Jolanta Blažytė
KAI MAŽYČIAI PRALAIMĖJIMAI VIRSTA DIDELĖMIS PERGALĖMIS...
Šiandien Lietuvos politikoje taškų dėliojimo diena: vieni švenčia ilgai siektus laimėjimus, kiti – tenkinasi pralaimėjimais. Ir šį post‘ą, kuriame šiek tiek paatvirausiu apie savo gyvenimą, skiriu visiems pralaimėjusiems.
Pirmiausia, pradėsiu nuo visiems gerai žinomos patarlės: „kai užsidaro vienos durys, atsiveria kitos – dar platesnės“. Sakysite – dar vienas lozungas, o nuo tų lozungų jau ir taip galvą spaudžia.
O aš sakysiu: tai visai ne lozungas, tai dėsnis, kuris mokslininkų yra išbandytas ant gyvų žmonių, tame tarpe ir ant manęs.
Papasakosiu tik vieną istoriją, nors panašių turiu daugybę....Istorija apie mergaitę Jolantą.
Taigi kažkada labai seniai, mergaitė Jolanta, labai gerais pažymiais baigusi vidurinę mokyklą, nusprendžia studijuoti Kauno Politechnikos Institute (dabar KTU). Tiksliau už Jolantą nusprendžia visos tuo metu galiojusios taisyklės ir normos: gerų tėvų geri vaikai privalo siekti aukštojo mokslo. Tai buvo oficiali taisyklė. Bet buvo ir neoficialių, pavyzdžiui, tokių, kaip „kuo mažiau dirbti ir kuo daugiau gauti“. Buvo ir tokių patarimų: „ jei turėsi šią specialybę, tai galėsi tik vaikščioti su kailiniais ir nieko nedirbti“.
Taigi mergaitė Jolanta, prisiklausiusi „gero linkinčiųjų“ , nusprendė pasirinkti tą specialybę, kuri aptarnautų „tik vaikščioti su kailiniais ir nieko neveikti“ gyvenimo modelį. Tik „norinčių vaikščioti su kailiniais“ tuo metu buvo daug, todėl norintiems patekti į minėtos specialybės programą, nebuvo labai lengva. Reikėjo išlaikyti du egzaminus ir tik labai gerais pažymiais. Mergaitė Jolanta kartu su savo patarėjų komanda nusprendė, kad jai tikrai nebus sunku. Juk egzaminuose – vien matematika, o mergaitė Jolanta pasižymėjo puikiais matematiniais gebėjimas ir net buvo kelių matematikos olimpiadų prizininkė.
Ir štai vyksta stojamasis matematikos egzaminas. Mergaitė Jolanta per keliolika minučių išsprendžia visus uždavinius ir, iškėlusi nosį, išeina savais reikalais. O ką ten taip ilgai spręsti, kai viskas taip lengva?
O... bet... tačiau..... Gavusi egzamino įvertinimus, mergaitė Jolanta sužino, kad „penketuko“ (pagal penkiabalę sistemą) negavo ir jos gyvenimo perspektyva „ tik vaikščioti su kailiniais ir nieko neveikti“ nuplaukė kažkur žemyn upe kartu su dainoje apdainuota Kauno valtimi.
Mergaitė viename uždavinyje padarė klaidą, kuri buvo pati žiopliausia iš visų žiopliausių galimų. Atrodo, kad tada Jolantai kažkas būtų ant akių uždėjęs voratinklį ir vietoje pliuso ženklo Jolanta pamatė „daugybą“.
Mergaitė Jolanta tuo metu verkė krokodilo ašaromis, o Jolantos giminės bei artimieji dūsavo, tarsi kokia orą leidžianti guminė valtis: „o jergau jergutėliau, tai kaip čia taip išėjo...?“. Žodžiu visi žinojom, kad po penkerių metų mergaitė Jolanta tikrai negalės „tik vaikščioti su kailiniais ir nieko nedirbti“.
Po matematikos egzamino fiasko KPI vadovai Jolantai mielai pasiūlė pasirinkti kitą specialybę, susijusią su dujotiekių statyba. Fakulteto dekanas asmeniškai Jolantą įtikinėjo, kad ši specialybė daug geresnė, nei ta, į kurią veržėsi įstoti Jolanta ir kad jis visiškai nesuprantantis, ko ten apskritai reikia veržtis. Dekanas gi nežinojo, kad mergaitė Jolanta tuo metu, prisigraibiusi sovietinių socialinių normų, ateityje svajojo tik „vaikščioti su kailiniais ir nieko neveikti“.
Dekano pasiūlymui mielai pritarė Jolantos giminės bei artimieji: „na tai aišku, kad studijuok tuos dujotiekius, nes ką gi daugiau gyvenime veiksi“.
Jolanta ir studijavo. Ištisus penkerius metus studijavo, nes ką gi daugiau veikti.... Ilgomis žiemos naktimis Jolanta, pasikabinusi ant braižymo lentos, braižė visokius ventilius ir sklendes – iš šono, iš priekio ir iš viršaus. Ilgomis vasaros dienomis Jolanta, pasiėmusi po pažastimi ilgą lazdą, nivelyru vadinamą, lakstė Kauno gatvėmis ir matavo altitudes – juk kaip gi nutiesi dujotiekį, nežinant žemės paviršiaus nelygumų.
„Velniams man viso šito reikia“, - dažnokai pagalvodavo Jolanta, bet iš kitos pusės žiūrint, ką gi daugiau gyvenime veiksi.
Ir štai mergaitė Jolanta po penkerių metų pažinties su dujotiekio statyba, tapo kvalifikuota inžiniere.
Sovietinė studentų įdarbinimo sistema Jolantą čia pat nubloškė tiesiai į dujotiekio statybos trasą. Ten, kur purvas, šaltis, guminiai batai, besikeikiantys darbininkai ir visiškas svajonės „tik vaikščioti su kailiniais ir nieko neveikti“ žlugimas.
Bet, kaip sakoma, auksas ir purve žiba. Šiuo atveju visu galingumu ir sužibėjo dėsnis: „kai užsidaro vienos durys, atsiveria kitos, dar platesnės“.
Jolanta toje dujotiekio statybos trasoje sutinka savo būsimą vyrą Viktorą ir čia pat prasideda įspūdinga jos kelionė per gyvenimą. Kelionė su daugybe įvairiausių patirčių....
Dabar žvelgiu į tas patirtis, tarsi į žaidimo puzzle kaladėles, ir galvoju: jei tas kaladėles surinkčiau į vieną gražų paveikslą, tai ką pirmiausia pamatyčiau? Tikriausiai – stiprią ir atsakingą už savo gyvenimą moterį, kaifuojančią nuo savo pačios vidinio augimo. Ir tikrai nepamatyčiau tos infantilios mergaitės Jolantos, kuri, pavergta sovietinių mąstymo modelių, savo laimę įsivaizdavo, kaip galimybę vaikščioti su kailiniais ir nieko neveikti.
Dabar su siaubu pagalvoju: o kas būtų, jeigu kažkada labai seniai, nebūčiau patyrusi to skaudaus pralaimėjimo matematikos egzamine? Kas būtų, jei būčiau nepapuolusi į tą murziną dujotiekio statybos trasą ir ten nebūčiau sutikusi savo žmogaus, šalia kurio galėjau atskleisti visą man Dievo duotą potencialą?
Ir aš tikrai dabar žinau, kad viskas, ką mes dažnai vadiname pralaimėjimais, dažnai būna patys didžiausi laimėjimai. Bet jūs žinokite taip, kaip jums atrodo teisingiau.
KĄ PALAIKYSIME?
Buvęs JAV Prezidentas D. Trumpas savo socialinėje platformoje pranešė, kad ateinantį antradienį jis gali būti areštuotas pagal suklastotus kaltinimus ir pakvietė savo gerbėjus tuo atveju išeiti į protesto akcijas. Kaip teigia D. Trumpas, minėtų kaltinimų klastotę finansavo Dž. Sorošas.
Tuo tarpu Elonas Muskas savo Twitter paskyroje brūkštelėjo: „Jei D. Trumpas bus areštuotas, tai jis sekančius prezidento rinkimus laimės triuškinančia pergale“.
Kaip bus pamatysime, bet amerikiečiai jau su nerimu laukia „amerikietiško Maidano“. Jeigu tai įvyks, aišku, kad bus daug triukšmo, bus ir daug brutalių policijos veiksmų prieš protestuotojus.
Įdomu, kurią pusę šiuo atveju palaikys Lietuva? Juk kai vyko protestai Gruzijoje, tai Lietuva palaikė protestuotojus, kaip žmones, turinčius teisę išsakyti savo poziciją.
ROMANTIKOS MADOS
Vieno straipsnio antraštė skelbia, kad kandidatas į Vilniaus merus V. Berkunskas savo žmonai vestuvių proga padovanojo...... pusantro etato Seime.
Wow.... Kaip romantiška. Wow.... Kaip originalu...
Kiek teko girdėti ir žinoti, tai vyrai savo žmonoms vestuvių proga dovanoja įvairias dovanas. Vieni dovanoja žiedelį su briliantu, kiti – ranką ir širdį, treti - pažadą senatvėje paduoti stiklinę vandens, ketvirti – kelionę į Turkiją su teise kartu pasiimti ir uošvienę, penkti – naujo modelio bulvių tarkavimo mašiną ir t.t.
Bet kad dovanotų pusantro etato Seime.... Na čia jau tikrai originalesnės dovanos nesugalvosi.
Taip ir įsivaizduoju: romantiška vakarienė žvakių šviesoje, paskui – pirmoji naktis, o ryte – šilko kaspinu papuoštas vokas, kurį atplėšus šast ir iššoka ....pusantro etato Seime.
Galvoju, kad Seimo kanceliarija tikrai galėtų išleisti tokius dovanų kuponus, kuriuos išsipirkę vyrai savo žmonoms galėtų dovanoti etatus Seime. Kas vieną etatą, kas pusantro, o kas ir visus du. O kaip dar kitaip šiais laikais galima išmatuoti vyro meilę savo žmonai, jei ne etatų Seime kiekiu?
ADEKVATUMAS IR BEPROTYBĖ
„Niekada nenuvertinkite esančių didelėje grupėje kvailų žmonių galios“, - sakė aktorius ir rašytojas George Carlin.
Taigi, tikrai nenuvertinam... Ir bandom nuo tos galios pasislėpti, bet nepavyksta. Net Seime nebepavyksta. Štai vieną dieną ateina į Seimo rūmus koks nors Valstybės kūrėjas, kuris kartu yra ir Lietuvos zelenskis, ir su savo kvailio galia užverda tokią peklą, kad dievobaimingos moteriškės pradeda įtarti, jog koks nors prasigėręs sargas pamiršo užrakinti pragaro vartus.
O jei rimtai -tai šia proga tik pakartosiu jau anksčiau išsakytą mintį: atėjo laikai, kai reikia rinktis ne tarp kairiųjų ir dešiniųjų, bet tarp išprotėjusių ir adekvačių.
Šiuo metu vyksta II-ojo turo balsavimai, renkant kai kurių savivaldybių merus. Tiesiog noriu palinkėti, kad šiuose rinkimuose adekvatumo polius nusvertų beprotybės polių. Ypač Vilniaus mieste.
ĮPROČIAI
Parašiusi pos‘tą apie komjaunuolius, visai netikėtai leidausi į prisiminimus. Atmintis iš sovietmečio laikų lobyno iškėlė labai įdomius to meto žmonių įpročius, kuriuos panorėjau sukonspektuoti:
Taigi prisiminiau šiuos:
Įprotis kaupti senus daiktus balkone, o kas netilpo – išvežti į sodo namelį;
Įprotis viską valgyti su duona;
Įprotis ryte valgyti pieniškas dešreles, o pavakariams gerti šiltą pieną su sausainiais „gaidelis“;
Įprotis į kelionę traukiniu visada pasiimti į laikraštį suvyniotą keptą vištą;
Įprotis tą patį arbatos pakelį naudoti mažiausiai septynias dienas per savaitę;
Įprotis eiti pas kaimyną skolintis druskos ar vinių iš karto po to, kai apnikdavo vienatvės jausmas;
Įprotis formuoti šukuosenas alumi ar kiaušinio baltymu;
Įprotis rinkti kiaušinio lukštus, o vėliau juos panaudoti, kaip kompostą daržo lysvėse;
Įprotis ant palangės auginti svogūnus;
Įprotis dantis taisytis tada, kai jau nebegalima kentėti;
Įprotis kaupti porcelianinius „servizus“ ateičiai;
Įprotis didžiuotis namuose sukaupto kondensuoto pieno kiekiu ir japonišku magnetofonu „Toshiba“;
Įprotis grindis plauti nunešiotais drabužiais;
Įprotis metalinėje dėžutėje kaupti visų turėtų drabužių sagas;
Įprotis iš darbo į namus tempti viską, kas tik ten „atlieka“;
Įprotis jautriai reaguoti į kiekvieną telefono skambutį: „oi, gal viršininkas ieško?“;
Įprotis vietoje staltiesės naudoti seną laikraštį. Ir ne tik vietoje staltiesės, bet ir vietoje tualetinio popieriaus, vietoje plaukų suktukų ir vietoje nosies apsaugos nuo saulės;
Įprotis susigiminiuoti su bazės direktoriumi ar restorano durininku, tam kad visada galėtum gauti čekiškus žieminius batus ar vietą prie restorano staliuko;
Kažin ką dar pamiršau paminėti?
VELNIAVA?
Bankrutavus JAV bankui „Silicon Valley Bank“ analitikai pasiskirstė į dvi stovyklas: vieni bando įtikinti panikuotojus, kad tai tik atsitiktinumas, tuo tarpu kiti pranašauja bankų griūtį. Labai daug abejonių girdisi ir dėl kito stambaus banko First Republic Bank.
Bet gi viena bėda – ne bėda.
JAV Kongreso biudžeto valdyba paskaičiavo, kad jei nebus padidintas valstybinės skolos limitas, tai šią vasarą sulauksime default‘o. Bet yra analitikų, kurie teigia, kad default‘as įvyks bet kuriuo atveju.
O štai buvęs Tarptautinio valiutos fondo vyr. patarėjas Daniel Lachman sako, kad „jei JAV nesusitvarkys su valstybės skolos lubomis, tai pasaulines finansų rinkas ištiks tikra velniava“.
Ar šitą velniavą bus galima išspręsti FB rėmelių pagalba, analitikai nepaminėjo. O juk Lietuvoje kol kas teturime tik šį vieną visų problemų sprendimo būdą.....
https://thehill.com/opinion/finance/3885293-actually-the-us-can-default-on-its-debt/
GRĖSMINGA SUKNELĖ
JAV žvalgybos vadovai, atėję į Baltuosius rūmus, atsinešė ir ataskaitą, kurioje teigiama, kad šiuo metu didžiausią grėsmę JAV ir visam Vakarų pasauliui kelia Kinija.
Mat Kinija pretenduoja kontroliuoti visas globalines tiekimo grandines, gamina modernų ginklą, siekia užgrobti Taivaną, užsiiminėja kibernetiniu šnipinėjimu...Negana to, „neperskiriamai“ susidraugavo su Rusija.
Ana va kaip....
Perskaičiusi minėtą ataskaitą, supratau, kad ir aš papuoliau į didelę bėdą. Mat vakar nusipirkau prancūzų mados ženklo „Morgan“ suknelę, o parsinešusi ją į namus pastebėjau, kad ji.... pagaminta Kinijoje. Tikrai taip – etiketė „Made in China“ dar dabar guli ant stalo, kaip svarus Kinijos grėsmės Lietuvoje platinimo įrodymas.
Tai ką man dabar su ta suknele daryti? Ar moralu ją dėvėti, žinant, kad ji pagaminta šalyje, keliančia didžiausią pavojų Vakarų, o tuo pačiu ir mano pačios saugumui?
KIENO NAUDAI KEIČIASI PASAULIO TVARKA?
Dalinuosi dar vienu įdomesniu straipsniu, norintiems matyti giliau...Straipsnis publikuotas britų politikos aktualijų žurnale The Spectator
Straipsnio autorius - Oksfordo universiteto globalios istorijos profesorius Peter Frankopan. Jis teigia, kad Rusija pertvarko pasaulį sau naudinga linkme.
(Šis istorikas dar 2017 parašė knygą The Silk Roads, kurioje numatė stiprėjančią Rytų šalių jėgą)
Cituoju (vertimas į lietuvių k.)
“Praėjus mėnesiui po invazijos, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė: “Tai ne apie Ukrainą, o apie pasaulio tvarką. Vienpolis pasaulis negrįžtamai traukiasi į praeitį... Gimsta daugiapolis pasaulis".
Kitaip tariant, JAV nebėra pasaulio policininkas. Tai žinia, kuri skamba šalyse, kurios ilgą laiką įtariai žiūrėjo į Amerikos galią. Nors pagrindinė Vakarų koalicija išlieka tvirta, jai nepavyko įtikinti daugelio šalių, kurios atsisakė pasirinkti vieną ar kitą pusę. Dešimtmetį trukusi Maskvos diplomatinė misija užmegzti ryšius ir skleisti žinią davė dividendų.
Pažvelkime į Afriką. Praėjusių metų kovo mėn. 25 Afrikos valstybės iš 54 susilaikė arba nebalsavo dėl JT pasiūlymo, smerkiančio invaziją, nepaisant didžiulio Vakarų valstybių spaudimo. Jų atsisakymas stoti Ukrainos pusėn liudijo apie nuolatines Rusijos diplomatines pastangas besivystančiame pasaulyje.
Prieš metus Pietų Afrikos Respublikos užsienio reikalų ministrė Naledi Pandor paragino Rusiją pasitraukti. Po S. Lavrovo vizito prieš kelias savaites N. Pandor buvo paklausta, ar ji pakartojo šią mintį savo kolegai iš Rusijos. Ji sakė, kad praėjusiais metais tai buvo "tinkama", tačiau dabar tai pakartoti atrodytų "gana supaprastintai ir infantiliškai". Pandor pagyrė "stiprėjančius dvišalius ekonominius santykius" tarp Pretorijos ir Maskvos, o abi šalys paminėjo karo metines bendromis karinėmis pratybomis.
Dar yra Šiaurės Afrikos šalys, kurios padėjo Rusijai kompensuoti Vakarų sankcijų ekonominį poveikį. Marokas, Tunisas, Alžyras ir Egiptas praėjusiais metais importavo rusišką dyzeliną ir kitą perdirbtą naftą, taip pat chemines medžiagas.
Vladimiras Putinas sąmoningai puoselėja šį tautų aljansą, kurios jaučiasi esančios Vakarų imperializmo aukos, ir stato Rusiją į jo priešakį. Vakarai nori matyti Rusiją "kaip koloniją", sakė jis rugsėjo mėn. "Jie nenori lygiaverčio bendradarbiavimo, jie nori mus apiplėšti".
Ši žinia taip pat gerai skamba Azijoje, kur daugiau nei trečdalis šalių atsisakė pasmerkti Rusiją per pirminį JT balsavimą. Taip pat ir Centrinėje ir Pietų Amerikoje, kur toliau kyla antivakarietiškų ir antikapitalistinių nuotaikų bangos.
Praėjusią savaitę buvęs Indijos ambasadorius Rusijoje Venkateshas Varma pasakė: Mes nesutinkame su vakarietišku konflikto įrėminimu. Tiesą sakant, pasaulio pietuose yra labai mažai norinčių jį priimti. Jis nekalba Indijos vyriausybės vardu. Vis dėlto Indija kartu su Kinija ir Pietų Afrika praėjusią savaitę susilaikė balsuojant dėl kitos JT rezoliucijos, kurioje reikalaujama, kad Rusija pasitrauktų iš Ukrainos. Iš 193 narių 141 balsavo už, 32 susilaikė. Septyni balsavo prieš - Rusija, Baltarusija, Eritrėja, Malis, Šiaurės Korėja, Nikaragva ir Sirija.
Idėja, kad būtent Amerika ir jos sąjungininkės yra pasaulinės suirutės ir nestabilumo šaltinis, tebėra aktuali. Nesėkmės Afganistane ir mintis, kad karas Ukrainoje kilo dėl NATO plėtros, paskatino šią retoriką ir net simpatijas minčiai, kad Putinas tiesiog priešinasi Vakarams (tai paaiškina, kodėl Šiaurės Korėja siuntė artilerijos sviedinius, o Iranas parūpino dronų kamikadzių).
Putinas yra antiamerikietiškų nuotaikų kurstymo meistras. Praėjusią savaitę kreipdamasis į Federalinį Susirinkimą, jis užsiminė apie Vakarų karines intervencijas Jugoslavijoje, Irake, Libijoje ir Sirijoje. Jos parodė, kad Vakarai elgėsi "begėdiškai ir dviveidiškai ir kad jie niekada negalės nusiplauti šios gėdos".
Jis taip pat pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip buvo remiama Ukraina, kai kitos šalys buvo paliktos. Pasak jo, Kijevui apginkluoti išleista daugiau kaip 150 mlrd. dolerių, o skurdžiausios pasaulio šalys gavo tik 60 mlrd. dolerių pagalbos. Kaipgi visos šios kalbos apie kovą su skurdu, tvarų vystymąsi ir aplinkos apsaugą?
"Per ilgus kolonializmo, diktato ir hegemonijos šimtmečius, Vakarai įprato, kad jiems viskas leidžiama, įprato spjaudyti ant viso pasaulio" - praėjusią savaitę sakė V. Putinas. Rusijos prezidentas taip pat kreipiasi į pasaulio socialinį konservatizmą. Todėl praėjusią savaitę jis atkreipė dėmesį į Anglikonų bendruomenės susipriešinimą dėl gėjų santuokų ir "lyčiai neutralaus" Dievo, pavadindamas tai "dvasine katastrofa". Tokios kalbos gerai skamba tarp pamaldesnių planetos gyventojų, kurie LGBTQ diskusijas linkę laikyti Vakarų ištvirkimo ir dekadanso įrodymu. Ne veltui Kremliaus naujienų kanalas RT ne vienerius metus kurstė kultūrinius karus.
Taigi Maskva save pristato kaip stabilumo bastioną išprotėjusiame pasaulyje, net jei pati siekia destabilizuoti pasaulį ir padaryti jį dar beprotiškesnį. Jos kultūrinę propagandą remia realioji politika ir prekyba, o nafta, dujos, metalai ir pasėliai naudojami kaip diplomatinės vilionės žaisti Rusijos žaidimą. Ginklai buvo dar viena paskata, nors prasti mūšio rezultatai praėjusiais metais sumenkino jos, kaip ginklų supervalstybės, reputaciją.
Be to, yra Kinija, kuri praėjusią savaitę puse lūpų paragino surengti taikos derybas, o šią savaitę priima V. Putino sąjungininką Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką. Rusijos ir Kinijos santykiai visada bus sudėtingi, tačiau invazija į Ukrainą ir Vakarų atsakas į ją suteikė milžiniškų galimybių Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimui. Pavyzdžiui, Kinija perka rekordinius pigios rusiškos naftos ir dujų kiekius, o į Rusiją eksportuoja kur kas daugiau mašinų ir puslaidininkių. Jas vienija bendras stabilumo svarbos akcentavimas ir idėjos skleidimas, kad būtent Vakarai yra destruktyvūs, nenuspėjami ir nepastovūs.
Turime dirbti kartu, kad išlaikytume taiką ir stabilumą pasaulyje ir pasipriešinti beatodairiškam vienašalių sankcijų taikymui. - sakė Xi Jinpingas savo naujausioje kalboje Boao forume. Lygiai taip pat kaip S. Lavrovo pastabos apie kitų tautų įgalinimą yra skirtos Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalims - visoms šioms šalims per pastarąjį dešimtmetį buvo skirtas Kinijos diplomatinis auginimas - taip pat ir šie Kinijos raginimai "tarptautiniam solidarumui".
Pekinui patogu pakartoti Rusijos pasakojimą apie nelygias žaidimo sąlygas ir spaudimą, ypač dėl to, kad Kinija stebi karo eigą, norėdama pasimokyti iš jo ir taip formuoti savo požiūrį į Taivaną.
Praėjusią savaitę lankydamasis Maskvoje aukšto rango diplomatas Wang Yi kalbėjo apie "naujus Kinijos ir Rusijos santykių horizontus" ir paragino bendrai priešintis "tarptautinės bendruomenės" spaudimui. Tai yra akivaizdus priekaištas JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno grasinimui "pasekmėmis", jei Kinija teiks karinę paramą Rusijai.
Pandemijos padariniai tam tikra prasme buvo naudingi Rusijai ir Kinijai. Kaip teigiama Carnegie fondo ataskaitoje, Vakaruose neturint prieinamų išteklių, ekonomiškai pažeidžiamose šalyse krizė "panaikino dešimtmečius trukusią pažangą skurdo, sveikatos priežiūros ir švietimo srityse".
Kalbant apie karą, ar tikrai Rusija pralaimi? Ukrainiečiai kovėsi stulbinančiai gerai, tačiau patyrė didžiulių nuostolių. Vakarų lyderiai kalba apie tai, kad Kijevui turi būti suteiktos priemonės "užbaigti darbą", tačiau tai, ką pasiūlys artimiausios savaitės, mėnesiai ir net metai, atrodo niūriai, kaip rodo nesėkmės Bachmute.
Rusijos ekonomika atrodo pakankamai stipri, kad galėtų tęsti karą: TVF prognozuoja, kad jos ekonomika šiemet augs 0,3 proc. Tuo tarpu šimtai tūkstančių Rusijos šauktinių vis dar šaukiami į kariuomenę.
Ši lygtis Ukrainai yra kitokia, nepaisant to, ką tiekia Vakarai, nes Kijevas ginkluojamas gynybiniam, o ne puolamajam karui. Laikui bėgant pusiausvyra pakrypsta to, kas gali ilgiau kęsti skausmą, šiuo atveju Rusijos naudai. Karai yra brangūs ir sunkiai išlaikomi. Jei aprūpinimo problemos yra viena, tai atsargų pakeitimas - kita. Didžiosios Britanijos kariuomenės vadas, generolas seras Patrickas Sandersas sakė, kad aprūpinimas medžiagomis iš Jungtinės Karalystės "susilpnino" jų pačių kariuomenę. Nenuostabu, kad gynybos sekretorius Benas Wallace'as siekia savo departamentui skirti 10 mlrd. svarų sterlingų - tuo metu, kai vyriausybė bando užlipdyti "juodąją fiskalinę skylę" savo ižde.
Rusijos televizijos komentatoriai džiugiai tai pabrėžia. Kremliaus vadovai dažnai tvirtina, kad europiečiai mirtinai šąla dėl aukštų energijos kainų ir yra priversti valgyti svirplius, nes iš Rusijos neimportuojami kviečiai. Už tokios sensacijos slypi viltis, kad Ukrainos rėmėjai išseks ir kad Vakarų solidarumo sienoje netrukus atsiras įtrūkimų. Ar naujasis Vokietijos įsipareigojimas Ukrainai išgyvens šaltesnę žiemą? Rusijos propagandistai taip pat supranta, kad 2025 m. nauja JAV administracija gali suteikti Maskvai naujų galimybių, ypač jei naujasis prezidentas bus respublikonas ir koncentruosis į savo šalies vidaus problemas.
Europoje Rusijos ginklavimasis energetiniais ištekliais sukėlė visuotinių sunkumų. Europos šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, susidūrusios su trūkumu, skubėjo pildyti atsargas, visų pirma importuodamos suskystintas gamtines dujas (SGD). Dėl to Vakaruose kilo infliacija, kuri nesiliauja mažėti net ir energijos rinkoms prisitaikant.
Buvo ir didelių laimėtojų, pavyzdžiui, penkių naftos milžinių - BP, Shell, Exxon, Chevron ir Total Energies - akcininkai, kurių bendras pelnas pernai siekė 200 mlrd. dolerių. Iškastinį kurą išgaunančios OPEC valstybės taip pat gavo akis badančias pajamas, kurios pernai siekė 850 mlrd. dolerių. Tačiau dėl SGD kainų kilimo tokiose šalyse kaip Pakistanas ir Bangladešas nutrūko elektros energijos tiekimas, o tai savo ruožtu sumažino darbo našumą. Tai sudarė sąlygas socialiniams neramumams ir politiniam nestabilumui, taip pat padidino visuotinį nepasitenkinimą Vakarais.
Grubiai tariant, karas tapo vienu didžiausių turto perdavimų istorijoje - energijos išteklių turtingos valstybės gavo milžiniškas pinigines premijas, kurios savo ruožtu dar labiau paspartino pasaulio tvarkos pokyčius.”
https://www.spectator.co.uk/article/is-putin-winning-the-world-order-is-changing-in-his-favour/
KOVO 8-OJI arba PAPRASTAS PAPRASTUMAS
Žinau, kad dažnokai „nardau“ sudėtinguose gyvenimo klausimuose, todėl šiandien, kaip „paprasta moteris“, besidžiaugianti „paprasta Moterų švente“, tiesiog leisiu sau pakalbėti apie paprastus dalykus.... Jų atradau net septynis:
1. Pats skaniausias maistas -paprastas. Tai saulėje prinokę pomidorai, paskaninti šviežiais svogūniukais ir jūros druskyte. Arba ką tik iš lysvės iškastos šviežios bulvytės, pavoliotos naktinio laužo žarijose.
2. Pats skaniausias kvapas – paprastas. Tai po vasaros lietaus pakvipę klevo lapai, ką tik nuo obels nuskintas šviežumu dvelkiantis obuolys ar šienu kvepiantys mylimo žmogaus plaukai.
3. Pačios gražiausios spalvos – paprastos. Tai mėlynas dangus, susimaišęs su besileidžiančia raudona saule ar geltona voveruška, energingai besistiebianti per žaliuojančias miško samanas.
4. Pati skambiausia muzika – paprasta. Tai kokia nors septynių natų melodija, kurią labai lengva įsiminti, o paskui ištisą dieną niūniuoti sau po nosimi.
5. Patys fainiausi žmonės – paprasti. Su jais lengva bendrauti, prie jų lengva prieiti. Aplink juos niekada nereikia šokinėti su būgnais, norint „atrasti ryšį“.
6. Patys lengviausi santykiai – paprasti. Juose aiškios taisyklės ir ribos. Čia nėra jokių „daugiaaukščių konstrukcijų“ ir filosofinių mūšių.
7. Pačios gražiausios šventės – paprastos. Joms nereikia nei ruoštis, nei ypatingai jas sureikšminti. Tereikia susirinkti vyrų padovanotas tulpių puokštes, nusišypsoti pasauliui platesne, nei pilnaties mėnulis, šypsena ir atsisėsti prie stalo. Tam, kad suvalgyti kartu su tulpėmis gautą šviežio medaus korį, išsitepliojant tuo medumi ne tik rankas, bet ir ausis Tarsi tai būtų ne medus, o gyvenimo džiaugsmas, susidedantis iš tokio paprasto paprastumo. Tokia ta mano Kovo 8-oji.
NAUJIENOS IŠ PALATOS NR6
Knygų leidykla Ladybird books nusprendė perrašyti kai kurias vaikiškas pasakas - mat jos neatitinka dabarties realijų. Leidyklai užkliuvo net tokios žinomos pasakos, kaip „Pelenė“ ir „Miegančioji gražuolė“.
Problema ta, kad šiose pasakose nėra įvairovės: pasakų herojai dažniausiai yra šviesiaplaukiai ir mėlynakiai. Be to vyrauja diskriminacija dėl princų ir princesių socialinės padėties, o akis bado amžiaus problema - mat piktavaliai burtininkai dažniausiai yra seni. Ir dar: tarp pagrindinių herojų nėra rasinės įvairovės.
Leidyklos ekspertai taip pat iškėlė genderinių įvardžių problemą. Pavyzdžiui, kai pirmajame pasimatyme su princu princesė naudoja terminą „vyras“ yra negerai. Ekspertai šiuo atveju siūlo naudoti lyčiai neutralų terminą.
(P.S. ekspertai kol kas nenurodė, po kelių pasimatymų princesė turėtų sužinoti, ar jos princas yra vyras ar moteris).
Tuo tarpu Londono teatre jau pastatytas „adaptuotas“ spektaklis „Ana Karenina“. Kodėl „adaptuotas“? Ogi todėl, kad pagrindinė herojė Ana Karenina yra.... juodaodė. Supratau, kad rusų literatūros klasiko L. Tolstojaus kūriniai Britanijoje nėra draudžiami, bet su sąlyga, kad pagrindiniai herojai būtų.... adaptuoti pagal rasinės įvairovės koncepciją.
P.S. Gerbiami tėveliai, saugokite savo vaikučių knygas ateities kartoms. Panašu, kad netolimoje ateityje geriausiai dovana anūkams bus ne „Aifonai“ ar bankiniai pavedimai, bet gera sena pasakų knyga, kuri bus švari nuo visokių „genderinių“, „rasinių“ ar „diskriminacinių“ adaptacijų.
