- EK vadovė sulaukė teisinių ES šalių priekaištų
- Slapti U. von der Leyen ir „Pfizer“ boso susirašinėjimai rodo interesų konfliktą
- U. von der Leyen sieks antros kadencijos EK pirmininkės poste
EK vadovė sulaukė teisinių ES šalių priekaištų
Lenkija, Vengrija ir Rumunija prisideda prie teisinių kaltinimų prieš Europos Komisijos (EK) pirmininkę Ursulą von der Leyen.
Kartu su aštuoniais prokurorais, jos kaltina ją korupcija dėl abejotino sandorio, kurį U. von der Leyen sudarė su farmacijos milžine „Pfizer“ per COVID-19 pandemiją.
Pati politikė, nepaisydama nuolatinių kaltinimų dėl interesų konflikto, jau ne vienerius metus atsisako atvirai kalbėti apie šį sandorį[1]. Dabar tai padaryti galimai privers teismas.
Dėl sandorio su „Pfizer“, Europoje buvo nupirkta per daug vakcinų, o Europos Sąjungos (ES) valstybės narės buvo suvaržytos privalomomis sutartimis pirkti vakcinas net ir tada, kai tokio poreikio nebeliko. Taip šalys susidūrė ne tik su finansiniais nuostoliais, bet ir su didžiuliu vakcinų, kurias vėliau prireikia sunaikinti, pertekliumi.
Minėtų šalių baudžiamasis skundas buvo pateiktas Lježo miesto Belgijoje teismui. Prie trijų ES valstybių narių prisijungė ne tik dar aštuoni prokurorai, bet ir Belgijos lobistas Fredericą Baldanas, politinės partijos „Vivant“ ir „Les Patriotes“. Kaltinime L. von der Leyen kaltinama dėl savo pareigų išnaudojimo, dokumentų sunaikinimo, neteisėtų interesų perėmimo ir korupcijos.
Slapti U. von der Leyen ir „Pfizer“ boso susirašinėjimai rodo interesų konfliktą
U. Von der Leyen įtariama interesų konfliktu. 2021 m. kovą ji privačiomis derybomis sudarė sandorį su „Pfizer“ vadovu Albertu Bourla.
Iš viso, tokiomis privačiomis derybomis su juo, ji nusipirko 1,8 mlrd. vakcinų už maždaug 35 mlrd. eurų. Tai buvo didžiausia kada nors sudaryta ES sutartis dėl skiepų nuo koronaviruso.
Europos Audito Rūmai yra paskelbę ataskaitą, kaltinančią EK atsisakius atskleisti bet kokią informaciją apie asmeninį U. von der Leyen vaidmenį derybose. Audito Rūmai taip pat nustatė, kad EK vadovė U. von der Leyen pati vedė preliminarias derybas dėl vakcinų pirkimo sutarties, vėliau pateikdama rezultatus Tarybai. Tai nėra ES teisės aktų norma.
Negana to, kitaip nei kitų derybų atveju, EK atsisakė pateikti diskusijų su „Pfizer“ atstovais protokolus, ekspertų, su kuriais konsultuotasi, pavardes, sutartas sąlygas ar kitus įrodymus.
Anksčiau Europos Parlamento (EP) COVID-19 komitetas siekė nustatyti EK vadovės vaidmenį šioje istorijoje. Pradėjus tyrimą, komitetas kvietė U. von der Leyen atvykti į vieną iš komisijos posėdžių ir duoti parodymus. EP įstatymų leidėjai norėjo išsiaiškinti, U. von der Leyen veiksmus ir poziciją, derantis dėl milijardus eurų kainavusios sutarties perkant „Pfizer“ gamintojo vakcinas. Vis dėlto, politikė atvykti į posėdžius nesiteikė.
O tokio susitarimo žala pasirodė esanti didelė, nes vakcinų buvo nupirkta gerokai per daug. Europos valstybės jau išmetė nepanaudotas mažiausiai 215 mln. koronos vakcinų, kurių vertė siekia 4 mlrd. eurų. Vidutiniškai šalys išmeta 0,7 dozės vienam gyventojui.
O šiuo metu ES šalys turi toliau pirkti „Pfizer“ vakcinas ir privalo tai daryti iki 2027 m., kitaip kompanija jas paduos į teismą dėl pavėluoto mokėjimo.
Tokie teisiniai ginčai jau vyksta. JAV farmacijos milžinė „Pfizer“ padavė Lenkijos vyriausybę į teismą dėl negautų mokėjimų už 60 mln. dozių COVID-19 vakcinos. Lenkija vakcinų užsakymą pateikė 2021 m., tačiau pandemijai atsitraukus, dalis vakcinos dozių taip ir liko nepanaudotos. Už jas Varšuva mokėti nenori.
Vis dėlto, farmacijos kompanija „Pfizer“ teigia, kad tiesiog nori atgauti pinigus už pristatytą produktą, neatsižvelgiant į tai, ar valstybė vakcinas panaudojo ar ne. „Pfizer“ ir „BioTech“ savo bendru ieškiniu iš Lenkijos valdžios siekia prisiteisti iki 1,2 mlrd. eurų arba kitaip, 19,50 eurų už vakcinos dozę.
„Pfizer“ yra vienintelė įmonė, kuri tiekė vakcinas, bet su kuria nepavyko susitarti. „Moderna“ sutiko atšaukti 60 proc. planuoto tiekimo. Susitarimas taip pat buvo pasiektas su bendrove „Johnson and Johnson“.
U. von der Leyen sieks antros kadencijos EK pirmininkės poste
Nepaisant skandalų, U. von der Leyen oficialiai tapo Europos liaudies partijos (EVP) kandidate į EK pirmininko postą antrajai kadencijai.
Politikė nominuota Bukarešte vykusiame suvažiavime. Už U. von der Leyen kandidatūrą balsavo 400 EVP delegatų. 89 buvo prieš. Daugiau kandidatų nebuvo.
Birželį vyks naujo Europos Parlamento rinkimai. Paprastai į EK pirmininko postą skiriamas kandidatas iš tos Europos partijų šeimos, kuri rinkimuose pasirodo geriausiai. Šiuo metu apklausose EVP aiškiai pirmauja, dėl to šansai, kad U. von der Leyen liks poste, yra dideli.
EK yra viena svarbiausių ES institucijų, atsakinga už teisės aktų siūlymą, sprendimų įgyvendinimą, ES sutarčių laikymąsi ir kasdienės ES veiklos valdymą.
EK pirmininkas skiriamas per kelis etapus. Pirmiausiai jo kandidatūrą skiria Europos Vadovų Taryba, kurią sudaro ES valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai. Kandidatas skiriamas atsižvelgiant į parlamento rinkimų rezultatus. Pasiūlytam kandidatui turi pritarti absoliuti europarlamentarų dauguma. Parlamentui išrinkus EK pirmininką, jį oficialiai skiria Europos Vadovų Taryba. Tada pirmininkas, konsultuodamasis su valstybėmis narėmis, atrenka kitus Komisijos narius, vadinamus komisarais.
O po birželio mėnesį vyksiančių EP rinkimų bus perskirstytos ir kitos aukščiausios ES valdžios pozicijos, tokios kaip Europos Vadovų Tarybos (EVT), EP pirmininko ir ES užsienio reikalų įgaliotinio vietos. Šiais metais keisis ir NATO generalinis sekretorius bei Tarptautinio valiutos fondo Vykdomoji valdyba[2].
