Avataras

Jolanta Blažytė
done

Verslininkas (-ė)
Life is just for living
@jolanta.blazytegroups 2
Info Siena Draugai Nuotraukos
Avataras

KAI MAŽYČIAI PRALAIMĖJIMAI VIRSTA DIDELĖMIS PERGALĖMIS...

Šiandien Lietuvos politikoje taškų dėliojimo diena: vieni švenčia ilgai siektus laimėjimus, kiti – tenkinasi pralaimėjimais. Ir šį post‘ą, kuriame šiek tiek paatvirausiu apie savo gyvenimą, skiriu visiems pralaimėjusiems.

Pirmiausia, pradėsiu nuo visiems gerai žinomos patarlės: „kai užsidaro vienos durys, atsiveria kitos – dar platesnės“. Sakysite – dar vienas lozungas, o nuo tų lozungų jau ir taip galvą spaudžia.

O aš sakysiu: tai visai ne lozungas, tai dėsnis, kuris mokslininkų yra išbandytas ant gyvų žmonių, tame tarpe ir ant manęs.

Papasakosiu tik vieną istoriją, nors panašių turiu daugybę....Istorija apie mergaitę Jolantą.

Taigi kažkada labai seniai, mergaitė Jolanta, labai gerais pažymiais baigusi vidurinę mokyklą, nusprendžia studijuoti Kauno Politechnikos Institute (dabar KTU). Tiksliau už Jolantą nusprendžia visos tuo metu galiojusios taisyklės ir normos: gerų tėvų geri vaikai privalo siekti aukštojo mokslo. Tai buvo oficiali taisyklė. Bet buvo ir neoficialių, pavyzdžiui, tokių, kaip „kuo mažiau dirbti ir kuo daugiau gauti“. Buvo ir tokių patarimų: „ jei turėsi šią specialybę, tai galėsi tik vaikščioti su kailiniais ir nieko nedirbti“.

Taigi mergaitė Jolanta, prisiklausiusi „gero linkinčiųjų“ , nusprendė pasirinkti tą specialybę, kuri aptarnautų „tik vaikščioti su kailiniais ir nieko neveikti“ gyvenimo modelį. Tik „norinčių vaikščioti su kailiniais“ tuo metu buvo daug, todėl norintiems patekti į minėtos specialybės programą, nebuvo labai lengva. Reikėjo išlaikyti du egzaminus ir tik labai gerais pažymiais. Mergaitė Jolanta kartu su savo patarėjų komanda nusprendė, kad jai tikrai nebus sunku. Juk egzaminuose – vien matematika, o mergaitė Jolanta pasižymėjo puikiais matematiniais gebėjimas ir net buvo kelių matematikos olimpiadų prizininkė.

Ir štai vyksta stojamasis matematikos egzaminas. Mergaitė Jolanta per keliolika minučių išsprendžia visus uždavinius ir, iškėlusi nosį, išeina savais reikalais. O ką ten taip ilgai spręsti, kai viskas taip lengva?

O... bet... tačiau..... Gavusi egzamino įvertinimus, mergaitė Jolanta sužino, kad „penketuko“ (pagal penkiabalę sistemą) negavo ir jos gyvenimo perspektyva „ tik vaikščioti su kailiniais ir nieko neveikti“ nuplaukė kažkur žemyn upe kartu su dainoje apdainuota Kauno valtimi.

Mergaitė viename uždavinyje padarė klaidą, kuri buvo pati žiopliausia iš visų žiopliausių galimų. Atrodo, kad tada Jolantai kažkas būtų ant akių uždėjęs voratinklį ir vietoje pliuso ženklo Jolanta pamatė „daugybą“.

Mergaitė Jolanta tuo metu verkė krokodilo ašaromis, o Jolantos giminės bei artimieji dūsavo, tarsi kokia orą leidžianti guminė valtis: „o jergau jergutėliau, tai kaip čia taip išėjo...?“. Žodžiu visi žinojom, kad po penkerių metų mergaitė Jolanta tikrai negalės „tik vaikščioti su kailiniais ir nieko nedirbti“.

Po matematikos egzamino fiasko KPI vadovai Jolantai mielai pasiūlė pasirinkti kitą specialybę, susijusią su dujotiekių statyba. Fakulteto dekanas asmeniškai Jolantą įtikinėjo, kad ši specialybė daug geresnė, nei ta, į kurią veržėsi įstoti Jolanta ir kad jis visiškai nesuprantantis, ko ten apskritai reikia veržtis. Dekanas gi nežinojo, kad mergaitė Jolanta tuo metu, prisigraibiusi sovietinių socialinių normų, ateityje svajojo tik „vaikščioti su kailiniais ir nieko neveikti“.

Dekano pasiūlymui mielai pritarė Jolantos giminės bei artimieji: „na tai aišku, kad studijuok tuos dujotiekius, nes ką gi daugiau gyvenime veiksi“.

Jolanta ir studijavo. Ištisus penkerius metus studijavo, nes ką gi daugiau veikti.... Ilgomis žiemos naktimis Jolanta, pasikabinusi ant braižymo lentos, braižė visokius ventilius ir sklendes – iš šono, iš priekio ir iš viršaus. Ilgomis vasaros dienomis Jolanta, pasiėmusi po pažastimi ilgą lazdą, nivelyru vadinamą, lakstė Kauno gatvėmis ir matavo altitudes – juk kaip gi nutiesi dujotiekį, nežinant žemės paviršiaus nelygumų.

„Velniams man viso šito reikia“, - dažnokai pagalvodavo Jolanta, bet iš kitos pusės žiūrint, ką gi daugiau gyvenime veiksi.

Ir štai mergaitė Jolanta po penkerių metų pažinties su dujotiekio statyba, tapo kvalifikuota inžiniere.

Sovietinė studentų įdarbinimo sistema Jolantą čia pat nubloškė tiesiai į dujotiekio statybos trasą. Ten, kur purvas, šaltis, guminiai batai, besikeikiantys darbininkai ir visiškas svajonės „tik vaikščioti su kailiniais ir nieko neveikti“ žlugimas.

Bet, kaip sakoma, auksas ir purve žiba. Šiuo atveju visu galingumu ir sužibėjo dėsnis: „kai užsidaro vienos durys, atsiveria kitos, dar platesnės“.

Jolanta toje dujotiekio statybos trasoje sutinka savo būsimą vyrą Viktorą ir čia pat prasideda įspūdinga jos kelionė per gyvenimą. Kelionė su daugybe įvairiausių patirčių....

Dabar žvelgiu į tas patirtis, tarsi į žaidimo puzzle kaladėles, ir galvoju: jei tas kaladėles surinkčiau į vieną gražų paveikslą, tai ką pirmiausia pamatyčiau? Tikriausiai – stiprią ir atsakingą už savo gyvenimą moterį, kaifuojančią nuo savo pačios vidinio augimo. Ir tikrai nepamatyčiau tos infantilios mergaitės Jolantos, kuri, pavergta sovietinių mąstymo modelių, savo laimę įsivaizdavo, kaip galimybę vaikščioti su kailiniais ir nieko neveikti.

Dabar su siaubu pagalvoju: o kas būtų, jeigu kažkada labai seniai, nebūčiau patyrusi to skaudaus pralaimėjimo matematikos egzamine? Kas būtų, jei būčiau nepapuolusi į tą murziną dujotiekio statybos trasą ir ten nebūčiau sutikusi savo žmogaus, šalia kurio galėjau atskleisti visą man Dievo duotą potencialą?

Ir aš tikrai dabar žinau, kad viskas, ką mes dažnai vadiname pralaimėjimais, dažnai būna patys didžiausi laimėjimai. Bet jūs žinokite taip, kaip jums atrodo teisingiau.

0 komentarų
chat_bubble_outline Komentarai
share Dalintis

KĄ PALAIKYSIME?

Buvęs JAV Prezidentas D. Trumpas savo socialinėje platformoje pranešė, kad ateinantį antradienį jis gali būti areštuotas pagal suklastotus kaltinimus ir pakvietė savo gerbėjus tuo atveju išeiti į protesto akcijas. Kaip teigia D. Trumpas, minėtų kaltinimų klastotę finansavo Dž. Sorošas.

Tuo tarpu Elonas Muskas savo Twitter paskyroje brūkštelėjo: „Jei D. Trumpas bus areštuotas, tai jis sekančius prezidento rinkimus laimės triuškinančia pergale“.

Kaip bus pamatysime, bet amerikiečiai jau su nerimu laukia „amerikietiško Maidano“. Jeigu tai įvyks, aišku, kad bus daug triukšmo, bus ir daug brutalių policijos veiksmų prieš protestuotojus.

Įdomu, kurią pusę šiuo atveju palaikys Lietuva? Juk kai vyko protestai Gruzijoje, tai Lietuva palaikė protestuotojus, kaip žmones, turinčius teisę išsakyti savo poziciją.

0 komentarų
chat_bubble_outline Komentarai
share Dalintis

ROMANTIKOS MADOS

Vieno straipsnio antraštė skelbia, kad kandidatas į Vilniaus merus V. Berkunskas savo žmonai vestuvių proga padovanojo...... pusantro etato Seime.

Wow.... Kaip romantiška. Wow.... Kaip originalu...

Kiek teko girdėti ir žinoti, tai vyrai savo žmonoms vestuvių proga dovanoja įvairias dovanas. Vieni dovanoja žiedelį su briliantu, kiti – ranką ir širdį, treti - pažadą senatvėje paduoti stiklinę vandens, ketvirti – kelionę į Turkiją su teise kartu pasiimti ir uošvienę, penkti – naujo modelio bulvių tarkavimo mašiną ir t.t.

Bet kad dovanotų pusantro etato Seime.... Na čia jau tikrai originalesnės dovanos nesugalvosi.

Taip ir įsivaizduoju: romantiška vakarienė žvakių šviesoje, paskui – pirmoji naktis, o ryte – šilko kaspinu papuoštas vokas, kurį atplėšus šast ir iššoka ....pusantro etato Seime.

Galvoju, kad Seimo kanceliarija tikrai galėtų išleisti tokius dovanų kuponus, kuriuos išsipirkę vyrai savo žmonoms galėtų dovanoti etatus Seime. Kas vieną etatą, kas pusantro, o kas ir visus du. O kaip dar kitaip šiais laikais galima išmatuoti vyro meilę savo žmonai, jei ne etatų Seime kiekiu?

0 komentarų
chat_bubble_outline Komentarai
share Dalintis

ADEKVATUMAS IR BEPROTYBĖ

„Niekada nenuvertinkite esančių didelėje grupėje kvailų žmonių galios“, - sakė aktorius ir rašytojas George Carlin.

Taigi, tikrai nenuvertinam... Ir bandom nuo tos galios pasislėpti, bet nepavyksta. Net Seime nebepavyksta. Štai vieną dieną ateina į Seimo rūmus koks nors Valstybės kūrėjas, kuris kartu yra ir Lietuvos zelenskis, ir su savo kvailio galia užverda tokią peklą, kad dievobaimingos moteriškės pradeda įtarti, jog koks nors prasigėręs sargas pamiršo užrakinti pragaro vartus.

O jei rimtai -tai šia proga tik pakartosiu jau anksčiau išsakytą mintį: atėjo laikai, kai reikia rinktis ne tarp kairiųjų ir dešiniųjų, bet tarp išprotėjusių ir adekvačių.

Šiuo metu vyksta II-ojo turo balsavimai, renkant kai kurių savivaldybių merus. Tiesiog noriu palinkėti, kad šiuose rinkimuose adekvatumo polius nusvertų beprotybės polių. Ypač Vilniaus mieste.

0 komentarų
chat_bubble_outline Komentarai
share Dalintis

ĮPROČIAI

Parašiusi pos‘tą apie komjaunuolius, visai netikėtai leidausi į prisiminimus. Atmintis iš sovietmečio laikų lobyno iškėlė labai įdomius to meto žmonių įpročius, kuriuos panorėjau sukonspektuoti:

Taigi prisiminiau šiuos:

Įprotis kaupti senus daiktus balkone, o kas netilpo – išvežti į sodo namelį;

Įprotis viską valgyti su duona;

Įprotis ryte valgyti pieniškas dešreles, o pavakariams gerti šiltą pieną su sausainiais „gaidelis“;

Įprotis į kelionę traukiniu visada pasiimti į laikraštį suvyniotą keptą vištą;

Įprotis tą patį arbatos pakelį naudoti mažiausiai septynias dienas per savaitę;

Įprotis eiti pas kaimyną skolintis druskos ar vinių iš karto po to, kai apnikdavo vienatvės jausmas;

Įprotis formuoti šukuosenas alumi ar kiaušinio baltymu;

Įprotis rinkti kiaušinio lukštus, o vėliau juos panaudoti, kaip kompostą daržo lysvėse;

Įprotis ant palangės auginti svogūnus;

Įprotis dantis taisytis tada, kai jau nebegalima kentėti;

Įprotis kaupti porcelianinius „servizus“ ateičiai;

Įprotis didžiuotis namuose sukaupto kondensuoto pieno kiekiu ir japonišku magnetofonu „Toshiba“;

Įprotis grindis plauti nunešiotais drabužiais;

Įprotis metalinėje dėžutėje kaupti visų turėtų drabužių sagas;

Įprotis iš darbo į namus tempti viską, kas tik ten „atlieka“;

Įprotis jautriai reaguoti į kiekvieną telefono skambutį: „oi, gal viršininkas ieško?“;

Įprotis vietoje staltiesės naudoti seną laikraštį. Ir ne tik vietoje staltiesės, bet ir vietoje tualetinio popieriaus, vietoje plaukų suktukų ir vietoje nosies apsaugos nuo saulės;

Įprotis susigiminiuoti su bazės direktoriumi ar restorano durininku, tam kad visada galėtum gauti čekiškus žieminius batus ar vietą prie restorano staliuko;

Kažin ką dar pamiršau paminėti?

0 komentarų
chat_bubble_outline Komentarai
share Dalintis

VELNIAVA?

Bankrutavus JAV bankui „Silicon Valley Bank“ analitikai pasiskirstė į dvi stovyklas: vieni bando įtikinti panikuotojus, kad tai tik atsitiktinumas, tuo tarpu kiti pranašauja bankų griūtį. Labai daug abejonių girdisi ir dėl kito stambaus banko First Republic Bank.

Bet gi viena bėda – ne bėda.

JAV Kongreso biudžeto valdyba paskaičiavo, kad jei nebus padidintas valstybinės skolos limitas, tai šią vasarą sulauksime default‘o. Bet yra analitikų, kurie teigia, kad default‘as įvyks bet kuriuo atveju.

O štai buvęs Tarptautinio valiutos fondo vyr. patarėjas Daniel Lachman sako, kad „jei JAV nesusitvarkys su valstybės skolos lubomis, tai pasaulines finansų rinkas ištiks tikra velniava“.

Ar šitą velniavą bus galima išspręsti FB rėmelių pagalba, analitikai nepaminėjo. O juk Lietuvoje kol kas teturime tik šį vieną visų problemų sprendimo būdą.....

https://thehill.com/opinion/finance/3885293-actually-the-us-can-default-on-its-debt/

0 komentarų
chat_bubble_outline Komentarai
share Dalintis
0 komentarų
chat_bubble_outline Komentarai
share Dalintis
0 komentarų
chat_bubble_outline Komentarai
share Dalintis

KOVO 8-OJI arba PAPRASTAS PAPRASTUMAS

Žinau, kad dažnokai „nardau“ sudėtinguose gyvenimo klausimuose, todėl šiandien, kaip „paprasta moteris“, besidžiaugianti „paprasta Moterų švente“, tiesiog leisiu sau pakalbėti apie paprastus dalykus.... Jų atradau net septynis:

1. Pats skaniausias maistas -paprastas. Tai saulėje prinokę pomidorai, paskaninti šviežiais svogūniukais ir jūros druskyte. Arba ką tik iš lysvės iškastos šviežios bulvytės, pavoliotos naktinio laužo žarijose.

2. Pats skaniausias kvapas – paprastas. Tai po vasaros lietaus pakvipę klevo lapai, ką tik nuo obels nuskintas šviežumu dvelkiantis obuolys ar šienu kvepiantys mylimo žmogaus plaukai.

3. Pačios gražiausios spalvos – paprastos. Tai mėlynas dangus, susimaišęs su besileidžiančia raudona saule ar geltona voveruška, energingai besistiebianti per žaliuojančias miško samanas.

4. Pati skambiausia muzika – paprasta. Tai kokia nors septynių natų melodija, kurią labai lengva įsiminti, o paskui ištisą dieną niūniuoti sau po nosimi.

5. Patys fainiausi žmonės – paprasti. Su jais lengva bendrauti, prie jų lengva prieiti. Aplink juos niekada nereikia šokinėti su būgnais, norint „atrasti ryšį“.

6. Patys lengviausi santykiai – paprasti. Juose aiškios taisyklės ir ribos. Čia nėra jokių „daugiaaukščių konstrukcijų“ ir filosofinių mūšių.

7. Pačios gražiausios šventės – paprastos. Joms nereikia nei ruoštis, nei ypatingai jas sureikšminti. Tereikia susirinkti vyrų padovanotas tulpių puokštes, nusišypsoti pasauliui platesne, nei pilnaties mėnulis, šypsena ir atsisėsti prie stalo. Tam, kad suvalgyti kartu su tulpėmis gautą šviežio medaus korį, išsitepliojant tuo medumi ne tik rankas, bet ir ausis Tarsi tai būtų ne medus, o gyvenimo džiaugsmas, susidedantis iš tokio paprasto paprastumo. Tokia ta mano Kovo 8-oji.

0 komentarų
chat_bubble_outline Komentarai
share Dalintis

NAUJIENOS IŠ PALATOS NR6

Knygų leidykla Ladybird books nusprendė perrašyti kai kurias vaikiškas pasakas - mat jos neatitinka dabarties realijų. Leidyklai užkliuvo net tokios žinomos pasakos, kaip „Pelenė“ ir „Miegančioji gražuolė“.

Problema ta, kad šiose pasakose nėra įvairovės: pasakų herojai dažniausiai yra šviesiaplaukiai ir mėlynakiai. Be to vyrauja diskriminacija dėl princų ir princesių socialinės padėties, o akis bado amžiaus problema - mat piktavaliai burtininkai dažniausiai yra seni. Ir dar: tarp pagrindinių herojų nėra rasinės įvairovės.

Leidyklos ekspertai taip pat iškėlė genderinių įvardžių problemą. Pavyzdžiui, kai pirmajame pasimatyme su princu princesė naudoja terminą „vyras“ yra negerai. Ekspertai šiuo atveju siūlo naudoti lyčiai neutralų terminą.

(P.S. ekspertai kol kas nenurodė, po kelių pasimatymų princesė turėtų sužinoti, ar jos princas yra vyras ar moteris).

Tuo tarpu Londono teatre jau pastatytas „adaptuotas“ spektaklis „Ana Karenina“. Kodėl „adaptuotas“? Ogi todėl, kad pagrindinė herojė Ana Karenina yra.... juodaodė. Supratau, kad rusų literatūros klasiko L. Tolstojaus kūriniai Britanijoje nėra draudžiami, bet su sąlyga, kad pagrindiniai herojai būtų.... adaptuoti pagal rasinės įvairovės koncepciją.

P.S. Gerbiami tėveliai, saugokite savo vaikučių knygas ateities kartoms. Panašu, kad netolimoje ateityje geriausiai dovana anūkams bus ne „Aifonai“ ar bankiniai pavedimai, bet gera sena pasakų knyga, kuri bus švari nuo visokių „genderinių“, „rasinių“ ar „diskriminacinių“ adaptacijų.

0 komentarų
chat_bubble_outline Komentarai
share Dalintis