Savaitės įvykių apžvalga: rusofobija toli nenuvedė, milijonai vis tiek „pabėgo“ į Rusiją

Kelis metus trunkantis Rusijos engimas Lietuvą nuvedė tik prie dar didesnių kainų paprastiesiems, o verslus atvedė prie didesnių aukso puodų. Kai kurios įmonės, pasinaudodamos populistiniais šūkiais, visuomenės akyse Rusiją engė, o iš tiesų kirto rankomis ir gavo dvigubą naudą. Net kandidatai į prezidento postus neslepia savo nepopuliarių pažiūrų ir jau atvirai kalba, kad santykius su Lietuvos kaimynėmis gerinti būtina (šį kartą buvo pradėta kalbėti bent jau apie Minską).

Atsisakęs seimo nario mandato R. Žemaitaitis išsaugojo galimybę dalyvauti prezidento rinkimuose

Praėjusią savaitę sulaukęs nepalankaus KT sprendimo dėl savo antisemitinių pasisakymų, R. Žemaitaitis, siekdamas išvengti apkaltos, pirmadienį atsisakė savo seimo nario mandato ir pateikė prašymą VRK. Visgi, dabar jau eks parlamentarui dar yra galimybių greitu metu sugrįžti į aktyvų politinį gyvenimą – kandidatuoti jis galės ne tik į šiuos prezidento rinkimus, bet ir į to pačio seimo, kurie įvyks jau ateinantį rudenį.

Jiems R. Žemaitaitis teigia pasiruošęs kaip niekada - tik dabar kandidatuosiąs su nauja savo įsteigta politine jėga „Nemuno aušra“.

Nepaisant to, kad mandato atsisakė, R. Žemaitaitis rankų, siekiant surasti teisybę, nuleisti neketina ir tokį KT sprendimą jis skųsiąs EŽTT.

Lietuvoje milijonai eurų švaistomi kairėn ir dešinėn

Gana nuobodų pavasarį sostinėje kiek prasklaidė antradienį „Rail Baltica“ viešojo intereso gynimo grupės surengtas piketas prie Prezidentūros, kurio tikslas – atkreipti dėmesį į šio projekto paliekamus padarinius miestų kraštovaizdžiui ir akis ant kaktos išsprogdinančią, net 2,7 mlrd. eurų siekiančią projekto kainą. Visgi, tai – tik dar vienas „bandymas kažką daryti“ be aiškaus veiksmų plano, todėl, vargu, ar į piketuotojus apskritai kas nors iš valdžios atstovų atkreips dėmesį. O jei ir atkreips, klausimas, kiek tas dėmesys išsilaikys...

O štai lietuviams būtų neprošal pasikartoti istorijos žinias, nes būtent prasidėjus karui Ukrainoje, mūsų verslai ėmė gudrauti – su visa rusofobijos banga įmonės dėjosi labai „socialiai atsakingomis“, todėl teigė nutraukusios visus savo turėtus ryšius su Rusija. Socialinis eksperimentas (bent jau išorėje) puikiai ėjosi, žmonės tokias įmones rėmė (prisiminkime ir garsiojo komiko O. Šurajevo visą kampaniją prieš Kauno miesto mero V. Matijošaičio verslą, kaip teigta, turintį ryšių su Rusija). O štai, pasirodo, šios ne tik apsimelavo, bet ir gerai paramos gavo – ir iš Rusijos, ir iš žmonių, patikėjusių „politiškai atsakingu verslu“, mat laikotarpiu nuo 2022 m. kovo iki 2023 m. rugpjūčio į Rusiją buvo išvežta prekių už daugiau kaip 130 mln. eurų.

77.lt taip pat pavyko išsiaiškinti, kokioms propagandoms skleisti taškomi valstybės biudžeto pinigai. Įdomus niuansas – Ukrainai skiriami šimtai milijonų eurų, iš gyventojų aktyviai renkami 4 proc. karinei gynybai, liaudis šaukiama susispausti vardan taikos, gėrio. O štai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija lengva ranka beveik 50 tūkst. eurų padovanoja... LGBT propagandos skleidimo lopšiui – Lietuvos gėjų lygai.

Klysta ne tik politikai, bet ir specialioji VSD pranešėjo komisija

VSD pranešėjo komisija, vertindama pranešėjo pateiktus duomenis, padarė grubių klaidų. Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad VSD pranešėjo istoriją nagrinėjusi parlamentinė komisija ne tik neteisėtai atskleidė pranešėjo Tomo Gailiaus tapatybę, bet ir viršijo savo įgaliojimus. Nustatyta, kad komisijos pirmininkas Vytautas Bakas veikė šališkai, o komisijos nariai atliko ir daugiau procedūrinių pažeidimų (pavyzdžiui, D. Šakalienės sutuoktinis pats galimai dirba VSD, o parlamentarė prisidėjo prie išvadų rengimo).

Tuo tarpu kai kam su politika kurį laiką galimai teks atsisveikinti – norėjęs už dyką gauti naują televizorių ir apsimokėti už savo „Telia“ abonementą, Jonavos meras M. Sinkevičius pridarė grubių klaidų, dėl kurių jam gresia piniginė – 10 tūkst. eurų – bauda ir draudimas dirbti valstybės tarnyboje.

Šią savaitę Lietuvos diplomatui L. Linkevičiui savo socialinėje platformoje „X“ lyg netyčia užsiminus apie Krymo tilto susprogdinimą ir taip užrūstinus Maskvą, pasirodė žinia, kad ukrainiečiai nori padaryti... tą patį. Tik kol kas – dar tik koliažuose. Taigi, dabar L. Linkevičiui teks iš naujo galvoti, kaip čia dar nustebinti pasaulį.

Kandidatai į Lietuvos prezidentus nebeslepia savo nepopuliarių politinių užmojų

Prezidentas Gitanas Nausėda, dėl kurio liberalių pažiūrų jau kilo įtarimui ne vienam jo rinkėjui, šią savaitę dar kartą išsakė savo poziciją dėl partnerystės įstatymo. Pavyzdžiui, Lietuvos vadovas laikosi nuomonės, kad vienalytę partnerystę šalyje teisiškai reglamentuoti būtina, bet tam reikia keisti pirmiausia Civilinį kodeksą ir įgyvendinti Civilinės sąjungos įstatymą, kuris taip ir nepasiekė finišo tiesiosios, nors, pagal idėją, tenkino partnerystės ištroškusių asmenų teisinius interesus (išskyrus tai, kad esant Civilinei sąjungai nebūtų galimybės įsivaikinti). 

Kandidatas į Lietuvos prezidentus I. Vėgėlė taip pat parodė savo spalvas, pavojingai atskleisdamas savo užsienio politikos užmojus ir įsitikinimus, kad ilgalaikėje perspektyvoje vis tik reikalinga koreguoti santykius su Minsku, nors dabar ir tokia santykių strategija atrodo neįmanoma. I. Vėgėlė rėžė, kad tokių diplomatinių santykių užmezgimas esą yra reikalingas tam, kad Baltarusija taptų buferine zona tarp Vilniaus ir Maskvos, nors ir kaip tai nepatiktų vakarietiškiesiems politikams ir jų pasekėjams Lietuvoje.

Nepaisant kai kurių savo nepopuliarių minčių, I. Vėgėlė oficialiai skelbiamas kaip daugiausiai aukų surinkęs kandidatas, siekiantis Lietuvos prezidento posto. Rėmėjų palaikymas akivaizdus – teisininkas skaičiuoja per 161 tūkst. eurų, kuriuos gera valia paaukojo fiziniai asmenys. Toks skaičius įspūdingas, o ypatingai tada, kai net 16 kartų viršija pačio skirtas lėšas savo rinkiminei kampanijai.

Ir, nors dar praėjusią savaitę kandidatų palaikymo kreivė išliko tokia pati, šią savaitę jau pastebimi pokyčiai I. Vėgėlės naudai. Linksmų plaučių prezidentas G. Nausėda netenka net 10 proc. savo elektorato, nors pirmąją vietą rinkėjų širdyse vis dar išlaiko. Antroje vietoje po dabartinio prezidento tvirtai stovi I. Vėgėlė su 3 proc. paaugusiu palaikymu, o po jo – dabartinė premjerė I. Šimonytė.

Prieš artėjančius naujojo seimo rinkimus pridusę konservatoriai mestelėjo kozirį ir užsiminė apie neva jau kitąmet tūkstantį eurų pasieksiantį minimalų darbo užmokestį, kas kadaise buvo tik tolima lietuvių svajonė. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė pasidalino, kad užmojai dar ir didesni, mat jau kitąmet MMA ant popieriaus esą turėtų būti ir didesnis nei tūkstantis eurų. Bet, ar tai nebus tik eilinis priešrinkiminis blefas?

Lenkija tapo visos Europos apsaugos centru, o D. Britanija purtosi neteisėtų migrantų

Savo karius siųsti ketinanti ir kitaip pagalbą Ukrainai siūlanti Lenkija negali atsidžiaugti savo Vakarietiškais „raumenimis“ ir šventai tiki, kad būtent ji Europą gali išvesti iš karo prieblandos... Lenkijos ministras pirmininkas D. Tuskas tiki, kad būtent Lenkija šiuo metu yra Europos širdis ir kad šalis atsakinga... už visos Europos gynybą.

Čia save ant pjedestalo kėlusi Lenkiją gavo dar vieną smūgį žemiau bambos – į Vakarus pastaruoju metu sparčiai besilygiuojanti šalis atsidūrė žiniasklaidos taikinyje po to, kai buvęs Lenkijos naftos koncerno “Orlen” valdybos pirmininkas O. Obajtekas atsidūrė įtarimų dėl ryšių su “Hezbollah” teroristais, šešėlyje.

Migracijos bangų nuvarginta D. Britanija nusprendė imtis veiksmų ir siųsti atvykėlius atgal. Tik šįkart – ne ekonominius migrantus iš Vakarų, dėl kurių neva reikėjo išstoti iš ES, bet laivais plūstančius nelegalius atvykėlius iš trečiųjų pasaulio šalių. Skelbiama, kad per pusantrų metų laikotarpį tokių čia atvyko jau per 57 tūkst., kas valstybės biudžetą jau palengvino šimtais milijonų svarų sterlingų.

J. Bidenas gali padėti Izraeliui, bet jam pačiam greitai gali prireikti pagalbos

Dar vienas smūgis šią savaitę suduotas Izraelio ministrui pirmininkui B. Netanyahu, kuris jau susirūpino savo laisve. Besikreipdamas į JAV lyderį J. Bideną pagalbos užkertant kelią Hagoje veikiančiam Tarptautiniam teismui, galinčiam išduoti tarptautinius arešto orderius ir taip apriboti bebaimiais besijaučiančius žydų politikus. Kad Izraelis iš tiesų ne auka, ketvirtadienį, kaip skelbia žiniasklaida, parodė ir Turkija, sustabdžiusi prekybą su Izraeliu^[1].

Tas pats J. Bidenas galimai pats turės greitai kreiptis į ką nors pagalbos dėl savo nevaldomai ilgo liežuvio. Po šio viešų pasisakymų apie ilgalaikės JAV partnerės – Japonijos ksenofobiškumą (atvykėlių baimę, šiuo atveju – imigrantų), valstijos liks be dar vienos valstybės užnugario.