G. Nausėda žėrė kritiką seimui dėl to, kad nebuvo įteisinti gėjų ir lesbiečių santykiai

LRT debatuose susitiko G. Nausėda ir I. Šimonytė

Nenumaldomai artėjant Lietuvos prezidento rinkimams, vyksta vieni paskutiniųjų kandidatų debatai, kuriuose šį kartą susitiko perrinkimo siekiantis Gitanas Nausėda bei premjerė Ingrida Šimonytė.

Nacionalinio transliuotojo eteryje kiek anksčiau jau įvyko kitų kandidatų Giedrimo Jeglinsko bei Dainiaus Žalimo, ir Remigijaus Žemaitaičio bei Andriaus Mazuronio susitikimas.

O pirmadienio rytą į priešpriešą stojo ir praėjusių prezidento rinkimų antrojo turo dalyviai. Jie dalinosi savo planais, kuriuos įgyvendintų laimėjus rinkimus, įžvalgomis dėl šių dienų aktualijų bei atsakymais į klausytojų klausimus.

Abu kandidatai taip pat pristatė savo, kaip prezidento, vaizdinį. I. Šimonytė kalbėjo, kad šiuo metu reikia prezidento, kuris nuosekliai gintų Lietuvos saugumą ir rūpintųsi, kad Lietuva būtų saugi^[1].

Ji taip pat akcentavo, kad Lietuvai reikia tokio vadovo, kuris gintų liberaliąją demokratiją, žmogaus teises ir laikytųsi Konstitucijoje apibrėžtos nuostatos, kad prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas.

Savo ruožtu G. Nausėda teigė, jog prezidentas turi būti aktyvus tiek vidaus, tiek užsienio politikoje. Jo teigimu, pagrindiniai prioritetai yra aktyvus Lietuvos vaidmuo remiant Ukrainą ir dalyvaujant tarptautinėse struktūrose, ypač NATO ir Europos Sąjungoje (ES).

Tačiau kartu kandidatai pasisakė ne tik apie savo vizijas, bet ir apie žymiai labiau visuomenę poliarizuoti galinčias temas.

Pavyzdžiui, G. Nausėda išreiškė palaikymą kontraversiškai įvertintam Civilinės sąjungos įstatymui, nors anksčiau šia tema konkrečiai pasisakyti ir vengė. Savo ruožtu I. Šimonytė pasisakė konservatorių partijos itin mėgstama karo tema ir teigė, kad karas turi vykti ir Rusijos teritorijoje.

G. Nausėda apie gėjų santuokas: partnerystę reikia teisiškai reglamentuoti

Abu kandidatai daug dėmesio skyrė visuomenėje dažnai daug prieštarų generuojančiam homoseksualių asmenų santykių įteisinimo klausimui.

Prezidentinių debatų metu G. Nausėdai sulaukus klausimo, kodėl jis neištesėjo 2019 m. duoto pažado ir nesegėjo LGBT bendruomenę palaikančio ženkliuko, šalies vadovas tikino, kad jo pozicija šiuo klausimu visada buvo nuosekli.

Jo teigimu, siekiant įteisinti partnerystės institutą ar kitu būdu reglamentuoti tos pačios lyties asmenų porų santykius svarbu nepažeisti Konstitucijos.

„Laikiausi šiuo klausimu nuoseklios pozicijos, ji nepasikeitė, man nereikėjo jos kaitalioti – aš ir tada, ir dabar laikausi nuostatos, kad vienos lyties žmonių sąjungą arba partnerystę reikėtų teisiškai reglamentuoti. Tenka tik apgailestauti, kad galbūt užsimoję įgyvendinti Civilinės sąjungos įstatymą, parlamentarai apskritai nieko nepadarė – nei Civilinio kodekso pakeitimais, nei kitais būdais tų santykių nereglamentavo. To jau matyt ir nebepadarys“, – kalbėjo G. Nausėda.

G. Nausėdos teigimu, šiuo metu tinkamiausias būdas reglamentuoti tos pačios lyties asmenų porų santykius yra keičiant Civilinį kodeksą.

G. Nausėda priminė, jog tokį kelią siūlė vienas konservatorių – Paulius Saudargas, bet įstatymo projektas buvo patrauktas tikintis, kad pavyks įgyvendinti Civilinės sąjungos įstatymą.

Savo ruožtu I. Šimonytė atsakė, kad prezidentas kalba nesąžiningai, o partnerystės ar civilinės sąjungos įteisinimas nereikalauja Konstitucijos pataisų.

„Tai nėra labai sąžiningas kalbėjimas, turint minty, kad tas alternatyvus projektas kalba apie Civilinio kodekso dalį, susijusią su sandorių teise. Jeigu mes sakome, kad du vienas kitą mylintys žmonės – tegul jie bus vienos lyties – yra ne šeima, o UAB, mano nuomone, tai yra labai nepagarbu tų žmonių atžvilgiu“, – sakė premjerė.

Tačiau G. Nausėda atsakė, kad taip pat nesąžiningai elgiasi ir pati I. Šimonytė.

„Lygiai taip pat nesąžininga ir nepadoru tampyti Lietuvos Konstitucijos 38 str. kaip kokią armoniką ir pritempti jį prie vienų ar kitų grupių interesų. Jeigu visuomenėje yra konsensusas ir mes tikrai norime išspręsti dalykus galutinai, keiskime Lietuvos Respublikos Konstituciją. Gal palikime šį klausimą ir neauklėkime vienas čia kito, pasilikime prie savo nuomonės, nes demokratinės visuomenės vienas iš atributų yra tiesiog susitaikyti su kito nuomone ir nemėginti jo pertempti į savo pusę“, – pareiškė G. Nausėda ir paragino premjerę gerbti kitokią nuomonę.

I. Šimonytė atsakė, jog siekiant įteisinti partnerystės institutą Konstitucijos keisti nereikia.

„Ir aš tikrai gebu gerbti kitą nuomonę. Tiktai tiek, kad Konstitucijos šiuo atveju keisti visiškai nereikia, kadangi Konstitucija labai aiškiai pasako, kas yra santuoka. Ir niekas nekalba apie santuoką. Santuokos įteisinimui išties reikėtų keisti Konstituciją. Bet mes kalbame apie Civilinį kodeksą ir apie jame numatytus dalykus“, – sakė ji.

Partnerystės įstatymas visuomenėje vertinamas prieštaringai

Šios kadencijos seimas po svarstymo yra pritaręs valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui.

Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą, tačiau, ar klausimas dar sugrįš į šio parlamento darbotvarkę, abejojama.

Šiuo projektu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.

Tokio įstatymo priėmimui 2023 m. pritarė vos apie trečdalį Lietuvos gyventojų. Sociologijos ekspertai pastebi, kad nepritarimas, kalbant apie vienalytes poras, iš esmės sukasi apie tokių porų vadinimą šeima ir teisę auginti vaikus^[2].

Kiti aspektai – teisė turėti lytinių santykių, paveldėti partnerio ar partnerės turtą, suteikti galimybę sužinoti antrosios pusės sveikatos duomenis – kelia gerokai mažiau prieštaravimų ir dauguma gyventojų sutinka, kad tai galėtų būti leidžiama.

Tiek I. Šimonytė, tiek G. Nausėda pritaria karui Rusijos teritorijoje

Debatų metu abu kandidatai sulaukė ir klausimo apie Ukrainoje toliau tebesitęsiantį karą. Abiejų kandidatų buvo paklausta, kaip jie vertina Ukrainos pusės atakų organizavimą Rusijos teritorijoje, konkrečiai – prieš energetinę šios šalies infrastruktūrą.

G. Nausėda atsakė, kad Rusija turi suvokti savo karo kainą.

„Aš manau, kad Rusijos visuomenė turi žinoti šito karo kainą. Žinoma, kad civilių žūtys yra visada baisios, nesvarbu kokioje pusėje jos būtų. Bet Rusijos visuomenė turi suprasti, kad vyksta karas“, – pasisakė G. Nausėda.

Premjerė šiuo klausimu pasisakė dar griežčiau, pabrėždama, kad kariniai veiksmai Rusijoje ne tik galėtų, tačiau ir privalėtų vykti.

„Ukraina yra užpulta. Labai keistas yra žmonių įsivaizdavimas, kurie mano, kad jei Ukraina yra užpulta, tai karas turi vykti tik Ukrainos teritorijoje. Rusija užpuolė Ukrainą. Rusijos teritorijoje karas ne tik gali, bet ir turi vykti“, – sakė premjerė.

Prezidento rinkimai – už mažiau nei dviejų savaičių

Iki Lietuvos prezidento rinkimų liko mažiau nei dvi savaitės: jie vyks gegužės 12 d. Jeigu prireiks, antrasis rinkimų turas planuojamas dar po dviejų savaičių.

Remiantis paskutinių visuomenės apklausų duomenimis, G. Nausėda vis dar yra reitingų lyderis. Kovą už dabartinį prezidentą būtų balsavę 30,4 proc. respondentų.

Tačiau dabartinį vadovą vejasi ir antroje vietoje esantis, savarankiškai save išsikėlęs kandidatas Ignas Vėgėlė. Kovo mėnesį jį palaikančių respondentų skaičius siekė 11,9 proc.