Aš akivaizdžiai matau kai kurių komisijos narių politines nuostatas ir asmenines preferencijas, nusiteikimus, kurie pateikiami kaip įstatymas“, – kalbėjo kandidatas į šalies vadovo postą, sakęs, kad tokia VRK yra grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Pats E. Vaitkus posėdyje pabrėžė, kad dar šių metų vasario 6 d. VRK priėmė sprendimą Nr. 14, kuris įsigaliojo vasario 8 d. Jo 21 punkte sakoma, kad jei pateikti dokumentai yra su trūkumais, VRK informuoja pareiškėją nedelsiant, bet to padaryta nebuvo; negana to, vasario 6 d. sprendime pasakyta, kad jei lieka mažiau nei 65 d. iki rinkimų, nieko keisti jau nėra galima, o jam pateiktos pretenzijos, kai liko 66 d. iki rinkimų, programą nurodyta keisti likus jau tik 60 d. iki prezidento rinkimų^[2]. Taip kandidatas pažymi, kad pati VRK nesilaiko savo teisės aktų.

„Mano rinkiminė programa, kuri 21 d. buvo tinkama, VRK staiga kažkieno nurodymu pasidaro netinkama ir jūs norite man uždrausti pateikti Lietuvos žmonėms savo požiūrį, kas yra atsitikę Lietuvoje ir kaip mes galime gyventi toliau. Medicininiu požiūriu VRK elgiasi kaip šizofrenija sergantis ligonis, susidvejinęs mąstymas, susidvejinę veiksmai. Iš vienos pusės jūs priimate savo teises aktus ir iš karto pasakote, kad jūs jų nesilaikysite“, – VRK posėdyje sakė pats E. Vaitkus, akcentavęs, kad šie rinkimai nėra lygiateisiai.

Paskutiniame VRK posėdyje, kuriame buvo aptariamas šis klausimas vyko ir galutinis balsavimas, jis E. Vaitkui baigėsi nepalankiai, nors dalis VRK narių teigė manantys, kad E. Vaitkaus programoje pateikta jo nuomonė, kuri neturi būti pagrindžiama faktais, jai nėra taikomas tiesos reikalavimas^[3].

„Siūlau spausdinti programą, nes turi būti apginta kandidato teisė reikšti įsitikinimus, jei tie įsitikinimai neperžengia įstatymų rėmų“, – kalbėjo VRK narys Maksimas Reznikovas.

Vis tik, komisijos narės Olgos Kilkinovos nuomone, E. Vaitkaus programos teiginiai nėra tik nuomonė, o konkreti jo pozicija.

„Pozicija, mano vertinimu, neturėtų būti rinkimų programoje, nes ji prieštarauja tarptautiniams įsipareigojimams“, – sakė ji.

Galiausiai dauguma VRK narių nutarė, kad nors programa ir buvo atnaujinta, nurodytų trūkumų joje liko, jie nepašalinti, tad kandidatų rinkimų programų leidinyje bus spausdinamas tik E. Vaitkaus vardas, pavardė ir informacinis pranešimas, kad kandidato programa neatitinka VRK reikalavimų.

Primename, kad reikalavimuose, kuriais vadovaujasi VRK nustatyta, kad rinkimų programa privalo būti parengta laikantis Konstitucijos, Rinkimų kodekso ir kitų teisės aktų nuostatų, taip pat moralės, teisingumo, visuomenės darnos, sąžiningų ir garbingų rinkimų principų, programos tekste neturi būti kitas partijas, komitetus, koalicijas ar kandidatus kompromituojančios medžiagos, dėl kurios pagal Rinkimų kodekso reikalavimus būtina atsakomoji nuomonė.

E. Vaitkaus rinkimų programa: kitokia nuomonė ar pavojus Lietuvai?

Kandidatas į prezidentus, gydytojas hematologas, profesorius E. Vaitkus savo rinkiminę programą yra paskelbęs ir savajame internetiniame puslapyje^[4]. Jame teigiama, kad gyvenimas Lietuvoje pagerės kai:

1. Strateginės įmonės bus optimizuotos, tai yra, visos dujotiekio, vandentiekio, elektros tinklų ir elektrinių, komunalinių atliekų tvarkymo įmonės privalo būti tiktai valstybės nuosavybė. Jeigu šie objektai yra privataus kapitalo rankose, juos privalu nacionalizuoti.
2. Visi energetiniai resursai (degalai, dujos, elektra ir pan.) Lietuvos gyventojams privalo būti maksimaliai mažomis kainomis. Panaikinti įstatymą draudžiantį pirkti elektrą iš Baltarusijos, peržiūrėti akcizų politiką.
3. Senaties terminas ekonominiams nusikaltimams bus panaikintas, o asmenys prisipažinę padarę ekonominius nusikaltimus Lietuvai bus atleidžiami nuo laisvės atėmimo bausmės.
4. Rinkimų balsų skaičiavimo pertvarka:
   VRK centrinis balsų skaičiavimo kompiuteris – tik valstybės, o ne privačiose, kaip yra dabar rankose. Vieša balsų skaičiavimo stebėsena online rinkimų metu visiems be išimties. Seimo rinkimų metu įgyvendinamas principas: Vienas rinkėjas – vienas balsas, o ne 7 balsai kaip yra dabar. Politinės partijos turi būti finansuojamos tik iš nario mokesčio, o ne iš valstybinių subsidijų.
5. Peticija turi būti svarstoma Vyriausybėje, kai ją pasirašo 2000 piliečių. Peticija svarstoma Seime, kai ją pasirašo 5000 piliečių.
6. Lietuvoje negalima privalomoji karinė tarnyba ir negalimas visuotinis šaukimas į kariuomenę. Už karo propogandą ir kurstymą turi būti baudžiama.
7. Valstybės saugumo departamento esminė pertvarka, kad jis nebebūtų užsienio vyriausybių įrankiu ir nedalyvautų Lietuvos politiniame gyvenime.
8. Konstitucijoje įtvirtinti grynuosius pinigus.
9. Refendumo kartelę sumažinti iki 100 000 parašų, o Seimo narių skaičių iki 71. Uždrausti Seimo nariui būti ministru. Supaprastinti Seimo nario pašalinimo procedūrą. Numatyti Seimo nariams baudžiamąją atsakomybę už Lietuvos Konstitucijos sulaužymą. Panaikinti Konstitucinį teismą, kadangi jis nesaugo Konstitucijos, bet yra naudojamas kaip priemonė politinėse kovose.
10. Išslaptinti duomenis apie Dalią Grybauskaitę ir KGB archyvų sąrašus.
11. Panaikinti Signatarų rentas ir valstybės apsaugą Vytautui Landsbergiui, kuri mums visiems kainuoja po 300 000 eurų per metus.
12. Referendumas dėl Lito sugrąžinimo.
13. Švietimo sistema turi tapti prioritetine. Skirtingų greičių mokymo programos.
14. Uždrausti LGBT propogandą mokymo ir ugdymo įstaigose.
15. Atšaukti leidimus Ukrainos piliečiams nesilaikyti Lietuvos teisės normų ir atšaukti privilegijas numatytas darbdaviams už Ukrainos piliečių įdarbinimą .
16. Sustabdyti skolinimąsi ir subalansuoti biudžetą. Negalima gyventi dabar mūsų vaikų ir anūkų (ateities kartos) sąskaita.
17. Viso Lietuvos biudžeto Išviešinimas, kad informacija apie visus valstybės pinigus būtų lengvai prieinama ir aiškiai pateikta visiems šalies piliečiams. Viešųjų pirkimų tarnybos likvidavimas.
18. Lietuvos žemė galipriklausyti tik Lietuvos valstybei, Lietuvos piliečiams ir Lietuvos ūkio subjektams.Lietuvos žemės turtai (pvz. gėlas vanduo) negali būti privati nuosavybė.
19. Ypatingojo prokuroro institucijos įkūrimas su visuotiniuose rinkimuose renkamu tarnybos vadovu tiesiogiai atskaitingu visuomenei.
20. Nacionalinio transliuotojo – LRT, pertvarka.
21. LRT privalo pateikti neiškreiptą ir išsamią informaciją apie įvykius šalyje ir pasaulyje.
22. Žurnalistų etikos tarnybos pertvarka. Tarnybos užduotimi turi būti žmogaus teisių visuomenės informavimo priemonėse saugojimas bei dezinformacijos platintojų baudimas.
23. Nutraukti Biudžetinį finansavimą visoms propagandos gamykloms : Rytų Europos studijų centras (RESC), Vilniaus politikos analizės institutas (VPAI) ir pan.
24. Įstatymo apie užsienio agentus priėmimas. “Užsienio agentai“ – tai asmenys ar subjektai, užsiimantys lobistine veikla arba atstovaujantys užsienio vyriausybes, organizacijas ar asmenis. Jie privalo užsiregistruoti ir atskleisti savo santykius, veiklą, ir susijusią finansinę kompensaciją.

Kandidatas kalba apie susidorojimą: blokuojamos jo sąskaitos, nėra platformos pasisakyti rinkėjams

Kiekvienas pilietis E. Vaitkaus kandidatūrą į prezidentus bei jo rinkiminę programą gali vertinti savaip, tačiau daugelį stebina būtent šiam kandidatui pritildyti pasitelktos priemonės.

Kiek anksčiau skelbta, kad „Swedbank” nusprendė apriboti E. Vaitkaus prezidentinės rinkiminės sąskaitos limitą ir taip suvaržė kandidato dalyvavimą prezidento rinkimuose. Dėl to jis net kreipėsi į Švedijos ambasadorių, informuodamas jį, kad Švedijos bankas tiesiogiai ir sąmoningai kišasi į Lietuvos politinį gyvenimą ir prezidento rinkimus^[5].

Laiške Švedijos ambasadoriui Lietuvoje Larsui Wahlundui, E. Vaitkus teigė, kad šių metų vasario 16 d. jam reikėjo padaryti 331 euro pavedimą iš oficialios rinkiminės sąskaitos „Swedbank”, bet bankas šio pavedimo padaryti neleido, nes tariamai buvo viršytas 20 000 eurų mėnesinis limitas, nors, kandidato teigimu, iki limito viršutinės ribos dar buvo likę 350 eurų.

E. Vaitkus aiškino, kad prašė banko padidinti limitą, bet gavo neigiamą atsakymą be motyvų. Jis kreipėsi ir į VRK, nurodant, kad bankas kišasi į rinkimų eigą, bet VRK nesureagavo, darbuotojai tik žodžiu pranešė, kad negali kištis į banko veiklą. Po kreipimosi į Lietuvos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą, atsakymo kandidatas taip pat negavo.

Dar anksčiau, Lietuvos nacionalinis transliuotojas LRT jau skelbė, kad E. Vaitkaus nuomonės savo platformoje neskelbs. Primename, kad būtent LRT įprastai vyksta oficialūs kandidatų į prezidentus debatai, jų programų nušvietimas ir kitos panašios informacijos sklaida.

Pats E. Vaitkus dėl to kreipėsi į VRK, kuri tiesiogiai kreipėsi į valstybinį transliuotoją. Tuomet LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė išdėstė motyvus, kodėl E. Vaitkaus nuomonės skelbti esą negalima^[6].

Jos teigimu, portalo redakcija pasilieka teisę spręsti, kurie komentarai bus publikuojami, o kurie gali turėti publikavimo rizikų. Šie negali būti vertinama kaip komentaro autoriaus saviraiškos laisvės pažeidimas. LRT vadovė taip pat pabrėžė, kad transliuotojo misija yra ne tik informuoti ir ugdyti, bet ir sutelkti visuomenę, stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją.

Esą taip ir elgiamasi, siekiant pažaboti kai kurių E. Vaitkaus nuomonių sklaidą. Vis dėlto, M. Garbačiauskaitė-Budrienė pabrėžė, kad kandidato nuomonė bus skelbiama, jei jis pats savo pranešimo vietas deramai cenzūruos.