Karščio banga pavojingiausia sergantiesiems lėtinėmis ligomis
Į Lietuvą plūstant alinančiai kaitrai, specialistai siunčia aiškų perspėjimą – kai kuriems gyventojams artimiausios dienos gali tapti rimtu išbandymu. Daugiau nei 30 laipsnių karštis pavojingiausias sergantiesiems lėtinėmis ligomis, senjorams ir mažiems vaikams.
Artimiausiomis dienomis oro temperatūrai šoktelėjus virš 30 laipsnių, medikai ragina nenuvertinti karščio poveikio organizmui. Aukšta temperatūra didina dehidratacijos riziką, apsunkina širdies darbą ir gali išprovokuoti lėtinių ligų paūmėjimą. Be to, dėl gausaus prakaitavimo organizmas netenka ne tik skysčių, bet ir svarbių mineralų, todėl dažniau pasireiškia silpnumas, galvos svaigimas, nuovargis ar bendras jėgų stygius[1].
„Kai oro temperatūra viršija 30 laipsnių, organizmui tenka papildomas krūvis siekiant palaikyti normalią kūno temperatūrą. Karštomis dienomis dažniau netenkama skysčių ir mineralinių medžiagų, todėl gali pasireikšti silpnumas, galvos svaigimas, nuovargis ar kiti negalavimai. Žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, tokios sąlygos gali tapti rimtu sveikatos iššūkiu“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė.
Ne mažesnė rizika kyla ir žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, inkstų, kvėpavimo takų ar neurologinėmis ligomis. Karštis gali apsunkinti šių susirgimų kontrolę, todėl specialistai pataria atidžiai stebėti savijautą, vartoti pakankamai skysčių ir neignoruoti net menkiausių organizmo siunčiamų signalų.
Ypatingas dėmesys – senjorams, vaikams ir vartojantiems vaistus
Karščio poveikis ne visiems vienodas. Vieni jį pakelia lengviau, tačiau tam tikroms gyventojų grupėms net kelios itin karštos dienos gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Tarp jų – senjorai, maži vaikai, nėščiosios, lauke dirbantys žmonės bei aktyviai sportuojantieji.
Vyresniame amžiuje organizmas prasčiau reguliuoja kūno temperatūrą, o troškulio pojūtis tampa silpnesnis. Dėl šios priežasties senjorai dažnai nepastebi, kad organizmui jau trūksta skysčių. Tuo metu kūdikiai ir maži vaikai perkaista gerokai greičiau nei suaugusieji, nes jų termoreguliacijos sistema dar nėra visiškai susiformavusi.
Papildomo atsargumo reikėtų ir žmonėms, vartojantiems tam tikrus vaistus. Specialistai atkreipia dėmesį, kad kraujospūdį mažinantys, šlapimo išsiskyrimą skatinantys, antihistamininiai ar kai kurie psichikos sveikatai skirti preparatai gali paveikti organizmo gebėjimą prisitaikyti prie didelio karščio. Dėl to medikai primena, jog savavališkai keisti gydymo ar nutraukti vaistų vartojimo negalima – kilus klausimų reikėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Kaip apsisaugoti nuo perkaitimo ir atpažinti pavojingus simptomus?
Specialistų teigimu, daugumos su karščiu susijusių sveikatos problemų galima išvengti laikantis paprastų taisyklių. Svarbiausia – reguliariai gerti vandens, net jei nejaučiamas troškulys, riboti alkoholio bei daug kofeino turinčių gėrimų vartojimą ir karščiausiomis dienos valandomis vengti tiesioginių saulės spindulių.
Taip pat rekomenduojama dėvėti šviesius, lengvus ir orui pralaidžius drabužius, nepamiršti galvos apdangalo, vėsinti patalpas ir, esant galimybei, daugiau laiko praleisti pavėsyje ar vėsesnėse vietose. Intensyvią fizinę veiklą patariama planuoti anksti ryte arba vakare, kai oro temperatūra būna žemesnė.
Ne mažiau svarbu laiku atpažinti pirmuosius perkaitimo požymius. Stiprus troškulys, galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, neįprastas nuovargis ar sutrikusi orientacija gali signalizuoti, kad organizmui tampa per sunku susidoroti su karščiu. Jei žmogus tampa vangus, pradeda painiotis, praranda sąmonę ar pasireiškia kiti sunkūs simptomai, būtina nedelsiant kreiptis į medikus – karščio smūgis yra pavojinga būklė, galinti kelti grėsmę gyvybei.
